Acheno miestiečiai apdovanojo Lietuvos prezidentę
Gegužės 9-ąją, ketvirtadienį, Acheno mieste (Vokietija) Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei buvo įteiktas tarptautinis Karolio Didžiojo apdovanojimas. Stebint ES Tarybos pirmininkui Hermanui Van Rompuy, Europos Parlamento pirmininkui Martinui Schulzui, šio apdovanojimo laureatui Vokietijos finansų ministrui Wolfgangui Schaublei, Lietuvos ir kitų šalių politikams ir diplomatams, D. Grybauskaitei Karolio Didžiojo apdovanojimas įteiktas už indėlį į Europos Sąjungos vienijimą ir ekonominės krizės suvaldymą Lietuvoje. Tarptautinį Karolio Didžiojo apdovanojimą 1950 metais įsteigė Acheno miestiečiai. Karo nualintoje Europoje jis tapo simboliniu kvietimu siekti vienybės, solidarumo ir tarpusavio supratimo tarp Europos tautų. Juo yra apdovanotas popiežius Jonas Paulius II, Europos Sąjungos įkūrėjai Jeanas Monnet, Konradas Adenaueris, Robertas Schumanas, taip pat Didžiosios Britanijos premjeras Winstonas S. Churchillis, JAV prezidentas Billas Clintonas, Čekijos humanistas ir šios šalies vadovas Vaclavas Havelas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Nyderlandų Karalienė Beatričė, Liuksemburgo ministras pirmininkas Jeanas Claudeas Junckeris ir daugelis kitų iškilių politikų. D. Grybauskaitė tapo 55-ąja nuo 1950-ųjų teikiamo apdovanojimo laureate. Istorinis Acheno miestas yra ypač reikšmingas Vokietijos ir visos Europos istorijai. VIII amžiuje suvienijęs frankų ir germanų gentis imperatorius Karolis Didysis Acheną pavertė Europos politiniu centru. Jo statytoje ir daugiau nei tūkstantmetį skaičiuojančioje Acheno katedroje daug šimtmečių buvo karūnuojami Vokietijos karaliai ir Šv. Romos imperijos imperatoriai.
Ryte prezidentė dalyvavo Acheno Katedroje vykusiose iškilmingose šv. Mišiose, kurias vokiečių kalba aukojo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Paskui ceremonija persikėlė į Acheno rotušės Karūnavimo salę.
Acheno miesto meras Marcelis Philippas per apdovanojimo ceremoniją priminė Baltijos šalių praeitį. Svarbūs kaimynai, praeityje buvę prekybos partneriais ir tokie pat europiečiai kaip ir mes Estija, Latvija ir Lietuva buvo Sovietų Sąjungos dalis, okupuoti ir aneksuoti pagal Hitlerio ir Stalino paktą. Tik prasidėjęs persitvarkymas pokyčiai Maskvoje Baltijos šalims suteikė galimybę atgauti laisvę. Jos siekis pareikalavo didelių aukų. Savo šalies nepriklausomybės 1991 m. Lietuvos žmonės turėjo siekti stodami prieš tankus ir net aukodami gyvybę. Lietuvių tautos laisvės siekis buvo be galo didelis, o paskui, lyg tai būtų savaime suprantamas dalykas, kelias Lietuvą atvedė į Europos Sąjungos valstybių šeimą, kalbėjo M. Philippas.
© 2013 XXI amžius
|