2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Estai nesupranta Lietuvos pozicijos dėl AE

Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė

Nepatenkintas neaiškiais Lietuvos planais

Lietuvoje šią savaitę lankęsis Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas teigė, jog Lietuvai pateikus gerą pasiūlymą Estija dalyvaus steigiant bendrą įmonę Visagino atominės elektrinės projekto plėtojimui. Pirmadienį spaudos konferencijoje Vilniuje Estijos prezidentas sakė: „Jei tas pasiūlymas kada nors bus pateiktas, prezidentė apie tai jau kalbėjo, mes laukiame pasiūlymo. Man būtų sunku ką nors pasakyti spekuliuojant, ką mes darytume, jei pasiūlymas bus pateiktas. Bet aš pasakyčiau, jei tai bus geras pasiūlymas, mes to imsimės“. Japonijos bendrovė „Hitachi“ strateginiu investuotoju į atominės elektrinės projektą buvo pasirinkta 2011 metų vasarą, o įstatymų projektai pateikti 2012 metų rudenį, prieš pat Seimo rinkimus. Pagal ankstesnės Vyriausybės parengtą planą, bendradarbiaujant su „Hitachi“, Latvija ir Estija, Visagine būtų statomas 1380 megavatų galingumo reaktorius.

Acheno miestiečiai apdovanojo Lietuvos prezidentę

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė prie Acheno katedros

Gegužės 9-ąją, ketvirtadienį, Acheno mieste (Vokietija) Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei buvo įteiktas tarptautinis Karolio Didžiojo apdovanojimas. Stebint ES Tarybos pirmininkui Hermanui Van Rompuy, Europos Parlamento pirmininkui Martinui Schulzui, šio apdovanojimo laureatui Vokietijos finansų ministrui Wolfgangui Schaublei, Lietuvos ir kitų šalių politikams ir diplomatams, D. Grybauskaitei Karolio Didžiojo apdovanojimas įteiktas už indėlį į Europos Sąjungos vienijimą ir ekonominės krizės suvaldymą Lietuvoje. Tarptautinį Karolio Didžiojo apdovanojimą 1950 metais įsteigė Acheno miestiečiai. Karo nualintoje Europoje jis tapo simboliniu kvietimu siekti vienybės, solidarumo ir tarpusavio supratimo tarp Europos tautų. Juo yra apdovanotas popiežius Jonas Paulius II, Europos Sąjungos įkūrėjai – Jeanas Monnet, Konradas Adenaueris, Robertas Schumanas, taip pat Didžiosios Britanijos premjeras Winstonas S. Churchillis, JAV prezidentas Billas Clintonas, Čekijos humanistas ir šios šalies vadovas Vaclavas Havelas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Nyderlandų Karalienė Beatričė, Liuksemburgo ministras pirmininkas Jeanas Claude‘as Junckeris ir daugelis kitų iškilių politikų. D. Grybauskaitė tapo 55-ąja nuo 1950-ųjų teikiamo apdovanojimo laureate. Istorinis Acheno miestas yra ypač reikšmingas Vokietijos ir visos Europos istorijai. VIII amžiuje suvienijęs frankų ir germanų gentis imperatorius Karolis Didysis Acheną pavertė Europos politiniu centru. Jo statytoje ir daugiau nei tūkstantmetį skaičiuojančioje Acheno katedroje daug šimtmečių buvo karūnuojami Vokietijos karaliai ir Šv. Romos imperijos imperatoriai.

Lietuviai ir blogais, ir gerais laikais neprarado tikėjimo Europa

Europos Parlamento Pirmininko Martino Schulzo kalba, skirta Lietuvos Respublikos prezidentei Daliai Grybauskaitei pagerbti Karolio Didžiojo apdovanojimo įteikimo Achene gegužės 9 d. proga (svarbesnės citatos)

Gerbiamosios ponios ir ponai,

Karolio Didžiojo apdovanojimas visų pirma šiandien, gegužės 9-ąją, kuri yra Europos diena, suteikia mums galimybę stabtelėti ir pamatyti, ką per pastaruosius šešis dešimtmečius Europos gyventojams pavyko pasiekti: mūsų žemyne sukurtas išskirtinis dalykas žmonijos istorijoje – Europos idėja tapo realybe. Priešai tapo draugais, pašalinti barjerai ir atvertos sienos, sugriautas regionas tapo didžiausia ir turtingiausia pasaulio vidaus rinka, diktatorių režimus pakeitė demokratijos principu veikiančios valstybės ir taika Europoje dar niekada netruko taip ilgai per visą jos istoriją. Tačiau Europos vienybė buvo pasiekta tik tuomet, kai laisvės siekiantys žmonės nuplėšė geležinę uždangą ir Rytų ir Centrinės Europos šalys pagaliau galėjo įstoti į Europos Sąjungą.

Atminimo lenta prie buvusio Norvegijos konsulato

Gegužės 16 dieną Kaune, Nepriklausomybės aikštėje, prie namo, kur veikė Norvegijos karalystės konsulatas ir dirbo pirmasis konsulas Jonas Šimkus, atidengta atminimo lenta (autorius – prof. Jonas Venckūnas). Jos atidengimas sutapo su Norvegijos nacionaline švente, kuri paminėta kitą dieną. Ceremonijoje dalyvavo Norvegijos karalystės ambasadorius Lietuvoje Leif Arne Ulland, sekretorius administracijos reikalams Ole Martin Boe ir Norvegijos karalystės garbės konsulas Vytautas Valaitis.

Vokietijoje įamžintas Vydūno atminimas

Irena Tumavičiūtė

Šiaurės Reino Vestfalijos krašto miestas Detmoldas turi gražias Europos dienų (gegužės 8-oji) tradicijas. Į jas atvyksta svečių iš susigiminiavusių Vokietijos ir užsienio šalių miestų. Šiais metais šventiškai pasipuošusioje Lipės apskrities sostinėje ypatingo dėmesio susilaukė Lietuva – prie namo, kuriame Vydūnas, traukdamasis nuo Raudonosios armijos, po klajonių ir nepriteklių kupinų metų rado pirmą saugesnį prieglobstį, buvo atidengta memorialinė lenta, namo nišoje pastatytas skulptoriaus Liongino Garlos sukurtas Vydūno biustas. Tame name po karo buvo įsikūrusi pabėgėlių stovykla. Dabar pastatas priklauso evangelikų bažnyčiai, čia veikia studentų bendrabutis, vadinamas „Burse“, lietuviškai būtų „Bursa“. Bendrabutyje gyvena studentai iš keturių kontinentų. Jame skamba muzika, vyksta kūrybinis gyvenimas. Pastatas yra saugomas valstybės kaip architektūros paminklas.

Lietuviai ir pasaulis

Ar ilgai išliksime kaip tauta

Visuotinio šalies gyventojų surašymo duomenimis, Lietuva per praėjusį dešimtmetį prarado 13 proc. gyventojų. Maždaug du trečdaliai šio netekimo įvyko dėl emigracijos ir itin žemo gimstamumo lygio. Kaip rodo Europos Komisijos vykdyti skaičiavimai, per ateinančius 50 metų ne migracija, o žemas gimstamumo lygis ir ilgėjanti gyvenimo trukmė dramatiškai pakeis demografinį Lietuvos paveikslą, ekonominį šalies potencialą ir visuomenės gerovę. Prognozuojama, kad Lietuvoje 2060 metais gyvens 2,67 milijono gyventojų. Tačiau šiose prognozėse dar neatsižvelgiama į paskutinio surašymo duomenis. Įvertinus ir šiuos duomenis, Lietuvos demografinė padėtis taps dar dramatiškesnė: 2030 metais Lietuvoje gyvens 2,77 milijono, o 2060 metais – tik 2,4 milijono gyventojų.

Kodėl A. Hitlerio ekonominė ir socialinė politika verta dėmesio?

Česlovas Iškauskas

Kaip bevertintum nacių lyderį Adolfą Hitlerį (o jis buvo vienas iš germanų diktatorių, žūtbūt pasiryžusių naciją prikelti iš pelenų), jo ekonominė ir socialinė politika, ypač 1933 m. sausio 30 d. jį paskyrus Vokietijos kancleriu, verta gilios analizės.

Turint galvoje, kad pasaulio ekonomiką buvo nusiaubusi Didžioji ekonominė krizė, kurios žemiausias taškas pasiektas tų metų kovą, reikėjo didelės įkvepiančios jėgos, kad vokiečių tauta atsitiestų. Ir ji tai padarė, tiesa, iš dalies pasiremdama gruoblėta nacistinio rasinio išskirtinumo ir karinio ažiotažo kuoka.

Laimingiausia šalis – toli nuo Lietuvos

Pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) sudarytą kasmetį Geresnio gyvenimo indeksą (The Better Life Index), tiriant daugiau nei 30 šalių pagal tokius kriterijus, kaip pajamos, sveikata, saugumas ir gyvenimo sąlygos, Australija trečius metus iš eilės pripažinta laimingiausia šalimi tarp išsivysčiusių valstybių. Per 73 proc. žmonių Australijoje nuo 15 iki 64 metų amžiaus turi darbą, o vidutinis analogiškas rodiklis tarp EBPO šalių siekia 66 proc. Vidutinė gyvenimo trukmė šalyje sudaro beveik 82 metus, arba dvejais metais daugiau už EBPO šalių vidurkį. Australijos ekonomika daugiau nei du dešimtmečius stabiliai augo, tai daugiausia lėmė šalies gamtos išteklių paklausa. Šaliai pavyko išvengti skaudžių finansinės krizės smūgių ir ji buvo vienintelė iš didžiausių išsivysčiusių valstybių, išvengusi pasaulinės recesijos 2009 metais. Šalies ekonomikos galią atspindi Australijos doleris, tačiau vyriausybė įžvelgia rimtų iššūkių šalies ūkiui artimiausioje ateityje, nes pakilimas kasybos sektoriuje pamažu slopsta, auga nedarbas. Todėl Australijos leiboristų vyriausybė stengiasi sumažinti ekonomikos priklausomybę nuo kasybos ir stiprinti tokius sektorius, kaip statyba ir pramonės gamyba. Kitas rimtas iššūkis – vis didėjantis pajamų atotrūkis. Anot EBPO, 20 proc. didžiausias pajamas gaunančių Australijos gyventojų uždirba šešis kartus daugiau nei 20 proc. mažiausias pajamas gaunančių šalies piliečių.