Vokietijoje įamžintas Vydūno atminimas

Irena Tumavičiūtė

Šiaurės Reino Vestfalijos krašto miestas Detmoldas turi gražias Europos dienų (gegužės 8-oji) tradicijas. Į jas atvyksta svečių iš susigiminiavusių Vokietijos ir užsienio šalių miestų. Šiais metais šventiškai pasipuošusioje Lipės apskrities sostinėje ypatingo dėmesio susilaukė Lietuva – prie namo, kuriame Vydūnas, traukdamasis nuo Raudonosios armijos, po klajonių ir nepriteklių kupinų metų rado pirmą saugesnį prieglobstį, buvo atidengta memorialinė lenta, namo nišoje pastatytas skulptoriaus Liongino Garlos sukurtas Vydūno biustas. Tame name po karo buvo įsikūrusi pabėgėlių stovykla. Dabar pastatas priklauso evangelikų bažnyčiai, čia veikia studentų bendrabutis, vadinamas „Burse“, lietuviškai būtų „Bursa“. Bendrabutyje gyvena studentai iš keturių kontinentų. Jame skamba muzika, vyksta kūrybinis gyvenimas. Pastatas yra saugomas valstybės kaip architektūros paminklas.

Gražią gegužės 10-osios pavakarę prie namo Wiesenstraße 5 atvyko Detmoldo miesto atstovai, Lipės princas Arminas (Armin Prinz zur Lippe), Lipės apskrities bažnyčios superintendentas dr. Martinas Dutzmanas, Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis, Lietuvos kultūros ministro pavaduotojas dr. Romas Jarockis, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovas Giedrius Puodžiūnas, Lietuvos kultūros atašė Vokietijoje Gabrielė Žaidytė, Vydūno draugijos delegacija, vadovaujama garbės pirmininko dr. doc. Vacio Bagdonavičiaus ir dr. Tomo Staniko, Klaipėdos mažalietuvių delegacija, miestiečiai, Europos dienų svečiai.

Iškilmingą renginį pradėjo Detmoldo meras Raineris Helleris. Jis priminė aktyvų Vydūno dalyvavimą Lipės apskrities bažnyčios ir evangelikų bendruomenės gyvenime, jo publicistinę veiklą. Meras pabrėžė, jog miestui yra didelė garbė atidengti memorialinę lentą tokiai asmenybei kaip Vydūnas. „Nuo šiol mums Detmolde tenka pareiga garsinti Vydūną. Žvelgiant iš šių dienų pozicijų, Vydūnas buvo Europos idėjos pradininkas, pranokęs daugelį amžininkų“, – sakė Raineris Helleris.

Dr. Martinas Dutzmannas kalbėjo apie tai, jog šiandien šiame bendrabutyje gyvenantys įvairių šalių studentai čia susipažįsta, čia išmoksta plačiau žvelgti į pasaulį. Tai būtų patikę ir Vydūnui. Jis pabrėžė, jog Vydūno mąstyme yra sąlyčio ir su Biblijos tradicija – svarbiausia yra žmogus, žmonijos vienybė ir taika žemėje.

Vydūno draugijos pirmininkė Rima Palijanskaitė ne vieną širdį suvirpinusioje kalboje glaustai apibūdino sudėtingą Vydūno kelią nuo liepsnų apimtos Tilžės iki Detmoldo. Šio miesto kapinėse mūsų tautos patriarchas 1953 metais atgulė amžino poilsio, kurį po 38 metų lietuviai sutrikdė, – išsivežė Vydūno palaikus į Lietuvą ir perlaidojo prie lietuviams švento Rambyno kalno. Vydūno draugijos vardu kalbėtoja padėkojo Lipės apskrities ir Detmoldo miesto atstovams, kurie, vadovaujant ponui Udo Paul Haase, 1991 metais palydėjo į paskutinę kelionę didžiojo mūsų tautiečio palaikus. Priminusi, jog jau tada Vydūno gerbėjams pasidarė labai liūdna, kad Detmolde neliks nė ženklo apie rašytoją, mąstytoją ir humanistą, kuris daug metų vaikščiojo šio miesto gatvėmis, lankė bažnyčią, bendravo su gyventojais. Būtent tomis dienomis gimė mintis didžiojo Prūsų lietuvio atminimą Detmolde įamžinti memorialine lenta ir biustu. Šiai minčiai pritarė ir Lipės apskrities atstovai, bet turėjo praeiti du dešimtmečiai, „kol žodis tapo kūnu“. Baigdama R. Palijanskaitė Vydūno draugijos vardu ypač dėkojo šios idėjos iniciatoriui diplomatui Friedrichui Wilhelmui Nehliui ir kunigui Miroslavui Danys už didžiulį darbą įgyvendinant šią idėją.

Abu šie Vydūno atminimo pagerbimui nusipelnę vyrai kartu su kitais atidengė memorialinę lentą.

Vydūno draugijos nariai, pasipuošę tautiniais rūbais, sugiedojo draugijos himną – muziką Vydūno žodžiams parašė Karlas Janzas. Vakaro tyloje skambant priesakui „Visi už Lietuvą, Tėvynę Lietuvą“, ne vienam iš gausios kelių dešimčių lietuvių delegacijos narių tikriausiai norėjosi tikėti, jog po pasaulį išblaškyti ir blaškomi Lietuvos vaikai, kad ir kur būdami, prisimins šio himno priesakus „sekti probočius, į šviesą tikinčius“ ir savo darbais švies „bočių mylimą Tėvynę Lietuvą“.

Po to garbingi svečiai pasuko prie šoninės sienos nišoje atidengto Vydūno biusto, kuris pagamintas Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos lėšomis, lenta – Detmoldo miesto dovana.

Korespondentė Jana Beckmann savo reportažą apie Vydūno atminimo įamžinimą pavadino „Detmoldas primena Vydūną“. Lietuviai, nuvykę į šias iškilmes, įsitikino, kad tomis dienomis Vydūnas priminė Lietuvą.

Po renginio Raineris Helleris Europos dienų organizatoriams ir svečiams iš Vokietijos ir užsienio miesto salėje surengė priėmimą, kuriame pagrindinis dėmesys buvo skirtas Lietuvai ir Vydūnui.

Ilga Vydūno palikimo puoselėtojų ir mąstytojo gerbėjų kelionė į Detmoldą tikrai buvo istorinė.

Išliks atmintyje matyti vaizdai, aplankytos vietos, o labiausiai – nuoširdūs susitikimai ir puikūs žmonės.

Dėkojome šeimininkams vokiečiams, mus vežusios „Švitės“ kelionės agentūros gidei Jūratei Baltušienei, žemaičiams Virgilijui Joniškiui ir Sigitui Rimučiui, kurių vairuojamu autobusu nuvažiavome daugiau kaip tris tūkstančius kilometrų.

Labai taikliai kelionės reikšmę laiške bendraminčiams apibūdino Tomas Stanikas, atlikęs didžiulį parengiamąjį darbą: „Kelionė į Detmoldą buvo labai prasminga. Galima tikėtis, kad Vydūno pagerbimas ir jo atminimo įamžinimas Vokietijoje atvers kelią Vydūno idėjoms į Europą ir į pasaulį. Vokietijos ambasados, Detmoldo valdžios ir vokiečių pagarbus dėmesys Vydūnui galbūt paskatins ir mūsų valdininkus bei kultūros darbuotojus labiau jį vertinti, tuo gal palengvins ir Vydūno palikimo sklaidą Lietuvoje“.

© 2013 „XXI amžius“