Atminimo lenta prie buvusio Norvegijos konsulato

Gegužės 16 dieną Kaune, Nepriklausomybės aikštėje, prie namo, kur veikė Norvegijos karalystės konsulatas ir dirbo pirmasis konsulas Jonas Šimkus, atidengta atminimo lenta (autorius – prof. Jonas Venckūnas). Jos atidengimas sutapo su Norvegijos nacionaline švente, kuri paminėta kitą dieną. Ceremonijoje dalyvavo Norvegijos karalystės ambasadorius Lietuvoje Leif Arne Ulland, sekretorius administracijos reikalams Ole Martin Boe ir Norvegijos karalystės garbės konsulas Vytautas Valaitis.

„Ši atminimo lenta primena diplomatinių santykių istoriją. Pirmasis konsulas Jonas Šimkus buvo ir Prekybos, ir Krašto apsaugos ministras, ir universiteto rektorius. 1918 metais, atkūrus Lietuvos valstybę, šalies konsulatas buvo Helsinkyje. 1926 metais buvo nuspręsta, kad Norvegijai reikia atstovo Lietuvoje. Tada juo ir tapo J. Šimkus, kuris dirbo iki 1940-ųjų, nes okupavus Lietuvą konsulatas buvo uždarytas. Norvegijos ir Lietuvos diplomatinai ir prekybiniai ryšiai vis stiprėja. Dabar prekybiniai ryšiai siekia 3 milijardus litų. Dėkoju merui už iniciatyvą atidengti atminimo lentą, už gėles, kurių spalva sutampa su Norvegijos tautinėmis spalvomis“, – kalbėjo ambasadorius Leif Arne Ulland.

„Malonu, kad čia įprasminama istorija. Ne tik ši lenta, bet ir ši Nepriklausomybės aikštė yra istorija. Dabar Norvegijoje Lietuvai statomas laivas „Nepriklausomybė“, kuris įtvirtins energetinę Lietuvos nepriklausomybę. Pirmas konsulas nutiesė bendradarbiavimo kelius, o dabar jie tęsiami ir plėtojami. Dėkoju Norvegijos ambasadoriui, kad atvyko į Kauną. Prieš 20 metų prasidėjo draugystė su Vestfoldo grafyste, labai džiugu, kad dabar ji vis auga“, – lentos atidengimo iškilmėse kalbėjo miesto meras Andrius Kupčinskas.

VDU rektorius Zigmas Lydeka džiaugėsi, kad šio universiteto buvęs rektorius J. Šimkus nutiesė bendradarbiavimo kelius. „J. Šimkaus atminimas įamžintas ir VDU – viena auditorija pavadinta jo vardu“, – sakė rektorius Z. Lydeka.

Norvegijos karalystės garbės konsulas V. Valaitis kalbėjo apie dabartinius Norvegijos ir Lietuvos bei Kauno ryšius: „Kaune veikia apie 20 Norvegijos įmonių, kuriose dirba apie 700 žmonių, visi jie moka norvegų kalbą. 1930 metais Norvegijoje gyveno 154 lietuviai, o dabar – apie 50 tūkstančių“, – sakė jis.

Namo, kuriame dirbo pirmasis Norvegijos konsulas, gyventoja Kazimiera Miliušienė priiminė, kad jos senelis bendravo su J. Šimkumi ir padėkojo už atminimo lentą ant šio namo sienos. Grojo Kauno ansamblis „Ainiai“, ne kartą koncertavęs Norvegijoje.

Danutė MARCINKEVIČIENĖ

© 2013 „XXI amžius“