Lietuva pasisako prieš Astravo AE

Praėjusią savaitę Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius LRT radijui sakė, kad Baltarusijos Astravo atominė elektrinė negali būti statoma, nes neatitinka Espo konvencijos reikalavimų. Premjero nuomone, prieš tai savaitgalį vykusi diskusija tarp Baltarusijos ir jos iš Lietuvos atsivežtų asmenų yra tik bandymas viešinti projektą.

Vos pusšimtis kilometrų nuo Vilniaus baltarusių planuojamos statyti atominės elektrinės (AE) kontūrai ryškėja: iškasta duobė, kurioje ketinama betonuoti pamatus dviems 1200 megavatų galios reaktoriams, pastatyta ir keliolika daugiabučių atomininkams. Bet visas elektrinės projektas kol kas tik popieriuose. Todėl Baltarusijai ir prisireikė propagandos, siekiant įtikinti Lietuvą ir, svarbiausia, pasaulio visuomenę apie Astrave, netoli Lietuvos sienos, statomos atominės elektrinės reikalingumą ir technologinį saugumą. Tam panaudotas metodas – atvežti į Astravą Lietuvos atstovus ir jiems parodyti, kad AE projektas jau vyksta. Ir jis, be abejo, yra labai saugus. Astravo AE esą reikalinga ir Lietuvos žmonėms, nes ne tik tieks elektrą ir Lietuvai (tad apie savo AE Lietuvai net galvoti netenka), bet ir jos specialistai galės darbuotis šioje „amžiaus statyboje“.

Baltarusijos režimas supranta, kad jos AE dokumentai, aiškinantys elektrinės saugumą, niekaip netenkina Lietuvos. Minskas vis vengia pateikti atsakymus į svarbiausius klausimus: kaip bus garantuotas Vilniaus ir visos Lietuvos saugumas, kas laukia Neries, kurios vandeniu kaimynai rengiasi aušinti reaktorius, galiausiai kodėl pasirinktas būtent pasienyje esantis Astravas? Nors baltarusiai aiškina mūsų šalies pareigūnams pateikę visą reikiamą informaciją, taip nėra. Ir branduolinės energetikos plėtrą serginčios Espo konvencijos įgyvendinimo komitetas aiškiai pabrėžė, kad Minskas pažeidžia šią tarptautinę sutartį, o Lietuvos reikalavimai daugiau sužinoti apie Astravo AE projektą yra pagrįsti. Bet Astravo AE sumanytojai nesijaučia pažeidžiantys tarptautinius reikalavimus.

Prieš porą savaičių surengta maždaug šimtui mūsų piliečių nemokama ekskursija į Astravą, pavadinta skambiu susitikimo su Lietuvos visuomene vardu, tebuvo tik propagandinis renginys. Laukta net kelių tūkstančių svečių, tačiau suvažiavo vos keli šimtai. Kas atstovavo Lietuvai? Pusė dalyvių – darbą Astrave besitikintys gauti visaginiečiai, dažniausiai slaviškomis pavardėmis, kiti – Baltarusijos režimo pataikautojai ar šiaip smalsuoliai. Ten, Astrave, buvo pakartotos Minsko giesmelės apie tai, kaip viskas bus saugu ir gerai, ir lietuviai esą be reikalo piktinasi ir reikalauja vykdyti kažkokias drakoniškas sąlygas iš Espo konvencijos. Nors šią konvenciją yra ratifikavusi ir pati Baltarusija, tačiau jai nepatinka Lietuvos užsienio reikalų ministerijos „neteisingi“ nurodinėjimai, kad Astravo AE statyba pažeidžia Espo konvenciją. Lietuva, iš Baltarusijos reikalaujanti pateikti būtinus poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, gali tapti rimta kliūtimi įgyvendinti Astravo AE projektą. Pirmiausia, kol nebus pateikti visi būtini dokumentai, Lietuva privalo ginti savo teises tarptautiniu lygiu. Nors pačioje Espo konvencijoje nenumatytos jokios sankcijos jos nesilaikančiai valstybei, kilusius ginčus galima spręsti tik tarptautiniame teisme arba arbitraže, o tai truktų tikrai netrumpai. Kita vertus, mūsų šalis gali aiškiai pasakyti nepirksianti atominės elektros iš Baltarusijos. Tada jau A. Lukašenkai tektų sukti galvą, kur dėti energiją, jei elektrinė ją kada nors pradės gaminti. Tą savaitgalį irgi liko neatsakyta į klausimus, kodėl ji statoma pasienyje su Lietuva. Ekonominiu požiūriu kur kas logiškiau AE įkurdinti, pavyzdžiui, šalia Mogiliovo, kur energijos poreikis keliskart didesnis. Kodėl pasirinktas užkampis Astrave, mažai kam suprantama. Paprasčiau būtų suprojektuoti dar nepastatytą AE kitoje, labiau pramoninėje Baltarusijos srityje. Netgi jei numatomi statyti reaktoriai ir pasirodytų esantys itin saugūs, tai būtų pirmas kartas pasaulyje, kai atominę elektrinę viena šalis stato šalia kitos valstybės sostinės. Prisiminkime, ką anksčiau yra sakęs vienas Baltarusijos opozicijos lyderių – S. Šuškevičius, buvęs Baltarusijos parlamento pirmininkas. Jis sakė, jog Astravo AE statoma tik tam, kad prireikus būtų galima nušluoti Lietuvą nuo žemės paviršiaus. Be to, statybos Astrave iš esmės dar neprasidėjo. Tai, kas jau nuveikta, padaryta už pačių baltarusių pinigus. O visai AE reikia daugiau nei 10 milijardų dolerių. Tokią sumą kaimynams jau pažadėjo Rusija, kurios koncernas „Rosatom“ ir turėtų darbuotis šiame objekte. Bet ir pati Rusija jau paskendusi savo atominėse problemose. Šiemet pristabdyta AE statyba Kaliningrado srityje. Oficiali priežastis – neva suplanuoti reaktoriai pernelyg galingi, todėl aiškinamasi, ar įmanoma statyti mažesnius. Neturėdami jungčių su Europa, išskyrus per Lietuvą einančius tinklus, rusai greičiausiai priversti norom nenorom atsisakyti nerealių planų. Gal ir baltarusių AE tas pat gresia.

Taigi remdamasis Baltarusijos keliamu propagandiniu triukšmu dėl Astravo AE statybos aplinkybių, A. Butkevičius LRT radijui sakė: „Jeigu kalbėtume apie Astravo branduolinę jėgainę, reikia pripažinti, kad Espo komisija yra įvertinusi neigiamai tą projektą. Pagal Espo reikalavimus šito objekto statyba negali prasidėti. Puikiai suprantame, kad tai yra Baltarusijos noras ir tikslas tvarkyti savo energetikos sistemą, bet ją įgyvendindama ji turi labai griežtai laikytis Espo reikalavimų“. Pasak premjero, diskusija tarp valstybių atstovų buvo tik bandymas viešinti projektą ir neatitiko tokiam susitikimui keliamų reikalavimų. „Vis dėlto šitie pokalbiai, kurie yra organizuojami Baltarusijoje, yra tam tikra Baltarusijos akcija, norint atlikti tam tikrus viešinimo darbus. Bet jeigu žiūrėsime į Espo konvencijos keliamus reikalavimus, Baltarusija turi suprasti, kad turi atsiųsti oficialų pakvietimą, pavyzdžiui, Aplinkos ministerijai, kuri koordinuoja šituos klausimus, kurie susieti su poveikio aplinkai vertinimu. Turi būti organizuojamas renginys iš Baltarusijos pusės, prašant Lietuvos, kada ji galėtų atvykti į Lietuvą ir išdėstyti savo poziciją“, – aiškino premjeras. Jis tvirtino, kad poveikio aplinkai procesas nėra baigtas, todėl Lietuva Baltarusiją ragina susilaikyti nuo vienašališkų veiksmų. „Poveikio aplinkai vertinimo procesas su Lietuva yra nebaigtas. Kelis metus prašoma informacija nėra gauta, raginame Baltarusiją susilaikyti nuo vienašališkų veiksmų, pažeidžiančių Espo konvenciją. Apie tai Baltarusijai jau mes atsakėme oficialiai liepos 24 dieną nota. Kita nota buvo išsiųsta rugpjūčio 6 dieną. Notose išdėstyti mūsų reikalavimai, kad būtų laikomasi tarptautinių sutarčių“, – teigė ministras pirmininkas. A. Butkevičius mano, kad šiuo metu tikra AE statyba nevyksta – atliekami tik paruošiamieji darbai: „Kol kas ta statyba vyksta tokia, kuri, galima sakyti, yra savotiška imitacija. Daugiau vyksta žemės darbai ir manau, kad tol, kol Baltarusija neturės leidimo ir pritarimo tiek iš kaimyninių šalių, tiek iš Espo komisijos, šito objekto statyba neturėtų prasidėti. Mes stebime tuos procesus ir manome, kad saugos procesas turi būti užtikrintas. Šiandien Baltarusijos saugos užtikrinimo klausimas kelia mums dar daug rūpesčių“. Pasak premjero, dėl AE saugos bus kreipiamasi į tarptautines institucijas.

© 2013 „XXI amžius“