|
|
20 metų be okupacinės kariuomenės
Stasys Ignatavičius ir Gintautas Tamulaitis,
Lietuvos Šaulių sąjungos Kauno apskrities
Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės šauliai
|
|
Jie nesugrįš! 1992 metų kovas
|
53 metus 2 mėnesius 16 dienų 8 valandos ir 47
minutės... Tiek laiko Lietuvos žemę mindė okupacinės kariuomenės
kareivių batai. Tiek laiko Lietuvos žmonės buvo priversti matyti
priešiškus šios kariuomenės kariškių veidus ir svetimą karinę uniformą,
girdėti svetimą kalbą, jausti šios kariuomenės jėgą. Tūkstančiai
enkavedistų, emgėbistų ir kagėbistų nužudytų už Lietuvos laisvę,
mirusių nuo bado, vergoviško darbo, šalčio ir ligų stalininiuose
tremties lageriuose suluošintų gyvenimų, marios kraujo ir upės ašarų
tai tokios šios ilgos ir skaudžios okupacijos pasekmės. Lietuvoje
tėra tik menkutė dalelytė šeimų, kurios nenukentėjo nuo šios okupacijos.
|
|
|
Lietuva pasisako prieš Astravo AE
Praėjusią savaitę Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius LRT radijui sakė, kad Baltarusijos Astravo atominė elektrinė negali būti statoma, nes neatitinka Espo konvencijos reikalavimų. Premjero nuomone, prieš tai savaitgalį vykusi diskusija tarp Baltarusijos ir jos iš Lietuvos atsivežtų asmenų yra tik bandymas viešinti projektą. Vos pusšimtis kilometrų nuo Vilniaus baltarusių planuojamos statyti atominės elektrinės (AE) kontūrai ryškėja: iškasta duobė, kurioje ketinama betonuoti pamatus dviems 1200 megavatų galios reaktoriams, pastatyta ir keliolika daugiabučių atomininkams. Bet visas elektrinės projektas kol kas tik popieriuose. Todėl Baltarusijai ir prisireikė propagandos, siekiant įtikinti Lietuvą ir, svarbiausia, pasaulio visuomenę apie Astrave, netoli Lietuvos sienos, statomos atominės elektrinės reikalingumą ir technologinį saugumą. Tam panaudotas metodas atvežti į Astravą Lietuvos atstovus ir jiems parodyti, kad AE projektas jau vyksta. Ir jis, be abejo, yra labai saugus. Astravo AE esą reikalinga ir Lietuvos žmonėms, nes ne tik tieks elektrą ir Lietuvai (tad apie savo AE Lietuvai net galvoti netenka), bet ir jos specialistai galės darbuotis šioje amžiaus statyboje.
|
|
|
E. Snowdenas, kaip grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui
Andrius Dzidolikas
Tūlas skaitytojas savęs paklaus: O kas man darbo kažkoks vaikinukas su akiniais? Jis man duonos neuždirba. Toks mąstymo būdas skamba tikrai logiškai. Nėra lengva domėtis žvalgybos ar politikos aktualijomis, kai vos galą su galu suduri. Perfrazuojant žinomą ekonomistą Josephą Stiglitzą, tau pasisekė, jei vadinamojoje spermos loterijoje ištraukei laimingą bilietą gimei atitinkamoje vietoje atitinkamu laiku. Paprasčiau sakant, gavai išsilavinimą, esi sveikas, o gal stebuklo dėka turi neblogą darbą. Kaip galingųjų pasaulio valstybių elitiniai žvalgybų darbuotojai siejasi su eiliniu žmogeliu, kuriam kasdienių rūpesčių ir taip per akis?
|
|
|
Paramos maistu programą keičia Pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas
Daiva ČERVOKIENĖ
Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas šiemet pakeis baigiančią gyvuoti ES Paramos maistu programą ir teiks paramą maistu, drabužiais ir kitais būtinais dalykais skurstantiems europiečiams. Tikimasi, kad jo biudžetas (kaip ir paramos maistu programos) septyneriems metams bus 3,5 mlrd. eurų. Europos Parlamentas nusprendė, jog reikalingos papildomos investicijos gyventojų aprūpinimui socialiniu būstu.
|
|
|
Spaudimas Ukrainai
Artėjant Europos Sąjungos Rytų partnerystės viršūnių susitikimui lapkritį Vilniuje, daugėja signalų, rodančių trečiųjų šalių įtaką siekiant paveikti galimus susitarimus, kurių svarbiausias ES ir Ukrainos Asociacijos bei laisvosios prekybos sutarties pasirašymas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę pareiškė, kad, jeigu Ukraina pasirašys politinę ir prekybos sutartį su Europos Sąjunga, Maskvos vadovaujamai Muitų sąjungai teks imtis ginamųjų priemonių. Pasitarime Rostove prie Dono V. Putinas sakė: Jeigu mūsų kaimynai pasiryš smarkiai liberalizuoti muitų režimą su ES, tada į Ukrainą tikrai neišvengiamai plūstelės prekės, gana neblogos kokybės, ir kainos, bet stums iš Ukrainos rinkos šioje šalyje pagamintas prekes. Tada Muitų sąjungos šalys turės pagalvoti apie ginamąsias priemones; tokios galimybės esama. Šitoks V. Putino perspėjimas skamba tuo metu, kai Kijevas rengiasi asociacijos sutarties su ES pasirašymui viršūnių susitikime Vilniuje lapkritį. Ši sutartis atvertų ES rinką Ukrainos eksportui. Tai iš principo prieštarauja Rusijos vedamai Eurazijos ekonominės sąjungos (EES) idėjai, kuri nuo praėjusių metų jau veikia Muitų sąjungos tarp Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano pavidalu. Politikos ekspertų nuomone, tai yra pirmoji rimta ekonominės bei politinės integracijos iniciatyva posovietinėje erdvėje. Todėl ES ir EES iš esmės tampa dviem konkuruojančiomis integracijos erdvėmis. Sėkmingas Vilniaus viršūnių susitikimas kelia įtarimų Rusijai, sprendžiančiai, kokių priemonių jai reikėtų imtis, kad Rytų partnerystės valstybės nepasiektų didelių laimėjimų. Nuo 2012 metų Muitų sąjunga bent formaliai peraugo į ekonominę bendriją, o 2015-iesiems keliami tikslai tapti pilnaverte Eurazijos ekonomine sąjunga. V. Putinas dar pridūrė, kad šią savaitę Ukrainos delegacija atvyksta į Maskvą aptarti tokios sutarties pasirašymo pasekmes. Išties Ukrainos ministras pirmininkas Mykola Azarovas pirmadienį atvyko į Maskvą derybų su Rusijos premjeru Dmitrijumi Medvedevu. Artėjant Europos Sąjungos Rytų partnerystės viršūnių susitikimui lapkritį Vilniuje, daugėja signalų, rodančių trečiųjų šalių įtaką siekiant paveikti galimus susitarimus, kurių svarbiausias ES ir Ukrainos Asociacijos bei laisvosios prekybos sutarties pasirašymas. Tad lapkričio susitikime Vilniuje gali spręstis ir pačios Rytų partnerystės programos likimas nepasiekus didesnių laimėjimų (pagrindinis sutarties su Ukraina pasirašymas), kiltų rimtų abejonių dėl šios politikos efektyvumo, kuri, esant sudėtingai finansinei ES padėčiai, nesuinteresuotoms (esančioms Rusijos įtakoje) valstybėms nėra prioritetinė. Tai suvokdama, Rusija dės visas pastangas, kad būtent toks scenarijus būtų realizuotas.
|
|
|
Hitlerio ir Stalino paktas balta dėmė
Tokiu pavadinimu Vokietijos portalas tagesspiegel.de paskelbė Berlyno Humboltų universiteto polonistikos profesoriaus emerito Heinricho Olschowskio straipsnį. Dar prieš kelis metus niekšiškiausio Sovietų Sąjungos ir hitlerinės Vokietijos sandorio dieną didžiuosiuose Vokietijos laikraščiuose objektyvus šio politinio įvykio ir abiejų diktatūrų nusikaltimų vertinimas buvo neįmanomas, nes kelioms kartoms buvo įdiegta, jog nacionalsocializmo nusikaltimai buvo daug baisesni už stalininio komunizmo. Taip manančių istorikų Vokietijoje yra ir šiandien. Bet pastaraisiais metais, ypač po Prahos deklaracijos pasirašymo 2008 metais, vis garsiau skamba tokių istorikų oponentų balsai. Heinrichas Olschowsky yra vienas iš jų. Pateikiame sutrumpintą profesoriaus straipsnį.
|
|
|
Taline atidengtas Boriso Jelcino bareljefas
Rugpjūčio 22 dieną Taline atidengtas pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino bareljefas, skirtas pažymėti jo indėlį į taikų Estijos nepriklausomybės atkūrimo 1990-1991 metais procesą. Bareljefo atidengimo iškilmėse garbės svečias buvo Jelcino našlė Naina, čia dalyvavo ir daug garsių dabartinių bei ankstesnių laikų valstybės veikėjų. Bareljefo autorius jaunas estų skulptorius Renė Reinumiae, šį bareljefą pagaminęs panaudodamas Jelcino biustą, sukurtą Niujorke gyvenančio pasaulinio garso skulptoriaus Ernsto Neizvestnyj (88 m.). Architektūrinį sprendimą sukūrė Estijos Meno akademijos dėstytojas Viljar Lochu. Bareljefas bus pastatytas ant Talino senamiestyje esančios istorinės miesto sienos Nunne gatvės pradžioje iš Estijos piliečių paaukotų lėšų. Šis projektas tai ne pelno siekiančio susivienijimo Atminimo iniciatyva pilietinė iniciatyva, kuriai priklauso 39 garsiausi Estijos visuomenės veikėjai ir verslininkai. Susivienijimo narių sąrašas įvairialypis, jame ir garsūs disidentai, ir buvę Kompartijos lyderiai, ir stambūs Estijos verslininkai, politikai, akademikai, advokatai, sociologai, įvairių tautybių ir skirtingo amžiaus žmonės.
|
| |
|
