Spaudimas Ukrainai

Artėjant Europos Sąjungos Rytų partnerystės viršūnių susitikimui lapkritį Vilniuje, daugėja signalų, rodančių trečiųjų šalių įtaką siekiant paveikti galimus susitarimus, kurių svarbiausias – ES ir Ukrainos Asociacijos bei laisvosios prekybos sutarties pasirašymas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę pareiškė, kad, jeigu Ukraina pasirašys politinę ir prekybos sutartį su Europos Sąjunga, Maskvos vadovaujamai Muitų sąjungai teks imtis ginamųjų priemonių. Pasitarime Rostove prie Dono V. Putinas sakė: „Jeigu mūsų kaimynai pasiryš smarkiai liberalizuoti muitų režimą su ES, tada į Ukrainą tikrai neišvengiamai plūstelės prekės, gana neblogos kokybės, ir kainos, bet stums iš Ukrainos rinkos šioje šalyje pagamintas prekes. Tada Muitų sąjungos šalys turės pagalvoti apie ginamąsias priemones; tokios galimybės esama“. Šitoks V. Putino perspėjimas skamba tuo metu, kai Kijevas rengiasi asociacijos sutarties su ES pasirašymui viršūnių susitikime Vilniuje lapkritį. Ši sutartis atvertų ES rinką Ukrainos eksportui. Tai iš principo prieštarauja Rusijos vedamai Eurazijos ekonominės sąjungos (EES) idėjai, kuri nuo praėjusių metų jau veikia Muitų sąjungos tarp Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano pavidalu. Politikos ekspertų nuomone, tai yra pirmoji rimta ekonominės bei politinės integracijos iniciatyva posovietinėje erdvėje. Todėl ES ir EES iš esmės tampa dviem konkuruojančiomis integracijos erdvėmis. Sėkmingas Vilniaus viršūnių susitikimas kelia įtarimų Rusijai, sprendžiančiai, kokių priemonių jai reikėtų imtis, kad Rytų partnerystės valstybės nepasiektų didelių laimėjimų. Nuo 2012 metų Muitų sąjunga bent formaliai peraugo į ekonominę bendriją, o 2015-iesiems keliami tikslai tapti pilnaverte Eurazijos ekonomine sąjunga. V. Putinas dar pridūrė, kad šią savaitę Ukrainos delegacija atvyksta į Maskvą aptarti tokios sutarties pasirašymo pasekmes. Išties Ukrainos ministras pirmininkas Mykola Azarovas pirmadienį atvyko į Maskvą derybų su Rusijos premjeru Dmitrijumi Medvedevu. Artėjant Europos Sąjungos Rytų partnerystės viršūnių susitikimui lapkritį Vilniuje, daugėja signalų, rodančių trečiųjų šalių įtaką siekiant paveikti galimus susitarimus, kurių svarbiausias – ES ir Ukrainos Asociacijos bei laisvosios prekybos sutarties pasirašymas. Tad lapkričio susitikime Vilniuje gali spręstis ir pačios Rytų partnerystės programos likimas – nepasiekus didesnių laimėjimų (pagrindinis – sutarties su Ukraina pasirašymas), kiltų rimtų abejonių dėl šios politikos efektyvumo, kuri, esant sudėtingai finansinei ES padėčiai, nesuinteresuotoms (esančioms Rusijos įtakoje) valstybėms nėra prioritetinė. Tai suvokdama, Rusija dės visas pastangas, kad būtent toks scenarijus būtų realizuotas.

© 2013 „XXI amžius“