Paramos maistu programą keičia Pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas

Daiva ČERVOKIENĖ

Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas šiemet pakeis baigiančią gyvuoti ES Paramos maistu programą ir teiks paramą maistu, drabužiais ir kitais būtinais dalykais skurstantiems europiečiams. Tikimasi, kad jo biudžetas (kaip ir paramos maistu programos) septyneriems metams bus 3,5 mlrd. eurų. Europos Parlamentas nusprendė, jog reikalingos papildomos investicijos gyventojų aprūpinimui socialiniu būstu.

Žvilgsnis į stokojančią Europą ir Lietuvą

Skurdas tebėra vienas didžiausių skaudulių Europos Sąjungoje (ES). Beveik 120 mln. europiečių gresia skurdas arba socialinė atskirtis, daugiau nei 40 mln. patiria ir didelių materialinių nepriteklių, iš kurių skaudžiausias – maisto stoka.

Vienas pagrindinių materialinio nepritekliaus požymių – pakankamo kiekio ir kokybės maisto stygius. Skaičiuojama, kad Europoje 40 mln. gyventojų – daugiau nei gyvena Lenkijoje – neturi už ką nusipirkti maisto ir gyvena skurde. 2010 metais 8,7 proc. ES gyventojų, arba daugiau nei 43 mln. žmonių, neišgalėjo kas antrą dieną valgyti mėsos, vištienos ar žuvies (arba vegetariškų pakaitalų) – šį poreikį Pasaulio sveikatos organizacija apibrėžia kaip vieną pagrindinių. Pastarųjų metų duomenimis, ši tendencija negerėja.

„Nors ekonomika atsigauna, skurdas nemažėja. Penktadalis Lietuvos gyvena ant skurdo ribos, ne mažiau kaip 400 tūkst. žmonių prašo paramos maistu“, – sakė laikinasis „Maisto banko“ direktorius Vaidotas Ilgius, vienos iš trijų organizacijų, teikiančią paramą maistu Lietuvos piliečiams, vadovas.

Pasak jo, prašančių pagalbos maistu asmenų skaičius labiausiai didėjo 2007–2009 metais, vėliau jis stabilizavosi, dabar net kiek mažėja. Tai yra labiau migracijos, o ne geresnio žmonių gyvenimo požymis. V. Ilgius mano, kad ikikrizinį pagalbos maistu lygį galima tikėtis pasiekti tik 2015–2017 metais.

Tikslas – naikinti skurdą

„Valstybės narės nebepajėgia pačios tvarkytis su skurdo problemomis, todėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo parama yra labai svarbi. Europos Parlamentas ir Taryba neformaliai jau pasiekė sutarimą dėl būsimos daugiametės finansinės perspektyvos 2014–2020 metams, jis buvo patvirtintas Parlamento rezoliucija liepą plenarinėje sesijoje. Europos Taryba Parlamento reikalavimu įsipareigojo Pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui skiriamas lėšas atstatyti į buvusį lygį – 3,5 mlrd. eurų septyneriems metams. Formalus Parlamento pritarimas visam ateinančių septynerių metų ES biudžetui ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui bus teikiamas rugsėjo plenarinėje sesijoje“, – sakė Europos parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų narė Vilija Blinkevičiūtė.

Kodėl ES Paramos maistu programą (MSP) keičia Pagalbos nepasiturintiems fondas? Pagal nuo 1987 metų veikusią ES maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems asmenims programą per metus paskirstyta maždaug po 500000 tonų maisto. Programa buvo sukurta norint prasmingai panaudoti buvusį žemės ūkio produkcijos perteklių. Tačiau intervencinės atsargos pasibaigė, o nuspėti jų kiekį 2013–2020 metams tapo sudėtinga, todėl MSP 2013 metų pabaigoje bus nutraukta, ją pakeis siūlomas Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas.

Diskusijų būta

Dar gegužę septynios ES šalys narės – Didžioji Britanija, Švedija, Vokietija, Danija, Slovėnija, Čekija bei Olandija – Taryboje blokavo Paramos skurstantiems europiečiams fondą.

„Tai reakcija į sunkmetį. Skurdas ir socialinė atskirtis Europos Sąjungoje nemažėja. Ekonominė ir finansų krizė skurdą Europoje tik padidino. Valstybės narės nebepajėgia pačios su šiomis problemomis tvarkytis, todėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo parama šiuo metu yra labai svarbi, privalome ją tęsti“, – sakė V. Blinkevičiūtė.

Svarstant šį klausimą Europos Komisijos Pirmininkas J. M. Barroso akcentavo, kad Europoje reikia naujų solidarumo priemonių ir pakankamų išteklių padėti skurstantiems žmonėms, kurių socialinė padėtis tikrai kritiška. Toks ir yra Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo tikslas.

Už užimtumą, socialinius reikalus ir įtrauktį atsakingi Europos Komisijos nariai komentavo, kad siūlomas fondas teiktų apčiuopiamą pagalbą ir padėtų labiausiai skurstančius Europos gyventojus integruoti į visuomenę. Taip bus aiškiai parodomas ES solidarumas su skurstančiais ir nuo ekonomikos bei socialinės krizės labiausiai nukentėjusiais žmonėmis. ES valstybės narės galės prašyti fondo paramos jų 2014–2020 metais įgyvendinamoms veiksmų programoms, pagal kurias, pasitelkiant organizacijas partneres, labiausiai skurstantiems asmenims teikiamas maistas, drabužiai ir kitos pagrindinės prekės.

Labiausiai kenčia vaikai

Koks turėtų būti Lietuvos indėlis į šį fondą ir tikėtina jo parama mūsų šalies piliečiams?

„Fondas bus finansuojamas ir bendro ES biudžeto, Lietuvai jokių papildomų įnašų mokėti nereikės. Pagalbos fondas veikia nuo 1987 metų ir per metus paramos maistu iš jo sulaukia iki 19 mln. skurstančiųjų. Vien Lietuvoje paramą maistu gauna daugiau nei trečdalis milijono žmonių. Parlamentas nutarė, jog parama skurstantiems asmenims galėtų būti teikiama ne tik maisto produktais, bet ir kitokia pagalba, pavyzdžiui rūbais, batais, mokymosi priemonėmis vaikams. Labiausiai gaila vargstančių vaikų. Neįtikėtina, tačiau beveik 6 mln. vaikų ES neturi naujų, nedėvėtų drabužių, beveik 5 mln. – dviejų porų tinkamo dydžio batų“, – sakė V. Blinkevičiūtė, pabrėždama, kad vaikams kyla didesnis skurdo ar socialinės atskirties pavojus nei kitiems gyventojams (27 proc., palyginti su 23 proc. visų gyventojų).

Pagal kokius kriterijus bus skirstoma Europos pagalbos fondo parama šalims? Ar ketinama išlaikyti dabartinį paramos maistu fondo finansavimo lygį? Pasak V. Blinkevičiūtės, Fondas spręs maisto nepritekliaus, benamystės ir vaikų materialinio nepritekliaus problemas. Kiekviena valstybė narė galės pasirinkti, kokias nepritekliaus problemas ji spręs pirmiausia. Per tris mėnesius nuo reglamento įsigaliojimo šalys turės pateikti veiksmų programas. Pagal tai bus skirstomos fondo lėšos šalims.

Paklausta, ar Lietuva sulauks tiek pat pagalbos, Europos parlamento narė, atsakinga už socialinius klausimus, išreiškė įsitikinimą, kad parama Lietuvai nemažės: „Teisė naudotis fondu yra taikoma visoms valstybėms narėms. Kiekviena šalis turi teisę apsispręsti: jei valstybė galvoja, kad jai pakanka savo lėšų spręsti skurdo problemą, gali fondo parama ir nesinaudoti. Lietuva galės pretenduoti į Fondo paramą kaip ir visos kitos ES šalys. Iki šiol Fondo parama maisto produktais Lietuvai buvo labai naudinga. Labai teigiamai vertinu tai, kad nuo šiol parama bus ne tik maisto produktais, bet ir kitais nepasiturintiems žmonėms reikalingais daiktais, pvz.: mokymo priemonėmis vaikams“.

Apie benamystę ir socialinį būstą

Itin sunki materialinio nepritekliaus forma yra benamystė, kurios mastą sunku įvardyti skaičiais. 2010 metais namų Europoje neturėjo apie 4,1 mln. žmonių. Dėl finansų bei ekonomikos krizės ir didėjančio nedarbo, iškeldinimų iš bankų areštuotos nuosavybės, benamių pastaruoju metu padaugėjo. Dar didesnį susirūpinimą kelia tai, kad benamiais vis dažniau tampa šeimos su vaikais, jauni žmonės ir migrantai.

ES dokumentuose pastebima, kad šiuo metu ES net 25 mln. žmonių gyvena socialiniuose būstuose ir šimtai tūkstančių laukia eilėse juos gauti. Tokia pat padėtis ir Lietuvoje – laukti socialinio būsto daugeliui gali tekti ne vieną dešimtmetį.

Kokių šalių pavyzdžiu siūloma spręsti šį klausimą? Pasak V. Blinkevičiūtės, į šį klausimą pavesta atsakyti Europos Komisijai. Pripažįstama, kad daug valstybių turi veiksmingą socialinio būsto politiką, tad ES užduotis – palengvinti geriausios patirties mainus. Siūloma įsteigti Europos būsto observatoriją, kurios tikslas būtų skatinti keitimąsi gerąja patirtimi ir plėtoti žinias apie būsto ir socialinio būsto sektoriaus padėtį įvairiose šalyse.

Nauja sąvoka – energetinis skurdas

„Būtina atkreipti valstybių narių dėmesį į energetinį skurdą, kai būstus turintys žmonės neišgali apmokėti sąskaitų už šildymą. Valstybės narės turėtų imtis papildomų priemonių energetiniam skurdui mažinti, taikydamos socialinius energijos tarifus, teikdamos socialinę paramą, garantijas, kad namų ūkiams nebūtų nutrauktas energijos tiekimas. Reikia didinti būstų energetinį efektyvumą“, – plenarinių diskusijų metu kalbėjo V. Blinkevičiūtė, pastebėdama, kad dėl šių bėdų žmonės atsiduria gatvėje, netgi gyvenimo užribyje. Tai – itin aktuali problema Lietuvoje: žmonės neturi pakankamai lėšų išlaikyti būstą, ypač jeigu kartu yra priversti mokėti palūkanas už paimtas paskolas nekilnojamojo turto „burbulo“ metais.

EP narė pabrėžė, kad investicijos į socialinį būstą ne tik sprendžia problemas, susijusias su skurdžiai gyvenančių žmonių poreikiais, bet ir padeda statybos sektoriui, kuris labai nukentėjo nuo krizės, skatina renovacijos sektorių bei ekologiškų darbo vietų plėtrą. Taigi, investicijos į socialinį būstą laikytinos ne tik išlaidomis, bet ir produktyviomis investicijomis.

Užduočių liko

Nors Europos Parlamentas ir Taryba neformaliai jau pasiekė sutarimą dėl būsimos daugiametės finansinės perspektyvos 2014–2020 metams, per Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pusmetį dar teks suderinti šių teisėkūros institucijų pozicijas dėl fondo sąrangos, jo veikimo principo, bei sąlygų.

EP dokumentuose pastebima, kad parama šalims bus skiriama ne mažinti skurdui, o jam naikinti.

„Fondas, teikdamas nefinansinę pagalbą labiausiai skurstantiems žmonėms, padeda siekiant konkretaus tikslo – sumažinti ir išnaikinti itin didelio skurdo, ypač maisto trūkumo, formas. Tai reiškia, kad Fondo parama siekiama, kad neliktų badaujančių mūsų bendrijoje. Be abejo, visiškai skurdo vien Fondo pagalba išnaikinti nepavyks, bet tikimės, kad pavyks įveikti tokias skurdo formas, kaip badas. Ir turime suprasti, kad Fondas naudojamas nacionalinėms valstybių strategijoms kovai su skurdu papildyti ar sumažinti jų apimtį, o ne siekiant pakeisti nacionalines, ilgalaikes, tvarias skurdo naikinimo ir socialinės įtraukties programas, už kurias ir toliau atsakingos valstybės narės. Valstybės narės ir toliau privalo pačios kovoti su skurdu, o Fondas tik padeda tai daryti“, – apibendrino V. Blinkevičiūtė.

© 2013 „XXI amžius“