Taline atidengtas Boriso Jelcino bareljefas

Rugpjūčio 22 dieną Taline atidengtas pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino bareljefas, skirtas pažymėti jo indėlį į taikų Estijos nepriklausomybės atkūrimo  1990-1991 metais procesą. Bareljefo atidengimo iškilmėse garbės svečias buvo Jelcino našlė Naina, čia dalyvavo ir daug garsių dabartinių bei ankstesnių laikų valstybės veikėjų. Bareljefo autorius – jaunas estų skulptorius Renė Reinumiae, šį bareljefą pagaminęs panaudodamas Jelcino biustą,  sukurtą Niujorke gyvenančio pasaulinio garso skulptoriaus Ernsto Neizvestnyj (88 m.). Architektūrinį sprendimą sukūrė Estijos Meno akademijos dėstytojas Viljar Lochu. Bareljefas bus pastatytas ant Talino senamiestyje esančios istorinės miesto sienos Nunne gatvės pradžioje iš Estijos piliečių paaukotų lėšų. Šis projektas – tai ne pelno siekiančio susivienijimo „Atminimo iniciatyva“ pilietinė iniciatyva, kuriai priklauso 39 garsiausi  Estijos visuomenės veikėjai ir verslininkai.  Susivienijimo narių sąrašas įvairialypis, jame ir garsūs disidentai, ir buvę Kompartijos lyderiai, ir stambūs Estijos verslininkai, politikai, akademikai, advokatai, sociologai, įvairių tautybių ir skirtingo amžiaus žmonės.

Bareljefo atidengimo iškilmių metu garsiai perskaitytas buvusio Latvijos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko ir Latvijos Seimo pirmininko Anatolijaus Gorbunovo kreipimasis.

B. Jelcino indėlis atkuriant Estijos nepriklausomybę didžiulis. Dėl ryžtingos Jelcino veiklos pirmaisiais 20-ojo amžiaus paskutiniojo dešimtmečio metais, milijonų žmonių visame pasaulyje gyveno ir  gyvena supami demokratiškos ir saugios aplinkos. Neeilinė Jelcino drąsa, politinė intuicija ir žodžio laikymasis turėjo didelės  įtakos Estijos istorijai. Ypač reikšmingos dvi datos: 1991 metų sausio 13 d. ir rugpjūčio 24 d.

Ankstų 1991 metų sausio 13 d. rytą Sovietų Sąjungos specialieji daliniai užpuolė nekaltus Lietuvos sostinės gyventojus, išėjusius į gatves ginti svarbių Vilniaus objektų. Nelygioje kovoje žuvo 14  ir nukentėjo šimtai  žmonių. Suvokiant jos dramatiškumą ir galimą prievartos tęstinumą Baltijos valstybėse, buvo nuspręsta pasinaudoti B. Jelcino autoritetu. Siekiant užkirsti kelią prievartai B. Jelcinas buvo pakviestas jį atvykti į Taliną.

Sausio 13-osios vakarą Borisas Jelcinas atvyko vienintelio savo vizito į Estiją. Taline išbuvęs apytiksliai dešimt valandų, Jelcinas kartu su Baltijos šalių lyderiais  bendru pareiškimu kreipėsi į JTO generalinį sekretorių. Atskirai Jelcinas kreipėsi  ir į sovietų karius Baltijos šalyse, prašydamas neiti prieš liaudį net tuo atveju, jei aukščiausioji vadovybė to pareikalautų. Būdamas Taline, Jelcinas bendravo ir su Estijoje buvusiais sovietiniais kariais, kuriuos taip pat ragino nepulti taikių gyventojų.

B. Jelcinas mirė 2007 m. balandžio 23 d.

© 2013 „XXI amžius“