Bendras B. Obamos ir Baltijos šalių pareiškimas

Baltijos šalių prezidentai ir JAV viceprezidentas Joes Biden Džojos Gundos Barysaitės (president.lt) nuotrauka

Rugpjūčio pabaigoje Vašingtone susitikę Jungtinių Amerikos Valstijų bei Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai paskelbė bendrą pranešimą, kuriuo įtvirtinamas šių šalių bendradarbiavimas saugumo ir ekonomikos srityse. JAV prezidento Baracko Obamos, Lietuvos vadovės Dalios Grybauskaitės, Latvijos prezidento Andrio Berzinio ir Estijos vadovo Toomo Hendriko Ilveso pranešime teigiama: „Esame NATO sąjungininkės, kurias jungia bendros transatlantinės vertybės ir bendra vientisos, laisvos ir taikios Europos vizija“. Bendrame prezidentų pranešime sakoma, kad įgyvendinusios 1998 metų Baltijos Chartijoje įtvirtintą pažadą Baltijos valstybės tapo vertinamomis NATO ir Europos Sąjungos narėmis, papildė labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių šalių gretas tokiose organizacijose kaip Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir euro zona. Lietuva euro zonai nepriklauso. Estija eurą įsivedė nuo 2011 metų pradžios, Latvija įsives nuo 2014-ųjų, o Lietuva ketina tai padaryti nuo 2015 metų. Bendrame pranešime teigiama, kad lemiamas Baltijos šalių sėkmės veiksnys – bendradarbiavimas su Šiaurės Europos šalimis ir transatlantiniai ryšiai su JAV. Pareiškime sakoma: „Mus sieja bendras interesas toliau plėtoti bendradarbiavimu ir savitarpio pagarba grįstus santykius su visomis valstybėmis šiame regione. Esame stipresnės ir mūsų įtaka – didesnė, kai dirbame kartu ir vienijame pastangas siekdamos bendrų tikslų“. Pranešime patvirtinama Baltijos valstybių ir JAV parama Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) deryboms. Tomis derybomis siekiama pasirašyti prekybos susitarimą tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų, kuriuo siekiama prekybos apribojimų panaikinimo bei palengvinti investicinę aplinką europiečiams Amerikoje ir amerikiečiams Europoje. Bendrame pareiškime kalbama apie įsipareigojimą stiprinti energetikos saugumą Baltijos regione, įtvirtinama Trečiosios energetikos direktyvos ir Baltijos energetikos rinkos jungties svarba. Dokumente kalbama ir informacinio bei kibernetinio saugumo bei elektroninių nusikaltimų tyrimų suaktyvinimo klausimais, pažymima, kad Baltijos šalys svariai prisideda prie NATO misijų vykdymo Afganistane ir kitose pasaulio vietose. Baltijos šalys patvirtina savo įsipareigojimą išlaidoms gynybai skirti 2 proc. BVP (Lietuva 2013 metais krašto apsaugai skiria tik 0,77 proc. BVP). Baltijos šalys padėkojo Jungtinėms Valstijoms už tai, kad šaltojo karo metu vykdė Baltijos šalių okupacijos nepripažinimo politiką.

Susitikimas vyko Sirijos krizei pasiekus apogėjų, kai buvo laukiama JAV apsprendimo dėl oro atakų prieš Sirijos Basharo al Assado režimą. JAV prezidentas B. Obama, sėdėdamas Baltijos valstybių vadovų draugijoje, visam pasauliui komentavo, kad sprendimas dėl smūgio Sirijai dar nepriimtas, tačiau atsakas į cheminę ataką gali būti tik ribotas.

Prezidentė D. Grybauskaitė išsakė kai kurias Lietuvai rūpinčias problemas. Ji pabrėžė, kad alternatyva brangioms rusiškoms dujoms gali tapti ir iš JAV į Klaipėdos suskystintųjų dujų terminalą importuojamos skalūninės dujos. Lietuvai, neseniai patyrusiai kibernetines atakas, ypatingai svarbus ir bendradarbiavimas užtikrinant internetinės erdvės saugumą bei tiriant elektroninius nusikaltimus. Baltijos šalių ir tarptautiniam saugumui susirūpinimą kelia Kaliningrado srities militarizavimas, Lietuvos pašonėje planuojamos atominės elektrinės, atviras spaudimas stabdant Ukrainos ir kitų kaimyninių šalių eurointegraciją.

© 2013 „XXI amžius“