ES pasiryžusi varžyti judėjimo laisvę ir kurti nusikaltėlių paieškos sistemą

Edvardas ŠIUGŽDA

Sukūrus plačią ekonominę ir politinę bendriją Europos Sąjungą (ES), kurioje panaikinus pasienio kontrolę prie ES vidaus sienų galima laisvai keliauti po didžiąją žemyno dalį, tapo daug lengviau išvykti gyventi ir dirbti į kitą Europos šalį. Bendroji, arba vidaus, rinka – tai pagrindinė ekonominė ES varomoji jėga. Dėl jos dauguma prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių ES teritorijoje gali judėti laisvai. Vienas iš kitų pagrindinių tikslų – kuo labiau panaudoti didžiulį jos potencialą, kad europiečiams iš to būtų kuo daugiau naudos. Tačiau šis „laisvumas“ iškėlė ir daugybę sudėtingų reiškinių visai kitose srityse, visų pirma organizuojant tarptautinius nusikaltimus, jiems augant ir tobulėjant (apie kai kuriuos priimtus sprendimus jau rašėme liepos ir rugpjūčio mėnesiais). Kovą su šiais reiškiniais pasiryžę vystyti Europos politikai jau pradeda galvoti apie išlaisvintų sienų kontrolę ir netgi prieglobsčio prašančiųjų laisvo judėjimo ribojimą, pritaikant jiems pirštų antspaudų identifikavimo sistemą. Tokių priemonių buvo imamasi birželio mėnesį Strasbūre (Prancūzija) vykusioje plenarinėje Europos Parlamento sesijoje.

Apie išimtines aplinkybes laikinai atnaujinamoms vidaus sienų kontrolės taisyklėms

2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamentas priėmė teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 562/2006, nustatant išimtines aplinkybes laikinai atnaujinamoms vidaus sienų kontrolės taisyklėms. Dokumente konstatuojama, kad erdvės, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas per vidaus sienas, sukūrimas yra vienas didžiausių Europos Sąjungos pasiekimų. Tačiau gali susidaryti tokios aplinkybės, kad be vidaus sienų kontrolės reikia būti pasirengus bendrai reaguoti į padėtį, dėl kurios kyla rimta grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui šioje erdvėje ar jos dalyse arba vienoje ar daugiau valstybių narių, sudarant sąlygas išimtinėmis aplinkybėmis atnaujinti vidaus sienų kontrolę, nekeliant pavojaus laisvo asmenų judėjimo principo taikymui. Atsižvelgiant į tokių kraštutinių priemonių galimą poveikį visiems asmenims, turintiems teisę laisvai judėti šioje erdvėje be vidaus sienų kontrolės, nustatomos atitinkamos sąlygos ir procedūros, užtikrinančios, jog bet kuri tokia priemonė būtų išimtinė ir būtų laikomasi proporcingumo principo. Vidaus sienų kontrolės laikino atnaujinimo mastas ir trukmė turėtų būti apriboti iki minimumo, reikalingo apsisaugoti nuo šios grėsmės. Bet kuriuo atveju vidaus sienų kontrolės atnaujinimas turėtų tebebūti išimtis ir turėtų būti taikomas tik kaip kraštutinė griežtai riboto masto ir trukmės priemonė, grindžiama konkrečiais objektyviais kriterijais ir jos būtinumo vertinimu, ir stebima Sąjungos lygiu. Tais atvejais, kai dėl rimtos grėsmės viešajai tvarkai ar vidaus saugumui būtina imtis skubių veiksmų, valstybė narė turėtų turėti galimybę atnaujinti savo vidaus sienų kontrolę ne ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui, kurio pratęsimas būtų stebimas Sąjungos lygiu. Išimtine tvarka atnaujinti vidaus sienų kontrolę gali prireikti dėl rimtos grėsmės viešajai tvarkai ar vidaus saugumui erdvėje be vidaus sienų kontrolės arba nacionaliniu lygiu, visų pirma dėl grėsmės po teroro aktų ar terorizmo ir organizuotų nusikaltėlių grupuočių keliamos grėsmės. Atsižvelgdama į patirtį, įgytą erdvės be vidaus sienų kontrolės veikimo metu, ir siekdama padėti užtikrinti nuoseklų Šengeno acquis įgyvendinimą, Komisija gali parengti vidaus sienų kontrolės atnaujinimo gaires tais atvejais, kai reikia imtis laikinų reagavimo priemonių, ir tais atvejais, kai reikia imtis skubių veiksmų. Tai, kad migruoja ir išorės sienas kerta daug trečiųjų šalių piliečių, per se neturėtų būti laikoma grėsme viešajai tvarkai arba vidaus saugumui. Laikinas kai kurių vidaus sienų kontrolės atnaujinimas, laikantis specialios Sąjungos lygio procedūros, galėtų būti taikomas išimtinėmis aplinkybėmis ir kaip kraštutinė priemonė, reaguojant į pavojų, kylantį erdvės be vidaus sienų kontrolės bendram veikimui dėl ilgalaikių rimtų su išorės sienomis susijusių trūkumų. Dėl tinkamai pagrįstų skubos priežasčių Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nedelsiant priimti būtinas rekomendacijas ne ilgiau kaip per 14 dienų pratęsti laikiną vidaus sienų kontrolę, kuri jau buvo atnaujinta pagal specialią Sąjungos lygio procedūrą. Jeigu rimta grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui atitinkamoje valstybėje narėje išlieka ilgesnį laikotarpį, ta valstybė narė gali pratęsti savo vidaus sienų kontrolę, atsižvelgusi į visus naujus elementus, ne ilgesniems nei 30 dienų laikotarpiams.

Matome, kad, atsižvelgdama į demokratinius iškovojimus ir į kylančias iš to grėsmes, EP labai atsargiai imasi suvaržymų tarp valstybių narių vidaus sienų kontrolės srityje.

Eurodac sistema gaudys nusikaltėlius tarp ieškančiųjų prieglobsčio

Svarbi ir reikšminga Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. birželio 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl Eurodac sistemos pirštų atspaudams lyginti sukūrimo. Joje teigiama, kad Europos Sąjungos tikslas palaipsniui sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, atvirą asmenims, kurie, priversti aplinkybių, prašo Sąjungoje tarptautinės apsaugos, apima bendrą prieglobsčio politiką, įskaitant bendrą Europos prieglobsčio sistemą. 2004 m. lapkričio 4 d. Europos Vadovų Taryba priėmė Hagos programą, kurioje nustatyti 2005–2010 metų laikotarpiu laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje įgyvendintini tikslai. 2008 m. spalio 15–16 d. Europos Vadovų Tarybos priimtame Europos imigracijos ir prieglobsčio pakte raginama užbaigti bendrą Europos prieglobsčio sistemą nustatant vieną bendrą procedūrą, pagal kurią būtų numatytos bendros garantijos, ir vienodą pabėgėlių bei papildomą apsaugą galinčių gauti asmenų statusą. Pirštų atspaudai yra svarbus elementas nustatant tikrą tokių asmenų tapatybę, todėl reikia sukurti jų pirštų atspaudų duomenų lyginimo sistemą, vadinamą Eurodac, kurią sudarytų centrinė sistema, valdysianti kompiuterizuotą centrinę pirštų atspaudų duomenų bazę, ir elektronines duomenų perdavimo tarp valstybių narių ir centrinės sistemos) priemones. Eurodac sistemoje kaupiama informacija reikalinga teroristinių veikų prevencijai, atskleidimui ar tyrimui. Todėl paskirtos valstybių narių institucijos ir Europos policijos biuras (toliau – Europolas) turėtų turėti prieigą prie Eurodac duomenų šiame reglamente nustatytomis sąlygomis. Europolas atlieka pagrindinį vaidmenį visoje Sąjungoje padėdamas užtikrinti nusikaltimų prevenciją, analizę ir tyrimą. Kadangi Eurodac sistema pirmiausia buvo įsteigta siekiant palengvinti Dublino konvencijos taikymą, prieigos prie Eurodac sistemos teroristinių ar kitų sunkių nusikalstamų veikų prevencijos, atskleidimo arba tyrimo tikslais suteikimas reiškia, kad keičiamas pirminis Eurodac sistemos tikslas, ir tai riboja pagrindinę asmenų, kurių asmens duomenys tvarkomi Eurodac sistemoje, teisę į privataus gyvenimo gerbimą. Bet koks tokio pobūdžio apribojimas turi atitikti teisės nuostatas ir turi saugoti fizinius asmenis nuo savivalės. Galimybė latentinį pirštų atspaudą palyginti su Eurodac sistemoje laikomais pirštų atspaudų duomenimis tais atvejais, kai esama pagrįstų priežasčių tikėti, kad nusikaltimą padaręs asmuo ar auka gali būti priskirti vienai iš kategorijų, kurioms taikomas šis reglamentas, bus labai naudinga valstybių narių institucijoms užkardant, atskleidžiant ar tiriant teroristines ar kitas sunkias nusikalstamas veikas, pvz., kai nusikaltimo vietoje rastas vienintelis turimas įrodymas – latentiniai pirštų atspaudai.

© 2013 „XXI amžius“