Lietuva paminėjo Vilniaus geto likvidavimo 70-ąsias metines

IV pasaulio litvakų (Lietuvos žydų) kongrese Džojos Gundos Barysaitės (president.lt) nuotrauka

Rugsėjo 23-iąją minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, skirta pagerbti 1943 metais vykusio Vilniaus geto likvidavimo aukas. Seimo nutarimu 2013 metais Vyriausybė kartu su Lietuvos žydų bendruomene, daugeliu visuomeninių organizacijų ir užsienio partneriais įgyvendina plačią Vilniaus geto aukų atminties programą. 1941 metų rugsėjį įkurtas getas Vilniaus senamiestyje buvo likviduotas 1943 metų rugsėjo 23–24 dienomis. Vilniaus geto likvidavimo minėjimo renginiai Lietuvoje vyko nuo praėjusio savaitgalio. Tėvo, motinos, sesers ir kitų giminaičių vardus ir pavardes pirmadienį Vilniaus choralinėje sinagogoje perskaičiusi Fania Brancovskaja sakė, kad dabar Lietuvos sostinėje gyvena penki Vilniaus getą išgyvenę žmonės. Jų dar yra gyvenančių Izraelyje, Amerikoje, Australijoje. Pirmadienį Prezidentūroje taip pat įvyko apdovanojimo „Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais“ ceremonija, kurioje prezidentė Dalia Grybauskaitė pagerbė žydus gelbėjusius žmones. Holokausto aukų pagerbimo ceremonija vėliau vyko Aukštųjų Panerių memoriale. Joje dalyvavo premjeras Algirdas Butkevičius, kultūros ministras Šarūnas Birutis, Izraelio ambasadorė.

Vilniaus kongresų rūmuose įvyko IV pasaulio litvakų (Lietuvos žydų) kongreso atidarymas ir iškilmingas minėjimas, skirtas Vilniaus geto 70-osioms likvidavimo metinėms atminti. Jame dalyvavo prezidentė. Lietuvos žydų bendruomenė, svečiai iš Izraelio, JAV, Brazilijos, Pietų Afrikos Respublikos ir kitų šalių prisiminė holokausto tragediją Lietuvoje, buvo gausu litvakų kultūrinį palikimą parodančių renginių. Parodytas dokumentinis filmas, sukurtas pagal pirmojo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko Grigorijaus Kanovičiaus romaną „Kvailių ašaros ir maldos“. Litvakai – Lietuvos žydai, gausiausia tautinė mažuma prieškario Lietuvoje. Iki 1939-ųjų spalio „Kauno Lietuvoje“ jų gyveno apie 160 tūkst., o prijungus Vilnių ir Vilniaus kraštą – 250 tūkst. Tarp žydų buvo 1918-ųjų nepriklausomybės kovų savanorių, 20 žydų apdovanota aukščiausiais anuomet Vyčio kryžiaus ordinais. Litvakais vadinami ne tik Lietuvos, bet ir Baltarusijos, dalies Ukrainos žydai, gyvenę buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje.

Užsienio reikalų ministerijoje penktadienį vykusiame Vilniaus geto likvidavimo 70-mečio minėjime užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pabrėžė būtinybę visada prisiminti skaudžią Holokausto tragediją ir jos pamokas perduoti ateities kartoms. Šiai progai Vilniuje atidarytos kelios parodos, Seime pristatyta Viliaus Kavaliausko knyga apie žydų indėlį į nepriklausomos Lietuvos kūrimą. Į minėjimo renginius į Vilnių atvyko ir nemažai užsienyje gyvenančių žydų, kurie turi šaknų Lietuvoje. Minint Vilniaus geto likvidavimo 70-metį, sostinėje atidengta atminimo lenta žydų našlaičiais besirūpinusiam profesoriui Josifui Regelskiui, kuris 1944 metais įkūrė žydų vaikų namus ir mokyklą, padėjusią jiems grįžti į normalų gyvenimą. Apie profesorių J. Rebelskį žinoma tik tai, kad Vilniuje dirbo kariuomenės vyriausiuoju psichiatru, o supratęs, kad išlikusiems gyviems žydų vaikams būtinai reikia padėti, juos priglaudė savo ligoninėje. Profesorius 1948-aisiais buvo nuteistas ir įkalintas, o po metų mirė. Manoma, kad mokykla dar veikė iki 1950-ųjų, o joje mokytis galėjo iki 80 vaikų. Nemažai jų vėliau išvyko gyventi į Izraelį.

Holokausto aukų minėjimus, žydų istorijos ir kultūros pristatymus Izraelyje, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Belgijoje bei Lietuvos nuolatinėje atstovybėje prie ES, daugelyje kitų šalių rengia ir Lietuvos diplomatinės atstovybės.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Vilniuje beveik trečdalis miesto gyventojų buvo žydai – apie 60 tūkstančių. Miestas buvo svarbus žydų kultūros centras. Antrojo pasaulinio karo metu išžudyta apie 75 proc. Lietuvos žydų – 190 tūkst. žmonių. Nors genocido įkvėpėjas ir organizatorius buvo Vokietijos nacių režimas, tai nenuplauna atsakomybės nuo tų lietuvių, kurie savo rankomis, dažnai savo iniciatyva žudė savo kaimynus, bendrapiliečius. Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais yra pripažinti per 800 lietuvių. Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 5 tūkst. žydų.

© 2013 „XXI amžius“