Dalai Lama Lietuvoje buvo šiltai priimtas

Rugsėjo 11–14 dienomis Lietuvoje lankėsi Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama. Tai jau trečiasis Dalai Lamos vizitas Lietuvoje. Jis Lietuvoje viešėjo 1991 ir 2001 metais. Trečiadienį privataus pokalbio su Dalai Lama susitiko Prezidentė Dalia Grybauskaitė, o Premjeras ir Seimo Pirmininkas pareiškė tam neturintys laiko. Tibeto vyriausybės egzilyje atstovai, kalbėdami apie dabartinę savo situaciją, dažnai nurodo Lietuvą ir kitas Baltijos šalis kaip sektiną nesmurtinės kovos dėl nepriklausomybės pavyzdį. Dalai Lama buvo pirmasis karališkosios giminės atstovas, pasveikinęs Lietuvą atkūrus nepriklausomybę. Kinija Tibetą laiko sava teritorija, tačiau patys tibetiečiai Kiniją vertina kaip okupantę. Kitą dieną Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama susitiko su politikais Seime. Pasidžiaugdamas Lietuvos nepriklausomybe mūsų politikams jis priminė besitęsiančią Tibeto okupaciją: „Nepaisant visko, jūs išlaikėte savo dvasią, atgavote Nepriklausomybę, atsilaikėte prieš sovietų armiją. Dabar panaši padėtis Tibete su Kinija. Svarbu apsilankyti Tibete, kad suprastum tą padėtį“. Dailės akademijoje surengtoje spaudos konferencijoje vengęs politinių klausimų, Dalai Lama parlamentarų apsuptyje Seime prakalbo ir politinėmis temomis, paliesdamas Tibeto ir Kinijos santykius. „Kaip pasitraukęs Tibeto lyderis galiu pasakyti, kad ankstyvaisiais 1950-aisiais iki 1965-ųjų Tibeto išlaisvinimo klausimą tris kartus kėliau Jungtinėse Tautose (JT), tuomet supratau, kad mes turime būti realistiški“, – kalbėjo Dalai Lama. Jo Šventenybės pasakojimu, po susitikimo su Kinijos vyriausybe 1974 metais jis suprato, kad siekti Tibeto nepriklausomybės – nerealistiška. Jis sakė: „Mes nusprendėme ieškoti bent minimalios autonomijos Kinijos konstitucijos rėmuose. 1978–1979 metais mėginome kalbėtis su Kinijos vyriausybe, su broliais vienuoliais parengėme bendrą kreipimąsi į Kinijos vadovus, tačiau 1980 metais reikalai tik blogėjo, politika tapo nepalanki Tibetui. Kinijos politika Tibete tapo nuožmi ir griežta, o mes nekeitėme savo nuomonės dėl Tibeto“. Jo Šventenybės pasakojimu, Kinija nori sukurti įspūdį, kad Tibeto klausimas ir pats Dalai Lama nori atsiskirti nuo Kinijos, nors, jo teigimu, kovojama tik dėl Tibeto autonomijos. Jo Šventenybė sakė tikįs, kad su nauja Kinijos vadovybe, suras bendrą sprendimą dėl Tibeto.

Nors daugelis Lietuvos politikų laikėsi Užsienio reikalų ministerijos nustatyto požiūrio, kad Tibetas neva yra komunistinės Kinijos dalis ir Lietuva turi nekenkti ryšiams su Kinija, vis dėlto pirmąją vizito dieną netikėtai su Tibeto dvasiniu vadovu neoficialiai susitiko prezidentė Dalia Grybauskaitė. O į susitikimą ketvirtadienį atvyko Irena Degutienė, Vytautas Landsbergis, Audronis Ažubalis, Kęstutis Daukšys, Emanuelis Zingeris, Petras Gražulis, Linas Balsys, Algis Kašėta, Laima Andrikienė ir dar keli Seimo nariai. Profesorius V. Landsbergis kreipdamasis į garbingąjį svečią sakė: „Nepaprastai džiugu, kad vėl esate čia, Vilniuje. Buvote čia, kai sovietai dar demonstravo, kad neturime teisės į Nepriklausomybę. Kalbėjote su mumis apie paprasčiausius žmogiškus dalykus, apie svarbą būti broliškais. Jaučiu, kad visos religijos iš esmės reiškia tą patį esminį dalyką: meilę ir atsidavimą. Vieno žmogaus ar vienos tautos kentėjimas yra visų žmonių ir visų tautų kentėjimas. Praėjus 22 metams su skausmu žiūrime į nelaimingus tibetiečius. Jie turi teisę gyventi kaip tibetiečiai, ir ši teisė turi būti užtikrinta“.

Prieš susitikimą Seime per spaudos konferenciją, surengtą Vilniaus dailės akademijoje, Dalai Lama sakė, kad dar 2011 metais atsisakęs politinės lyderystės, dabar esąs tik dvasinis lyderis ir dėl to negalįs vertinti jokių politinių reiškinių. Pasaulio moraliniu autoritetu vadinamas Dalai Lama pasisakė už religijų įvairovę. Svečio vertinimu, jeigu pasaulyje būtų viena religija, žmonėms nebūtų lengviau gyventi, kiekvienas religinis mokymas kyla iš įvairių filosofijų ir atitinka kiekvienos tautos bei kultūros poreikius. Pasiteiravus, ką mano apie tai, kad vis daugiau žmonių pasineria į alkoholizmą, narkotikus, Dalai Lama tai siejo su jų dvasiniu silpnumu, negebėjimu susidoroti su emocijomis. Jo Šventenybės teigimu, moderniais laikais žmonės skiria pernelyg daug dėmesio materialiniams dalykams – pinigams: „Mūsų laimė priklauso nuo materialių dalykų, kurie sukelia stresą, susijaudinimą ir baimę. Norėdami jų atsikratyti, pirmiausia turėtume keisti požiūrį į materialius dalykus“.

Vėliau Jo Šventenybė Dalai Lama XIV lankėsi Užupio Respublikoje, Vilniaus Rotušėje vyko Vilniaus mero Artūro Zuoko priėmimas, kur Dalai Lama susitiko su prezidentu Valdu Adamkumi, su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariais, Lietuvos kultūros, meno, įvairių religinių konfesijų bei visuomeninių Tibeto rėmimo organizacijų atstovais, vizito rėmėjais. Dar vėliau svečias lankėsi Tibeto skvere, atidengė naują, Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Rimanto Sakalausko mozaikinę kompoziciją „Mandala“, kaip pagrindinį Tibeto skvero akcentą.

Reaguodama į Dalai Lamos vizitą ir susitikimus Lietuvoje, Kinijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Lietuvos ambasadorę Pekine Liną Antanavičienę pasiaiškinti. Yra žinoma, kad Tibeto dvasiniam lyderiui apsilankius kurioje nors valstybėje, Kinija visada išsikviečia tos šalies ambasadorių ir tokiu būdu išreiškia savo nepasitenkinimą. Dalai Lamą, 1959 metais pasitraukusį į Indiją po nesėkmingo sukilimo Tibete prieš Kinijos valdymą, Pekinas laiko smurtą kurstančiu separatistu, o pats dvasinis lyderis teigia tenorintis didesnės autonomijos savo tėvynei Himalajų kalnuose.

© 2013 „XXI amžius“