Savąjį Baltijos kelią sukūrė ir katalonai

Rugsėjo 11-ąją Ispanijos šiaurės rytuose gyvenantys ir nepriklausomybės siekiantys katalonai ypatingai atšventė Nacionalinę dieną – suformavo didžiulę „gyvąją grandinę“, kuri palei Viduržemio jūrą nusidriekė šimtus kilometrų, ir reikalavo nepriklausomybės nuo Ispanijos, kurios vyriausybė jų siekiui kategoriškai nepritaria. Akcijoje dalyvavo beveik du milijonai žmonių, daugelis vilkėjo geltonais marškinėliais ir skandavo „Nepriklausomybė!“. Daugelis iš 7,5 mln. Katalonijos gyventojų didžiuojasi katalonų kalba ir kultūra. Katalonai pasekė Baltijos šalių pėdomis, suorganizuodami 400 kilometrų grandinę. Kaip ir lietuviai, latviai bei estai 1989-ųjų rugpjūtį, taip ir katalonai tą dieną susikibo už rankų. Katalonijos sostinės Barselonos gatvėse šios provincijos nepriklausomybės reikalavo tiek žmonių, kad balandžiams nebuvo vietos ir jiems teko skraidyti, o pagrindinis kelias, jungiantis Katalonijos šiaurę ir pietus, buvo uždarytas net tris valandas. Visą vasarą katalonai repetavo susikibimą rankomis įvairiose gyvenvietėse, o iš vakaro įvairiuose miestuose vyko naktiniai renginiai ypatingam įvykiui paminėti. Nuo pat ryto Katalonijos gyventojai su pro langus plevėsuojančiomis vėliavomis vyko į vietas, į kurias buvo iš anksto užsiregistravę. Iš viso grandinę sudarė 788 dalys. Žmonių jungimasis į grandinę prasidėjo simboliniu laiku – 17.14 val., kuris žymi 1714 metus, kai Katalonija prarado nepriklausomybę. Renginį lydėjo šventinė nuotaika, milžiniškos emocijos ir viltis netrukus išvysti Kataloniją nepriklausomą. Žmonių grandinės dalyviams buvo nurodyta vilkėti geltonos spalvos drabužius. Katalonijos šiaurę ir pietus sujungė geltona nepriklausomybės upė. Barselonos Katalonijos aikštėje Nacionalinės Asamblėjos vadovė Carme Forcadell tūkstantinei miniai paskelbė, kad „čia ir dabar Nacionalinė Asamblėja pasižada veikti tol, kol Katalonija taps nauja ES šalimi“.

Į šventę buvo pakviesti Baltijos kelio organizatoriai – latvis Aleksandras Kirstinis, estas Mati Hintas ir lietuvis Arvydas Juozaitis, kurį Katalonijos Nacionalinė Asamblėja pakvietė į spaudos konferenciją.

Katalonijos dienraščiui „El Punt Avui“ duotame interviu Vytautas Landsbergis palinkėjo Katalonijai sėkmės kelyje nepriklausomybės link, vengdamas duoti patarimų Ispanijos ir Katalonijos vyriausybėms.

Dėl katalonų renginio įvyko ir politikė įtampa tarp Ispanijos ir Lietuvos. Lietuvos premjeras A. Butkevičius vietos žiniasklaidai pasidžiaugė, kad Baltijos kelio pavyzdys, kai lietuviai protestavo prieš sovietų okupaciją, įkvėpė ir katalonus, kurie susikibę gyva grandine reikalavo nepriklausomybės nuo Ispanijos. „Aš manau, kad kiekviena šalis turi vadovautis savo principais arba tam tikra galiojančia teise, ir manau, kad tai yra vidinis šalies apsisprendimo tam tikras kelias. Aš manau, kad visi taikūs būdai parodyti solidarumą tarp žmonių ir išreikšti savo teisėtą nuomonę yra sveikintini“, – sakė A. Butkevičius. Tačiau į A. Butkevičiaus pasisakymą apie Kataloniją sureagavo Ispanijos vyriausybė. Lietuvos ambasadorė Ispanijoje buvo iškviesta į užsienio reikalų ministeriją Madride. Ispanijos vyriausybei užkliuvo ir Latvijos premjero Valdžio Dombrovskio pasisakymai – į ministeriją iškviestas ir Latvijos ambasadorius. Lietuvos užsienio reikalų ministerija išplatino pareiškimą, kuriame pareiškė, esą Ispanijos spaudoje tendencingai ir klaidingai interpretuota Lietuvos pozicija Katalonijos klausimu. „Pabrėžiame, kad nėra korektiška lyginti Sovietų Sąjungos įvykdytą Baltijos šalių okupaciją su situacija Ispanijoje. Ispanija yra demokratiška šalis, Europos Sąjungos narė, artima Lietuvos sąjungininkė ES ir NATO, – rašoma pareiškime. – Esame tikri, kad vadovaudamasi savo Konstitucija Ispanija pajėgi demokratinėmis, teisinėmis priemonėmis spręsti visas savo vidaus problemas. Lietuva itin vertina dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą su Ispanija, todėl tikimės, kad tendencingos publikacijos neturės įtakos šalių savitarpio supratimui“.

© 2013 „XXI amžius“