Rusija įspėta dėl lietuviškų pieno produktų importo draudimo

Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) susitikime Europos Sąjunga (ES) perspėjo Rusiją dėl įvesto lietuviškų pieno produktų importo draudimo. ES pareiškime, kuris perskaitytas Prekių prekybos tarybos susitikime Ženevoje, sakoma: „Mūsų nuomone, priemonės yra neproporcingos ir moksliškai nepagrįstos“. ES pareiškime pabrėžiama, kad Rusija PPO sanitarijos ir fitosanitarijos komitetą apie importo draudimą informavo tik spalio 11 dieną, nors draudimas įvestas spalio 7-ąją. Šį pareiškimą PPO parėmė ir Jungtinės Amerikos Valstijos.

Rusijos prezidento patarėjas Sergejus Glazjevas pareiškė, kad Rusija pasirengusi svarstyti lietuviškų pieno produktų įvežimo draudimo klausimą PPO, jei būtų toks Europos Komisijos kreipimasis. Pasak jo, apie 20 metų Rusijos sanitarijos ir veterinarijos tarnybos praktiškai užmerkdavo akis dėl sistemingų Lietuvos žemės ūkio produktų nukrypimų nuo rusiškų standartų.

Komentuodamas Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimą, kad Rusijos sprendimas yra politinis, agentūrai „RIA Novosti“ S. Glazjevas teigė: „Mes politiškai leidome Lietuvos verslininkams tiekti į Rusiją prekes, neatitinkančias daugelio mūsų kokybės reikalavimų, būdami jiems palankūs“, o Rusijos ambasadorius prie Europos Sąjungos (ES) Vladimiras Čižovas, komentuodamas Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimą, kad Vilniui dėl šio ginčo reikėtų kreiptis į PPO, pareiškė, kad Rusijos embargas nepatenka į tos organizacijos kompetenciją. Esą tai – klausimas dėl vartotojų saugumo, sveikatos apsaugos, o ne prekybos, todėl jis nepatenka į PPO kompetenciją.

Kaip žinoma, Rusijos vartotojų teisių priežiūros tarnybos „Rospotrebnadzor“ vadovas Genadijus Oniščenka, antradienį jau atstatydintas iš pareigų pasibaigus jo kadencijai, embargą Lietuvos pieno produktams anksčiau aiškino tuo, jog juose buvo rasta mielių, pelėsių ir bakterijų Escherichia coli. Jis teigė, kad lietuviškų pieno produktų kokybė Rusijos sanitarijos priežiūros tarnyboms nerimą kėlė jau ilgą laiką.

Rusijos veterinarijos tarnyba „Rosselchoznadzor“ lietuviškų pieno produktų importo draudimo neskelbs, o inspektorius į Lietuvą planuoja atsiųsti lapkričio pabaigoje. Apie tai po pokalbio telefonu su Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos vadovu Jonu Miliumi agentūrai „Interfax“ pranešė „Rosselchoznadzor“ vadovas Sergejus Dankvertas. Anot jo, drauge su Rusijos specialistais Lietuvos pieno perdirbimo įmones ketina tikrinti ir kitos Muitų sąjungos narės – Baltarusijos – veterinarijos ekspertai. „Mes paprašėme Lietuvos kolegų pateikti dokumentus, kuriais remdamasi „Rospotrebnadzor“ (Rusijos vartotojų teisių priežiūros tarnyba, kuriai vadovavo G. Oniščenko) uždraudė lietuviškų pieno produktų įvežimą į Rusiją, tačiau nieko negavome, nes jų nėra“, – pareiškė S. Dankvertas. Anot jo, tokių dokumentų neturi ir Baltarusijos veterinarijos tarnyba. „Lietuviškų pieno produktų įvežimo į Rusiją mes neapribosime, nes neturime argumentų pretenzijoms, ir mūsų veterinarijos inspektoriai patikrins, ar jos galimos“, – pabrėžė Rusijos veterinarijos tarnybos vadovas.

Praėjusios savaitės pradžioje į Lietuvą atvykę Rusijos valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos „Rospotrebnadzor“ ekspertai aiškinosi apie lietuviškų produktų kontrolės sistemą ir apsilankė poroje įmonių – bendrovėje „Rokiškio sūris“ ir dar vienoje. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius pripažino, kad oficialių duomenų iš „Rospotrebnadzor“ iki šiol negavo, ir tarnyba turi tenkintis tik jų tinklalapyje pateikta informacija. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas nededa daug vilčių į Rusijos valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ekspertų vizitą. Jo vertinimu, ši institucija neturi daug galių, todėl tai gali būti tik laiko vilkinimas.

Analitikai mano, kad toks Rusijos elgesys yra susijęs su aktyviais Lietuvos veiksmais siekiant, kad lapkritį Ukraina pasirašytų Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga. Tai reikštų, kad ši šalis nebedalyvautų Rusijos kuriamame Eurazijos projekte. Augantis Rusijos spaudimas Rytų partnerystę palaikančioms valstybėms tik rodo, kokia didelė Ukrainos reikšmė šioje ES ir Rusijos konkurencinėje kovoje dėl buvusių sovietinių respublikų integracijos krypties. Manoma, kad, jei Ukraina pasirinktų integraciją į ES, jos pavyzdžiu sektų ir Gruzija su Moldova. Jei Ukraina suka Vakarų link, Rusija netenka svarbios savo įtakos svertų Ukrainos atžvilgiu dalies ir kartu yra labiau stumiama į Azijos erdvę. Ne veltui Rusijos politologas Michailas Aleksandrovas spalio pradžioje vėl įvardino tikrąją Rusijos pykčio priežastį: esą Lietuva pati „užsirovė“ ant Rusijos prekybos ribojimo priemonių, kenkdama dujų milžinei „Gazprom“ ir didžiajam Rusijos prezidento Vladimiro Putino projektui – Eurazijos sąjungos kūrimui. Rusijos portale pravda.ru NVS šalių instituto Baltijos šalių skyriaus vadovas M. Aleksandrovas teigia: „Lietuva gyvena kažkokiame iliuzijų pasaulyje. Ji kažkodėl mano, kad būdama NATO ir ES gali kenkti visiems kitiems ir jai už tai nieko nebus, galės klestėti. Tačiau, kaip parodė pastarieji Rusijos veiksmai, tai visai nėra taip. Mes turime spaudimo svertų. Ką gi Lietuva darė pastaruoju metu? Kenkė mums su „Gazprom“, kuomet „Gazprom“ bandė susitarti, kad Lietuva netaikytų ES trečiojo energetikos paketo, kuris faktiškai išskaido „Gazprom“ nuosavybę Lietuvos teritorijoje. Ji, nepaisant to, pradėjo taikyti paketą ir prieš „Gazprom“ nuosavybę ėmėsi veiksmų, kurie sukelia tiesioginę ekonominę žalą Rusijai. O, be to, Lietuva reikalauja, kad mes jai sumažintume dujų kainas. Natūralu, kad „Gazprom“ to nedarys“. Ypač jis pabrėžė Lietuvos pasipriešinimą V. Putino planams: „Jie (lietuviai) suaktyvino veiklą prieš Vladimiro Putino Eurazijos sąjungos sukūrimo projektą. Jie labai aktyviai ėmė įtraukti posovietinės erdvės valstybes, tokias kaip Moldova, Armėnija, Ukraina, Gruzija, į asociaciją su ES. O kuomet mes pradėjome aiškinti toms šalims, kad jos labai daug praras, jei prisijungs prie asociacijos su ES, todėl, kad objektyviai taip gausis, kad Rusijai teks reikšmingai uždaryti joms rinką, čia pat Lietuva mus apkaltino, kad mes darome spaudimą. Europarlamente inicijavo rezoliuciją, smerkiančią Rusijos veiksmus, rengia dabar dar eilinių akcijų Rusijos pasmerkimui. Šiame fone Rusijos valdžiai kilo didžiulis noras juos nubausti“.

© 2013 „XXI amžius“