2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Nobelio premijos laureatas Robertas Shilleris – lietuvis

2013 metų Nobelio premijos laureatas ekonomikos srityje – pasaulinio garso ekonomistas Robertas Shilleris – yra grynakraujis lietuvis, trečios kartos imigrantas. R. Shilleris yra vienas iš trijų amerikiečių, reikšmingai prisidėjusių prie ekonomikos tendencijų nagrinėjimo ir ekonominės raidos bei plėtros galimybių. Šiuo metu R. Shilleris dirba Jeilio universitete JAV. Jo pavardė – Šileris (Shiller) – yra paveldėta iš senelio, atvykusio į JAV iš Lietuvos. Visi keturi jo seneliai į Ameriką atvyko prieš daugiau nei šimtą metų. R. Shillerio senelis George Ignas Schiller (pagal imigracijos dokumentus Jurgis Szileris) gimė 1885 metų gruodžio 5-ąją Tauragės rajono Gaurės kaime gyvenusioje valstiečių šeimoje, į Ameriką atvyko 1908 metais. Apsigyvenęs Gardneryje, Massachusettso valstijoje, jis susituokė su Amelia Miller, irgi atvykusia iš Lietuvos. R. Shilerio senelis kartu su žmona susilaukė Bronislavo, vėliau persivadinusio Benjaminu, Shillerio. Pradžioje Shileriai gyveno Čikagoje, po to – Detroite.

Tėvas Andrejus Tkačiovas: „JAV nustojo buvus svajonių šalimi“

Spausdiname interviu su Ukrainos stačiatikių kunigu tėvu Andrejumi Tkačiovu, kurį pateikė informacinis analitinis portalas „Oko planety“. Interviu, daryto dar rugpjūty, pradžioje pranašiškai kalbama apie galimai Ameriką apimsiančius pavojus, kurie galbūt sunaikins ne tik šią galingą šalį, bet ir visą pasaulį. Juk išties sunku įsivaizduoti praėjusį mėnesį JAV įvykusio finansinio kolapso pasekmes ne tik Amerikai, bet ir pasauliui, jei jis nebūtų išspręsti. Nors interviu daugeliu atžvilgių yra ir prieštaringas bei nukreiptas prieš Ameriką, tačiau jame atsispindi iššūkiai, dabartinei visuomenei kylančios grėsmės.

Sovietinis Mažosios Lietuvosgenocidas ir pastangos jį pasmerkti

(Pranešimas, skaitytas tarptautiniame kongrese „Komunizmo nusikaltimų įvertinimas“ 2000 metais)

Petras Cidzikas,

Mažosios Lietuvos reikalų tarybos vicepirmininkas

Mažoji Lietuva patyrė net keturis genocidus, tačiau pats baisiausias iš jų buvo paskutinis. Po Antrojo pasaulinio karo Europos vidury buvo sunaikinta mūsų tautos dalis, sutryptas jos kultūrinis paveldas, ir kraštas apgyvendintas civilizacijos suvokimo neturinčiais kolonistais.

Jau po Stalingrado mūšio, 1943 metais, rašytojai A. Surkovas, K. Simonovas, A. Tolstojus ir ypač I. Erenburgas ragino už viską keršyti vokiečiams, t. y. karinguosius nacius sutapatino su visa vokiečių tauta. Savo atsišaukimuose jie mokė raudonarmiečius žiaurumo: „Vokiečiai nėra žmonės. Dabar ištarti „vokietis“, vadinasi, ištuštinti apkabą. Jei per dieną nenužudei nė vieno vokiečio, praradai dieną. Bet jeigu nudobei vieną, užmušk ir antrą, nes nieko nėra linksmiau už vokiečio lavoną. Taigi žudyk vokiečius – to maldauja tavo žilagalvė mama“.

Lietuva tampa Saugumo Tarybos nare

Beveik prieš dvi savaites Lietuva buvo išrinkta į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą (JTST). Šios organizacijos nare Lietuva taps nuo 2014 metų sausio 1-osios ir bus viena iš 10 nenuolatinių narių 2014 ir 2015 metais. Lietuva, kuri buvo vienintelė pretendentė Rytų Europos grupėje, svarstant priėmimo klausimą konkurencijos neturėjo – balsuojant Generalinėje Asamblėjoje surinko 187 balsus. Iš viso Jungtinėms Tautoms priklauso 193 valstybės. Lietuva yra pirmoji Baltijos valstybė, išrinkta į Saugumo Tarybą. Dar buvo išrinktos Čilė, Saudo Arabija, Čadas ir Nigerija. Rinkimuose joms irgi nebuvo konkurentų, nes visos šios valstybės buvo deleguotos savo regioninių grupių iš anksto ir surinko daugiau nei po 170 balsų.

Rusija įspėta dėl lietuviškų pieno produktų importo draudimo

Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) susitikime Europos Sąjunga (ES) perspėjo Rusiją dėl įvesto lietuviškų pieno produktų importo draudimo. ES pareiškime, kuris perskaitytas Prekių prekybos tarybos susitikime Ženevoje, sakoma: „Mūsų nuomone, priemonės yra neproporcingos ir moksliškai nepagrįstos“. ES pareiškime pabrėžiama, kad Rusija PPO sanitarijos ir fitosanitarijos komitetą apie importo draudimą informavo tik spalio 11 dieną, nors draudimas įvestas spalio 7-ąją. Šį pareiškimą PPO parėmė ir Jungtinės Amerikos Valstijos.

Kas sieja „Chevron“ ir Rusiją?

JAV energetikos kompanija „Chevron“ iš skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos konkurso Vakarų Lietuvoje pasitraukė spalio pradžioje. Kaip tik tada Rusija buvo pradėjusi riboti lietuviškų pieno produktų įvežimą, pridarydama didelių nuostolių Lietuvos verslui ir demonstruodama savo galią bei ekonominę įtaką. Kai „Chevron“ kompanija pranešė besitraukianti iš Lietuvos, daug kas svarbiausia jos pasitraukimo priežastimi vadino Vyriausybės neryžtingumą ir valdančiųjų nuolat kuriamus įvairius trukdžius amerikiečiams pradėti skalūnų žvalgybą. Tačiau milžiniškos „Chevron“ investicijų Rusijoje apimtys verčia susimąstyti ir apie kitokį amerikiečių pasitraukimo iš Lietuvos scenarijų. Juk galima manyti, kad Vakarų bendrovės priverstos pasirinkti tarp didelių projektų ir didelės rinkos Rusijoje arba mažos rinkos tokioje šalyje, kaip Lietuva. Kompanija „Chevron“ iki 2016 metų planuoja įgyvendinti 5,4 milijardų dolerių vertės energetinį projektą Rusijoje, o savo partnerių sąraše vardija tokias įmones kaip „Gazprom Neft“, „Rosneft“ bei LUKOIL. Tokia partnerystė galėjo turėti įtakos „Chevron“ pasitraukimui iš skalūnų dujų žvalgybos Lietuvoje projekto. Anot politologo Nerijaus Maliukevičiaus, jo nenustebintų, jei Rusija pasikalbėjo su „Chevron“ dėl tokio žingsnio, kur vakarietiškų bendrovių planai kertasi su „Gazprom“ strategija. Rusija tokias įmones moka paspausti per esamus arba būsimus projektus.

VAE: toliau svarstomos „Hitachi“ projekto galimybės

Antradienį Vyriausybėje įvyko premjero Algirdo Butkevičiaus, energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus ir Japonijos kompanijos „Hitachi“ viceprezidento Kodžio Tanakos susitikimas. Jame buvo aptartas Visagino atominės elektrinės (VAE) klausimas bei galimi pakeitimai projekte. Pasak premjero, susitikime aptartos naujos atominės elektrinės projekto finansavimo galimybės ir mažesnė galima statybos kaina. A. Butkevičius informavo „Hitachi“ atstovus, kad VAE klausimas bus siūlomas įtraukti ir į lapkritį vyksiančio Baltijos šalių ministrų pirmininkų susitikimo darbotvarkę. Energetikos ministras J. Nevrovičius teigė, kad dabar jau galima kalbėti apie „realistiškesnes ir labiau prieinamas“ VAE projekto sąlygas. Pasak ministro, buvusi konservatorių valdžia, bendraudama su „Hitachi“, pateikdavo ne visą informaciją, pavyzdžiui, elektros tinklų sinchronizacijos, reikalingos VAE integracijai, klausimu.

Pristatyta knyga apie Lietuvos ir Austrijos santykių istoriją

Vilniaus A. Mickevičiaus bibliotekoje austrų žurnalistė dr. Judith Lewonig spalio 16 d. pristatė savo knygą „Lietuva–Austrija. 2500 metų santykių istorija. Chronologinė apžvalga“ (Savas takas, 2013). Nedidelėje knygoje vokiečių ir lietuvių kalbomis pateikiama chronologinė apžvalga, apimanti dviejų šalių 2500 metų santykius įvairiose srityse. Jau dešimtmetį Vilniuje gyvenančiai austrų žurnalistei per dvejus metus pavyko rasti reikšmingos archyvinės medžiagos.

Viena tranzito naktis Paryžiaus gatvėje

Skaitytojams pateikiame mūsų neetatinio korespondento Denio Muchamado (tai – literatūrinė čečėno Vachido Jelchojevo slapyvardė) vasaros kelionės įspūdžius į Lietuvą ir ypač „nuotykius“ jam grįžtant į Prancūziją, kur jis gyvena jau trejus metus pasitraukęs iš Lietuvos nuo Rusijos FSB ir Lietuvos VSD persekiojimų. Denis iki šiol yra labai išsiilgęs Lietuvos, nors joje jam teko ir kalėti dėl „nelegalaus“ sienos perėjimo, ir patirti keletą pasikėsinimų į jo gyvybę, ir būti nuolat sekamam tarsi nusikaltėliui.