Antikvariatas ar moderni organizacija?

Dr. Laima Andrikienė,

Europos Parlamento narė

Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto delegacija Jungtinių Tautų būstinėje. Centre – JT generalinis sekretorius Ban Ki Munas, pirmoje eilėje antroji iš dešinės – Europos Parlamento narė dr. Laima Andrikienė

Lapkričio 12-oji Niujorke

Lapkričio 12-oji. Prie Jungtinių Tautų (JT) būstinės Niujorke grupė žmonių per garsiakalbius skanduoja: „Žmogaus teisės Tibete! Žmogaus teisės Tibete!“ Tokius vaizdus vėlų tos dienos vakarą mačiau Briuselyje per „EuroNews“ televizijos kanalą su pabaigos komentaru „No comments“ (be komentarų)...

Eilinė demonstracija, reikalaujanti gerbti žmogaus teises Tibete, šį kartą – prie Jungtinių Tautų būstinės Niujorke? Ne, kai kas daugiau: tą dieną Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja JT Žmogaus teisių tarybos (ŽTT) narėmis trejų metų kadencijai išrinko Kiniją, Rusiją, Kubą, Saudo Arabiją, dar dešimt valstybių. JT Žmogaus teisių taryba, kurios narėmis yra 47 Jungtinių Tautų valstybės narės, posėdžiauja Ženevoje, Tarybos misija – stebėti ir vertinti žmogaus teisių padėtį pasaulyje, JT valstybėse narėse, teikti rekomendacijas, apskritai pasakius, saugoti ir ginti žmogaus teises, reikalauti traukti atsakomybėn, bausti grubių žmogaus teisių pažeidimų vykdytojus...

Ar galima labiau pasityčioti iš pačios žmogaus teisių gynimo idėjos nei išrinkti kitų vertintojomis tas valstybes, kuriose grubiausiai ir nebaudžiamai metai po metų pažeidinėjamos žmogaus teisės?! Rusija, Kinija, Kuba – šių valstybių pavadinimais paprastai prasideda visi žmogaus teisių pažeidėjų sąrašai, ir visai nesvarbu, ar juos sudaro žmogaus teisių gynimo organizacijos, ar Europos Parlamentas.

Rusijos „sąskaitoje“ – už objektyvios informacijos sklaidą, korupcijos tinklų, valdančiųjų tikrojo veido atskleidimą žudomi žurnalistai (A. Politkovskaja, V. Listjevas ir daugelis kitų), kurių mirčių užsakovai ir vykdytojai lieka nenubausti; dešimtmetį kalėjime laikomas M. Chodorkovskis, turėjęs kitokios, modernios Rusijos viziją ir bandęs ją paversti tikrove; jauno teisininko S. Magnitskio, atskleidusio valdančiųjų finansinius nusikaltimus ir už tai sumokėjusio gyvybe, byla; persekiojama opozicija, priversta prieglobsčio ieškoti demokratinėse šalyse Vakarų ir Vidurio Europoje, iš ten mus pasiekianti informacija apie paslaptingas žinomų žmonių mirtis (A. Litvinenko, B. Berezovskis). Kinijos „žmogaus teisių ataskaitoje“ – Tibeto tautos naikinimas, spaudos bei minties, susirinkimų ir demonstracijų laisvės draudimas, Falun Gong, taikių, bet (kaip baisu ir nedovanotina) Dievą tikinčių žmonių persekiojimas, kalinimas ir diskriminavimas, be to, dar ilgas sąrašas kitų grubiausių žmogaus teisių pažeidimų. Kuba, valdoma brolių Kastro ir kompartijos, irgi įsitvirtinusi „blogiečių“ sąraše. Tapusios JT ŽTT narėmis dabar jos spręs apie žmogaus teisių padėtį kitose šalyse. Žinoma, vertins remdamosi savuoju supratimu apie žmogaus teises, savąja tvarka ir tradicijomis... Europos Parlamento raginimai įteisinti narystės JT Žmogaus teisių taryboje kriterijus, kad tik standartus atitinkančios JT narės galėtų tapti šios Tarybos narėmis, lieka neišgirsti. „Ir tribunoluos išdidžiai teisiuosius teisia žmogžudžiai“, – rašė J. Grušas. Ne apie Jungtines Tautas jis tada rašė. Dabar aišku, kad ir apie jas.

Pasaulio galingųjų spindesys ir skurdas

Lapkričio 18 dieną į Lietuvą atvyko Ban Ki Munas (Ban Ki-moon), Jungtinių Tautų Generalinis sekretorius, šias pareigas einantis jau antrą kadenciją. Su šiuo iškiliu Pietų Korėjos politiku, užimančiu vieną aukščiausių postų pasaulyje, turėjau garbės susitikti Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke spalio 31-ąją, kuomet kartu su Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto delegacija lankėmės Jungtinėse Tautose.

Jungtinės Tautos (JT), arba, kaip senoji karta vadina, Suvienytųjų nacijų organizacija, (SNO) yra didžiausia tarptautinė organizacija, kuri 2015 metais švęs 70-metį. Tiek pat metų bus praėję ir nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Šios organizacijos tikslai – siekti išsaugoti tarptautinę taiką ir saugumą, o esant reikalui, imtis veiksmingų kolektyvinių priemonių taikai apsaugoti, karų grėsmei pašalinti, agresijai likviduoti; puoselėti draugiškus valstybių tarpusavio santykius; siekti tarptautinio bendradarbiavimo sprendžiant ekonomines, socialines, kultūrines bei humanitarines problemas, ugdant ir skatinant pagarbą žmogaus teisėms bei laisvėms; būti tautų, kurios siekia minėtų tikslų, veiklos derinimo centru, panaikinti skurdą ir badą, užtikrinti visapusišką pradinį ugdymą, sumažinti vaikų mirtingumą, stiprinti gimdyvių sveikatą, įveikti AIDS, maliariją ir kitas ligas, užtikrinti tvarų vystymąsi, aplinkos apsaugą ir t.t.

Įtakingiausioji jos struktūros dalis – JT Saugumo Taryba, kurioje posėdžiauja penkios nuolatinės Saugumo Tarybos narės – veto teisę turinčios pasaulio valstybės – JAV, Kinija, Rusija (iki 1992 metų – Sovietų Sąjunga, kurios pareigų ir teisių perėmėja tapo Rusijos Federacija), Prancūzija ir Didžioji Britanija – atspindi jėgų pusiausvyrą po Antrojo pasaulinio karo: karo nugalėtojams (JAV, SSRS, Prancūzija, D. Britanija, Kinija) – narystė su veto teise, nugalėtiesiems (Vokietija, Japonija ir kt.) – tik narystės organizacijoje galimybė ir jokių veto! Be penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių dar yra 10 nenuolatinių, kurias kas dveji metai renka JT Generalinė Asamblėja.

Galingieji sprendžia kitų tautų ir jų lyderių likimus. „Galingieji“ visam pasauliui demonstruoja neįgalumą, keliantį tik apmaudą ir nusivylimą, kai reikia suvaldyti su savo tauta kovojančius diktatorius, tokius, kaip buvęs Irako prezidentas S. Husseinas, Libijos lyderis M. Gadafi, vis dar Sirijos prezidentu (ir skerdiku) tituluojamas B. Al Assadas ir daugelis kitų. Kiekvienas veto teisės turėtojas gali užblokuoti bet kokį JT sprendimą, neaiškindamas motyvų ir ignoruodamas visų kitų Jungtinių Tautų narių valią. Priminsiu, kad Jungtinėms Tautoms šiuo metu priklauso 193 pasaulio valstybės.

Lietuva Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje – to dar nebuvo!

Lietuva yra šios organizacijos narė nuo 1991 m. rugsėjo 17 d., ir aš puikiai prisimenu, kaip atkakliai mes tos narystės siekėme, atkūrę Nepriklausomą Lietuvos valstybę. Šių metų spalio pradžioje šioje organizacijoje Lietuva įgijo iki šiol neturėtą vaidmenį ir įtaką: JT Generalinėje Asamblėjoje, 187 valstybėms (iš 193) balsavus „už“, Lietuva buvo išrinkta nenuolatine JT Saugumo Tarybos nare dvejų metų kadencijai. Televizijos ekranuose matėme džiūgaujančius Lietuvos atstovus, pareiškimų tuo klausimu tėvynėje irgi netrūko. Lietuvius galima suprasti: tai tikrai didelė mūsų diplomatijos, visos Lietuvos pergalė. Tiesa, balsavimų metu dvi šalys susilaikė ir vienas balsavimo biuletenis buvo sugadintas... Tiesa ir tai, kad po keleto savaičių Rusijos diplomatijos vadovas S. Lavrovas į Lietuvą atsiuntė sveikinimo laišką.

Gali būti, kad nuo kitų metų pradžios Lietuvai teks pirmininkauti JT Saugumo Tarybai: jei Saudo Arabiją, kuri JT ST nenuolatine nare buvo išrinkta tą pačią dieną kaip ir Lietuva, tačiau vietos atsisakė, pakeis valstybė, kurios pavadinimas prasidės raide, kuri abėcėlėje yra po raidės „L“, tuomet pirmininkauti teks Lietuvai. Jei ne, tuomet Lietuvos pirmininkavimas JT ST vis tiek bus, bet vienu ar keliais mėnesiais vėliau.

Taigi, kitais metais Lietuva pirmininkaus galingųjų klubo posėdžiams, tiesa, veto teisės Lietuva neturi ir neturės. Verta prisiminti, kad Saudo Arabija atsisakė vietos JT Saugumo Taryboje, protestuodama prieš JT struktūrų neveiksnumą, negebėjimą imtis adekvačių priemonių karui Sirijoje nutraukti.

Klausimas JT Generaliniam sekretoriui: gal verta išnaudoti reformos galimybę?

Europarlamentarų delegacijos susitikime su JT Generaliniu sekretoriumi Ban Ki Munu ir jo pavaduotoju švedu Janu Eliasonu (Jan Eliasson), kitais aukštais JT pareigūnais Generalinio sekretoriaus klausiau, ar artėjantis šios organizacijos jubiliejus negalėtų būti išnaudotas JT reformai įgyvendinti. Juk nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos praėjo septynios dešimtys metų! Šiandien pasaulis – visai kitoks nei buvo tuomet: Azijoje šalia Kinijos yra 1,3 milijardo gyventojų turinti Indija, kuri tikrai galėtų (ir turėtų) būti JT Saugumo Tarybos narė. Japonija, viena dinamiškiausių ir moderniausių pasaulio valstybių, irgi nusipelno vietos Saugumo Taryboje. Lotynų Amerikoje bent kelios valstybės yra vertos ten būti – Meksika, Brazilija, gal dar kuri nors. Kalbant apie Europą sunku suvokti ir paaiškinti visuomenei, kad Vokietija, kuri yra ekonomine prasme (ir ne tik) galingiausia ES valstybė, nėra JT Saugumo Tarybos narė. Vis dar baudžiame ją už tai, kas buvo prieš 70 metų? Japoniją, Italiją – taip pat?! Jei taip, tai kiek dar tai tęsis? Ir kam tai naudinga – JAV, Rusijai, Europai, Kinijai, joms visoms penkioms, turinčioms veto teisę? O kaip tuomet mes, visi kiti? Kaip mūsų Lietuva, laisva tapusi ir įsijungusi į JT prieš kiek daugiau nei 20 metų? Ar turime gyventi pagal Antrojo pasaulinio karo nugalėtojų prieš 70 metų primestas bendrabūvio taisykles dar kelis dešimtmečius? Ar vis dėlto galime ir turime reikalauti rezultatyviai veikiančių Jungtinių Tautų?

70-metis – ženkli riba, kuri galėtų tapti ir kokybiškai naujo šios organizacijos veiklos ir plėtros etapo pradžia. JT pagaliau galėtų ir turėtų atspindėti šios dienos pasaulį, šiandienos ir bent artimiausios ateities realijas. Visi girdime Jungtinėms Tautoms skiriamus visuomenės epitetus: JT esąs tikrų tikriausias dinozauras, beviltiškai pasenęs ir pasmerktas liūdnai baigčiai; JT yra daugiau nei pusės šimtmečio senumo jėgų išsidėstymą pasaulyje, o ne objektyvią realybę atspindinti institucija, tokia, kurios taisyklės, darbo metodai ir rezultatai demonstruoja apmaudą keliantį jos neefektyvumą. Čia nesunku įžvelgti ir tai, ką būtų galima pavadinti tiesiog nusikaltimu. Šimtais tūkstančių skaičiuojami žuvusieji Sirijoje, iš jų – tūkstančiai vaikų, keli milijonai pabėgėlių, besiglaudžiančių kaimyninėse šalyse, sugriauti miestai, suluošinti šeimų ir žmonių gyvenimai, prievartaujamos moterys ir vaikai, milijonai dolerių skiriami kovoti su karinių veiksmų pasekmėmis – visa tai vyksta 21-ajame šimtmetyje, mūsų pasaulyje, kuriame turime Jungtines Tautas, o jose – šimtus ekspertų ir įtakingiausių, labiausiai patyrusių diplomatų, gebančių įveikti krizes?! Tai kodėl neįveikiame Sirijos chaoso? Mes visi turime teisę klausti, kodėl? Gal vis dėlto ir todėl, kad JT struktūra yra beviltiškai pasenusi, kad jai skubiai reikalinga reforma, kitoks sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo mechanizmas?

Vyksta humanitarinės krizės, kurias sukelia potvyniai, sausros, uraganai, jų palydovai – badas ir epidemijos, neraštingumas, žmogaus teisių pažeidimai įvairiose pasaulio šalyse, kariniai veiksmai, kurių aukomis dažniausiai tampa moterys ir vaikai. Jau vien to užtenka, kad pasaulio bendruomenė turėtų sutelkti pastangas ir dideles finansines lėšas tokioms problemoms įveikti, išnaudodama šiems tikslams ir Jungtines Tautas. Kai vietoje to matome JT Saugumo Tarybos nares, tas galingąsias, besinaudojančias veto teise tam, kad pridengtų smurtautoją prezidentą, apsaugotų režimo lyderį ir jo parankinius nuo atsakomybės, ir visa tai vykdoma žmonių aukų kaina, nei pačiam įtikėti, nei kitiems paaiškinti JT naudos tiesiog neįmanoma. O juk JT gyvena iš mūsų, pasaulio piliečių, mokesčių, valstybių narių įnašų, turtingiausių pasaulio žmonių, tokių, kaip Bilas Geitsas (Bill Gates) ar Ričardas Bransonas (Richard Branson), skiriamų paramos milijonų užkrečiamoms ligoms, badui, neraštingumui įveikti. Taigi, turime teisę ne tik klausti kodėl, bet ir pareikalauti reformos, dinamiškumo, rezultatų.

Apie kokias reformas kalbame?

Spręstinų klausimų Jungtinėse Tautose yra nemažai. Pirmiausioji ir svarbiausioji užduotis – JT Saugumo Tarybos reforma. Veto teisė, kuria gali naudotis penkios šios organizacijos narės, yra visiška atgyvena. 21-ajame amžiuje, ypatingai tokiose organizacijose, kaip Jungtinės Tautos, negali būti jokių veto teisių. Saugumo Taryba yra didžiausia Jungtinių Tautų struktūros bėda, ir jos neišsprendus jokie kosmetiniai patobulinimai nepadės.

Antroji silpna vieta – mano jau minėta JT Žmogaus teisių taryba, kurios narėmis gali tapti bet kuri JT valstybė narė. Teoriškai atrodo teisingai: juk visos JT narės yra įsipareigojusios gerbti žmogaus teises, yra ratifikavusios JT Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Tikrovėje viskas atrodo ne taip gražiai. Todėl, siekiant aukštų tikslų, kuriuos Jungtinės Tautos deklaruoja savo dokumentuose, būtina įtvirtinti narystės Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje kriterijus, standartus, kurių neįvykdžius narystė Taryboje yra negalima.

Jungtinių Tautų (JT) generaliniam sekretoriui Ban Ki Munui lankantis Kaune lapkričio 17-osios popietę iškilmingai įteiktos Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) garbės daktaro vardo regalijos. Vienas svarbiausių pareigų pasaulyje užimantis diplomatas skaitė ir viešą paskaitą. JT vadovas Baltijos šalis pavadino puiku pavyzdžiu, kaip įtvirtinti demokratiją, ir pabrėžė Lietuvos vaidmenį Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės programoje. JT vadovas teigė, kad tarptautinė bendrija lyderystės iš Lietuvos lauks ir jai dirbant Saugumo Taryboje artimiausius dvejus metus. Iš Pietų Korėjos kilęs politikas paskaitoje sakė, kad Lietuvos pripažinimą liudija šalies pirmininkavimas ES Tarybai ir išrinkimas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą darbui 2014 ir 2015 metais. Pusės valandos kalboje Jungtinių Tautų vadovas citavo XIV amžiuje rašytus Lietuvos valdovo Gedimino laiškus, pavadindamas juos tolerancijos pavyzdžiu.

© 2013 „XXI amžius“