2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Antikvariatas ar moderni organizacija?

Dr. Laima Andrikienė,

Europos Parlamento narė

Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto delegacija Jungtinių Tautų būstinėje. Centre – JT generalinis sekretorius Ban Ki Munas, pirmoje eilėje antroji iš dešinės – Europos Parlamento narė dr. Laima Andrikienė

Lapkričio 12-oji Niujorke

Lapkričio 12-oji. Prie Jungtinių Tautų (JT) būstinės Niujorke grupė žmonių per garsiakalbius skanduoja: „Žmogaus teisės Tibete! Žmogaus teisės Tibete!“ Tokius vaizdus vėlų tos dienos vakarą mačiau Briuselyje per „EuroNews“ televizijos kanalą su pabaigos komentaru „No comments“ (be komentarų)...

Eilinė demonstracija, reikalaujanti gerbti žmogaus teises Tibete, šį kartą – prie Jungtinių Tautų būstinės Niujorke? Ne, kai kas daugiau: tą dieną Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja JT Žmogaus teisių tarybos (ŽTT) narėmis trejų metų kadencijai išrinko Kiniją, Rusiją, Kubą, Saudo Arabiją, dar dešimt valstybių. JT Žmogaus teisių taryba, kurios narėmis yra 47 Jungtinių Tautų valstybės narės, posėdžiauja Ženevoje, Tarybos misija – stebėti ir vertinti žmogaus teisių padėtį pasaulyje, JT valstybėse narėse, teikti rekomendacijas, apskritai pasakius, saugoti ir ginti žmogaus teises, reikalauti traukti atsakomybėn, bausti grubių žmogaus teisių pažeidimų vykdytojus...

Vilniuje vyksta Rytų partnerystės viršūnių susitikimas

2013 m. lapkričio 28–29 d. Vilniuje, Litexpo parodų rūmuose ir Kongreso centre, vyksta trečiasis Rytų partnerystės viršūnių susitikimas. Į Vilnių atvyko 28 ES valstybių narių ir šešių Rytų partnerių aukščiausi atstovai bei ES institucijų vadovai. Susitikime iš viso dalyvauja apie 40 delegacijų. Renginio šeimininkė – Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šios dienos plenarinei sesijai pirmininkauja Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompėjus (Herman Van Rompuy).

Audiatur et altera pars

(Tebūnie išklausyta ir antroji pusė)

Dr. Laima Andrikienė

2013-ųjų lapkritis. Svarbiausias darbotvarkės punktas – Ukraina

Nuo praėjusios savaitės Kijevas virte verda. Ukrainiečiai išėjo į gatves, akimirksniu nusidažiusias geltona ir mėlyna spalva, skanduodami „Ukraina – tai Europa“. Dabar, kai rengiu šį komentarą, į Liuksemburgo aikštę šalia Europos Parlamento Briuselyje žmonės renkasi į mitingą Ukrainai paremti. Transparantai skelbia: EuroMaidan Brussels!

Rusijos žiniasklaida puola Lietuvos prezidentę

Praėjusią savaitę Rusijos laikraštis „Izvestija“ savo straipsnyje pažymi, kad lapkričio 28–29 dienomis Vilniuje vykstančio Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo akcentas – Rytų partnerystės programa, kurios tikslas yra kelią į Europą pasiūlyti kai kurioms buvusios Sovietų Sąjungos šalims – Ukrainai, Gruzijai, Moldovai, Azerbaidžanui, Armėnijai ir Baltarusijai. „Šio forumo šeimininkė – Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė pastaruoju metu daro viską, kad tik apsivalytų nuo sovietinės praeities. Būtent ji pasirašė įstatymą „Dėl sovietinės okupacijos neigimo“. Pernai D. Grybauskaitė atnaujino tarptautinės komisijos veiklą nacistinių ir sovietinių okupacinių režimų nusikaltimų padariniams įvertinti. (...) Šios komisijos tikslas – suskaičiuoti sovietinės okupacijos padarytus nuostolius, kurių atlyginimo lietuviai ketina pareikalauti iš Rusijos, kaip SSRS teisių perėmėjos“, – rašo „Izvestija“. Pasak straipsnio autorių, Lietuvos prezidentė pastaruoju metu sulaukia atsako iš Rusijos, siekiančios Rytų partnerystės šalis įtraukti į Rusijos vadovaujamą Muitų sąjungą. Laikraštis „Izvestija“ cituoja D. Grybauskaitės neseniai pasakytą kalbą Jungtinėse Tautose: „Kliūtys pasienyje žmonėms keliauti, nemotyvuoti trukdymai gabenti krovinius, „pieno karas“ – tik keli šios minutės pavyzdžiai”. Toliau laikraštis primena „aršios antisovietininkės“ (tokiu epitetu apibūdinama Lietuvos prezidentė) D. Grybauskaitės 1988 metais Maskvos visuomenės mokslų akademijoje apgintą mokslinį darbą, kuriuo jai buvo suteiktas socialinių mokslų daktaro laipsnis. „Disertacijos tema buvo Lietuvos kaimo ekonominė sociologija. Jos autorė niekaip negalėjo išvengti po 1944–1945 metų vykusių reformų politinių vertinimų“, – rašo „Izvestija“. Straipsnio autoriai pateikia disertacijos ištraukas, kuriose teigiama, jog „Lietuvos 1940 metais pasirinktas socializmo statybos kelias su didelio socialistinio kaimyno pagalba turėjo savų privalumų“, disertacijoje esą rašė: „Sovietinė valdžia nugalėjo buržuazinėje valstybėje su aiškiai išreikšta nacionaline politika ir tradiciškai neigiamu požiūriu į SSRS“.

Lietuva sėkmingai vykdo elektros jungties į Švediją projektą

Iki 2015 metų pabaigos Lietuva įgyvendina strateginį energetikos projektą – tiesiama elektros jungtis su Švedija. Tai yra būtina norint kurti bendrą Baltijos ir Skandinavijos valstybių elektros rinką. Lapkričio 19 d. baigtas įgyvendinti pirmasis projekto „NordBalt“ etapas. Pagrindinis elektros jungties statybos darbų užsakovas – Švedijos bendrovė ABB. Įvertinus bendrovių pateiktus sprendimus, kaip nutiesti vamzdynus per itin sudėtingą Kuršių marių dugną, atsižvelgiant į visus klimato ir teritorijos aspektus, pirmajam etapui įgyvendinti buvo pasirinktos dvi įmonės – Vokietijos įmonė „LMR Drilling“ ir Lietuvos įmonė „Kauno dujotiekio statyba“, kurios baigė įgyvendinti pirmąjį elektros jungties su Švedija „NordBalt“ projekto etapą. Dviejų vamzdžių, kurių kiekvieno ilgis siekia 1700 metrų, klojimo darbai atlikti per rekordiškai trumpą laiką, projektas įgyvendintas per daugiau nei mėnesį. Nuolatos dirbo 50 žmonių komanda, kurią sudarė darbuotojai iš Vokietijos, Olandijos, Didžiosios Britanijos ir Lietuvos. Prieš tai su partneriais iš Vokietijos per daugiau kaip 8 mėnesius atlikti parengiamieji darbai, išanalizuota visa Kuršių nerijos geologija ir specifika. Mat rengdamos projektą įmonės turėjo įvertinti tai, kad visi darbai bus atliekami Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kuris yra įtrauktas į UNESCO saugomų pasaulio vietovių paveldo sąrašą. Įmonės „LMR Drilling“ vadovai teigia, kad atliekant darbus kreipiamas didelis dėmesys saugumui – visas purvas ir medžiagos, atsirandančios gręžiant, išvežami utilizuoti į už Klaipėdos esančią specialią vietą. Antrąjį projekto „NordBalt“ etapą planuojama pradėti įgyvendinti 2014 metų kovą. Tarptautinė elektros jungtis su Švedija, kurią Lietuva ketina nutiesti iki 2015-ųjų pabaigos, leis techniškai integruoti Lietuvos elektros rinką į bendrą Baltijos jūros regiono valstybių rinką.

EK pagalba suskystintų gamtinių dujų terminalo statybai

Europos Komisija (EK) leido skirti 448 mln. eurų pagalbą suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybai Lietuvoje. Projektu siekiama padidinti dujų tiekimo Lietuvoje saugumą įtraukiant naujus tiekimo šaltinius. Komisija padarė išvadą, kad pagalba padės įgyvendinti ES energetikos tikslus pernelyg neiškreipdama konkurencijos, nes pastačius naująjį SGD terminalą Lietuva galės integruotis į ES dujų rinką ir bus skatinama Lietuvos dujų rinkų konkurencija.

V. Putinas bijo ES ir Ukrainos susitarimo

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) laisvosios prekybos susitarimas keltų didelį pavojų Rusijos ekonomikai. Vizito Italijoje metu V. Putinas kalbėjo, kad dėl laisvos prekybos režimo tarp Kijevo ir Maskvos Rusiją užplūstų europietiškos prekės. Šias prekes Rusijos ekspertai vertina kaip kokybiškas ir palyginti pigias. Anot prezidento, nukentėtų Rusijos žemės ūkis, automobilių ir aviacijos pramonė bei padidėtų nedarbas. „Mes nesame pasirengę atverti vartus Europos prekėms“, – sakė V. Putinas.

Lietuvos Seimo delegacijos pastangos

Į Kijevą antradienį netikėtai nuvykusi Seimo delegacija, vadovaujama pirmininkės Loretos Graužinienės, padėti Ukrainai jos kelyje į eurointegraciją nieko negalėjo. Numatyti susitikimai su opozicijos vadovais, Aukščiausiosios Rados pirmininku ir net prezidentu neįvyko. Lietuvos Seimo pirmininkė L. Graužinienė ir du jos pavaduotojai Gediminas Kirkilas bei Petras Auštrevičius antradienio vakarą lankėsi abiejose Kijevo aikštėse, kur vyko mitingai. Seimo vicepirmininkas, Europos reikalų komiteto vadovas G. Kirkilas teigė nesitikėjęs čia pamatyti tokių proeuropietiškų nuotaikų. Vadinamieji euromaidanai įrengti Europos ir Nepriklausomybės aikštėse. Čia Seimo vadovė sakė kalbą ir išreiškė Lietuvos paramą Ukrainos eurointegraciniams siekiams. Ji siūlė, kad Lietuva taptų Ukrainai tiltu į Europos Sąjungą. Mitinguotojai Europos aikštėje svečiams padėkojo lietuviškai skanduodami „ačiū“. Už Ukrainos eurointegraciją pasisakantys protestuotojai ketino aikštėse būti iki penktadienio, kol Vilniuje vyksta Rytų partnerystės viršūnių susitikimas. Tikimasi, kad penktadienį į Kijevo gatves išeis apie 150–200 tūkst. žmonių. Susitikime Vilniuje paskelbė dalyvausiantis ir Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius. Pasak G. Kirkilo, ukrainiečiai dar nėra praradę vilties, kad jų prezidentas persigalvos ir Vilniuje vis dėlto pasirašys Asociacijos sutartį. G. Kirkilas pareiškė, kad Lietuvos parlamento vadovybės vizitas į Ukrainą pateisino lūkesčius, nes ukrainiečiams labai svarbi parodyta parama. „Labai gerai, kad atvažiavome, nes čia atvažiuoja ir kitų šalių parlamentarai. Pavyzdžiui, Lenkijos parlamentarai buvo. Būtų labai keista, jeigu Lietuva čia nedalyvautų“, – sakė G. Kirkilas.

Neramumai Kijeve: mitingai, naktiniai budėjimai, susirėmimai

Sekmadienį Kijeve vyko Ukrainos asociacijos sutarties su ES šalininkų mitingas. Taip buvo norima priversti valdžią pakeisti jos sprendimą, kuriuo jau pernai parafuotą Europos Sąjungos ir Ukrainos asociacijos sutartį buvo atsisakyta pasirašyti vakar ir šiandien Vilniuje vykstančiiame ES Rytų partnerystės viršūnių susitikime. Dešimtys tūkstančių žmonių rinkosi į Kijevo centrą dalyvauti didžiausiame mitinge nuo 2004 metų Oranžinės revoliucijos, privertusios atšauti suklastotus prezidento rinkimų rezultatus ir surengti naują balsavimą. Kai kurie protestuotojai, mojuodami vėliavomis, padeginėdami dūminius užtaisus ir šaukdami „Revoliucija!“, bandė įsiveržti į vyriausybės būstinę, bet juos atrėmė milicija, panaudojusi gumines lazdas ir ašarines dujas. Sekmadienio vakarą dalis Kijevo Europos aikštėje prasidėjusios demonstracijos dalyvių pajudėjo prie Ukrainos ministrų kabineto būstinės. Prie pastato buvo priartėjusi apie 200 žmonių kolona su opozicijos judėjimų „Tėvynė“, „Udar“ ir „Laisvė“ vėliavomis. Demonstrantai skandavo „Gėda“ ir „Šlovė Ukrainai!“ Demonstrantai, reikalaujantys paleisti kalinamą buvusią Ukrainos premjerę Juliją Tymošenko, išskleidė didelį transparantą su užrašu „Laisvę Julijai!“, ragino atsistatydinti dabartinį vyriausybės vadovą Mikolą Azarovą.