Rusijos žiniasklaida puola Lietuvos prezidentę

Praėjusią savaitę Rusijos laikraštis „Izvestija“ savo straipsnyje pažymi, kad lapkričio 28–29 dienomis Vilniuje vykstančio Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo akcentas – Rytų partnerystės programa, kurios tikslas yra kelią į Europą pasiūlyti kai kurioms buvusios Sovietų Sąjungos šalims – Ukrainai, Gruzijai, Moldovai, Azerbaidžanui, Armėnijai ir Baltarusijai. „Šio forumo šeimininkė – Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė pastaruoju metu daro viską, kad tik apsivalytų nuo sovietinės praeities. Būtent ji pasirašė įstatymą „Dėl sovietinės okupacijos neigimo“. Pernai D. Grybauskaitė atnaujino tarptautinės komisijos veiklą nacistinių ir sovietinių okupacinių režimų nusikaltimų padariniams įvertinti. (...) Šios komisijos tikslas – suskaičiuoti sovietinės okupacijos padarytus nuostolius, kurių atlyginimo lietuviai ketina pareikalauti iš Rusijos, kaip SSRS teisių perėmėjos“, – rašo „Izvestija“. Pasak straipsnio autorių, Lietuvos prezidentė pastaruoju metu sulaukia atsako iš Rusijos, siekiančios Rytų partnerystės šalis įtraukti į Rusijos vadovaujamą Muitų sąjungą. Laikraštis „Izvestija“ cituoja D. Grybauskaitės neseniai pasakytą kalbą Jungtinėse Tautose: „Kliūtys pasienyje žmonėms keliauti, nemotyvuoti trukdymai gabenti krovinius, „pieno karas“ – tik keli šios minutės pavyzdžiai”. Toliau laikraštis primena „aršios antisovietininkės“ (tokiu epitetu apibūdinama Lietuvos prezidentė) D. Grybauskaitės 1988 metais Maskvos visuomenės mokslų akademijoje apgintą mokslinį darbą, kuriuo jai buvo suteiktas socialinių mokslų daktaro laipsnis. „Disertacijos tema buvo Lietuvos kaimo ekonominė sociologija. Jos autorė niekaip negalėjo išvengti po 1944–1945 metų vykusių reformų politinių vertinimų“, – rašo „Izvestija“. Straipsnio autoriai pateikia disertacijos ištraukas, kuriose teigiama, jog „Lietuvos 1940 metais pasirinktas socializmo statybos kelias su didelio socialistinio kaimyno pagalba turėjo savų privalumų“, disertacijoje esą rašė: „Sovietinė valdžia nugalėjo buržuazinėje valstybėje su aiškiai išreikšta nacionaline politika ir tradiciškai neigiamu požiūriu į SSRS“.

Panašiai iki tol D. Grybauskaitės mokslinį darbą puolė ir iš Baltijos šalių nuolat besityčiojantis Rusijos portalas rubaltic.ru. Jame skelbiamos ištraukos iš prezidentės D. Grybauskaitės disertacijos „Visuomeninės ir asmeninės nuosavybės tarpusavio ryšys asmeninio pasodybinio ūkio funkcionavime“, apgintos 1988 metais Maskvoje, Visuomenės mokslų akademijoje prie SSRS komunistų partijos centro komiteto. Ištraukose atrinktais politinės ekonomijos specialistės teiginiais apie karo ir pokario įvykius Lietuvoje norima įteigti, kad D. Grybauskaitė teigiamai žiūrėjo į Lietuvos okupaciją ir kolchozų kūrimą, „atidavė duoklę“ sovietams, kritikuodama lietuvių nacionalizmą ir prieraišumą žemei. Tačiau pateikta citata, būdama „pritempta“ prie tuometinių komunistinės ideologijos reikalavimų, kaip tik „tarp eilučių“ parodo D. Grybauskaitės nuosaikias abejones sovietų atneštais „laimėjimais“: „Sovietinė valdžia nugalėjo buržuazinėje šalyje su aiškiai išreikšta nacionalistine politika ir tradiciniu neigiamu požiūriu į SSRS. Buržuazinės valdžios propaganda atliko šmeižikišką darbą prieš kolektyvizacijos praktiką šalyje.

Istoriškai susiklostęs smulkaus savininko santykis su žeme šiai propagandai buvo dėkinga dirva. Prie šios propagandos prisidėjo ir klerikalų atstovai, turintys didelę įtaką valstiečių masėms, kadangi Lietuvos gyventojai buvo aktyvūs katalikų tikėjimo šalininkai“. Po karo prasidėjusioje „klasių kovoje“, trukusioje iki 1948 metų, „klasiniai priešai bandė sustabdyti socialistines pertvarkas respublikoje žiauriu teroru, grasinimais, šantažu, sovietinio ir partinio aktyvo, kolchozų judėjimo organizatorių naikinimu. Nuo klasinio priešo rankos pokario laikotarpiu žuvo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių. Tokias užsitęsusias klasių kovas gilino įsikišimas iš išorės per radijo propagandą, pagalbą ginklais ir reikmenimis iš užsienio. Valstietija buvo įbauginta ir atsisakydavo net imti žemę, jau nekalbant apie jungimąsi į ūkius ar kolchozus“, – taip 1988 metais esą rašė D. Grybauskaitė.

© 2013 „XXI amžius“