Audiatur et altera pars

(Tebūnie išklausyta ir antroji pusė)

Dr. Laima Andrikienė

2013-ųjų lapkritis. Svarbiausias darbotvarkės punktas – Ukraina

Nuo praėjusios savaitės Kijevas virte verda. Ukrainiečiai išėjo į gatves, akimirksniu nusidažiusias geltona ir mėlyna spalva, skanduodami „Ukraina – tai Europa“. Dabar, kai rengiu šį komentarą, į Liuksemburgo aikštę šalia Europos Parlamento Briuselyje žmonės renkasi į mitingą Ukrainai paremti. Transparantai skelbia: EuroMaidan Brussels!

Turime pripažinti, kad visus šiuos metus ir anksčiau Ukraina iš Europos Sąjungos girdi tik priekaištus ir reikalavimus: būtina reformuoti teisinę sistemą, Rinkimų įstatymą, būtina pataisyti Baudžiamąjį kodeksą, būtina atsisakyti selektyvaus teisingumo praktikos, būtina paleisti į laisvę buvusią premjerę J. Tymošenko, būtina, būtina, būtina... 2012 metų pabaigoje ES priėmė ir Ukrainai pateikė bent dešimties punktų darbų sąrašą. Darbai turėjo būti atlikti iki 2013 metų gegužės, vėliau terminai buvo pratęsti iki rudens, spalio pabaigos. ES siunčiama žinia buvo aiški: jei reikalavimai nebus įvykdyti iki nurodyto termino, tai reikš, kad Ukraina nepasirengusi pasirašyti Asociacijos sutarties su ES ir laisvosios prekybos susitarimo, kuris yra sudedamoji pirmosios sutarties dalis.

Pastaruosius 18 mėnesių ES pasiuntiniai į Ukrainą važinėjo dažnai, bet dažniau kaip tikrintojai nei kaip draugai. Vien Europos Parlamento misija, kurios atstovai buvęs Lenkijos prezidentas A. Kvašnievskis (A. Kwasniewski) ir buvęs Europos Parlamento pirmininkas airis P. Koksas (P. Cox), per pusantrų metų Ukrainoje lankėsi beveik 30 kartų.

Ukrainiečiai irgi neatsiliko – jų galopas per Europą, ES sostines buvo ne tik pastebėtas, bet ir įvertintas. Su buvusiu prezidentu V. Juščenka man teko susitikti Briuselyje. Ukrainos parlamento nariai, visų pirma opozicijos atstovai, buvo dažni svečiai ir Europos, ir ES valstybių parlamentuose.

Finišo, tiesa, vis dar tarpinio, linija jau čia pat. Į Vilniaus aukščiausiojo lygio Rytų partnerystės susitikimą atvyksta visas Europos lyderių žiedas, crźme de la crźme. Ką nuspręs Europos lyderiai? Kuo baigsis Ukrainos klausimo sprendimas Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu? Būtent taip reikia kelti klausimą, nes apskritai Ukrainos ateities klausimas iki galo Vilniuje nebus išspręstas: tai bus, kaip jau minėjau, tik tarpinis finišas – sėkmingas arba ne visai sėkmingas, toks, kuris bus įrašytas į istorijos vadovėlius ir suteiks įkvėpimo ir kitoms Rytų partnerystės šalims ir Rusijai, arba ne...

Ar ES pasirengusi sutarties pasirašymui su Ukraina?

Kritikos strėlės iš ES laidomos Ukrainos pusėn. Iš ten praėjusią savaitę buvo gautas atsakymas, kad dėl numanomų ekonominių ir finansinių pasekmių Asociacijos sutartis su ES nebus pasirašyta, prezidentas V. Janukovyčius į Vilnių, jeigu ir atvyks, bet nieko nedarys. Vyksta atvira valdančiosios partijos ir opozicijos atstovų konfrontacija Ukrainos parlamente, šimtatūkstantinės protesto demonstracijos Kijeve ir kituose Ukrainos miestuose. Prieš tai buvo net trys Rusijos ir Ukrainos prezidentų susitikimai, kurių turinį galima nuspėti. Botago ir pyrago politika – seniai išbandytas metodas. Rusija siunčia Ukrainai žinią: jei jūs su Europa, tai mes kreipiamės į tarptautinį arbitražą, kad Ukraina būtų įpareigota nedelsiant atsiskaityti už dujas „Gazpromui“, Rusijai viso labo 1,3 milijardo dolerių. Skola – ne rona, neužgyja, sako rusai.

Ukrainiečiai už dujas atsiskaitinėja nuolat, jau seniai, bet visos skolos skubiai sumokėti nepajėgūs. Nuo lapkričio 8 dienos Ukraina paskelbė atsisakanti Rusijos dujų apskritai... Rusijos spaudimas tik didėja: nors prekybos apyvarta per pirmuosius devynis šių metų mėnesius ir taip jau sumažėjo 23 proc., pagrasinta į Rusijos rinką neįsileisti jokios produkcijos, kuri pagaminta Rytų Ukrainoje. Mušama taip, kad skaudėtų labiausiai: juk Rytų Ukrainoje sutelkta didžioji Ukrainos pramonės dalis, be to, ten gyvena daugiausiai Rusijai simpatizuojančių ukrainiečių.

Ką šioje situacijoje daro Europos Sąjunga? Ogi toliau ragina paleisti iš kalinimo vietos J. Tymošenko, leisti jai vykti gydytis į Vokietiją. ES spaudžia Prezidentą V. Janukovyčių, kad pastarasis suteiktų buvusiai premjerei pilną ar bent dalinę malonę. Jis galįs tai padaryti ir be parlamento pritarimo: buvęs ministras J. Lucenka iš kalinimo vietos buvo paleistas per 12 valandų, tam pakako Prezidento valios.

Klausite, ar tik tiek gali Europos Sąjunga? Anaiptol, mes dar kai ką darome. Pavyzdžiui, puikiai žinodami, kad Ukraina derasi su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl paskolos, kuri Ukrainai gyvybiškai reikalinga, nes valstybės iždas šį mėnesį beveik tuščias, jame – vos 410 milijonų grivinų (50 mln. JAV dolerių), mes, ES, neprisidedame prie derybų sėkmės. Sakome: pirmiausia – ES reikalavimų įvykdymas, po to – Asociacijos sutartis su ES, o jau po viso to – TVF paskola.

ES puikiai žino: Ukrainai reikia nedelsiant surinkti 12 milijardų eurų, tai ją išgelbėtų. ES tyli, pagalbos nesiūlo. Už tai Rusija siūlo: ir pigias dujas, ir rinkas plačiai atverti ukrainietiškiems produktams, ir pinigėlių – kokius 15 milijardų JAV dolerių...

Europos Sąjunga nepadeda Ukrainai įveikti finansinių sunkumų, nes negali, nepajėgi tokios naštos pakelti, nesuranda 12 milijardų eurų, kurių reikia Ukrainai? Anaiptol: juk vien nuo 2010 metų Graikijai, Ispanijai ir Portugalijai „suradome“ 423 milijardus eurų iš įvairių ES ir TVF šaltinių.

Ukraina stovi kryžkelėje išsukiotomis rankomis, laukia ir nesulaukia ES pagalbos. Štai tokie yra mūsų diplomatijos, visų ES aukštųjų ir žemesniųjų įgaliotinių ir atstovų, „pasiekimai“. Baksnodami pirštu Ukrainos pusėn, kad ji nepasirengusi asociacijai su ES, pasižiūrėkime į veidrodį. Veidrodis rodys ne patį gražiausią Europos Sąjungos veidą – be grimo.

Dr. Laima Andrikienė yra Europos Parlamento (EP) narė nuo 2004 metų. Ji yra Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos narė, dirba EP Tarptautinės prekybos ir Užsienio reikalų komitetuose bei EP Žmogaus teisių pakomitetyje. L. Andrikienė yra EURONEST parlamentinės asamblėjos, kurią sudaro 120 parlamentarų iš Europos Parlamento ir 6 Rytų partnerystės valstybių (Armėnijos, Azerbaidžano, Gruzijos, Moldovos, Ukrainos ir Baltarusijos), Socialinių reikalų, švietimo, kultūros ir pilietinės visuomenės komiteto pirmininkė. Dr. L. Andrikienė yra Kovo 11-osios Akto signatarė, LR Seimo narė (1990–2000), Lietuvos Europos reikalų ministrė (1996–1998). Socialinių mokslų (ekonomika) daktarė.

© 2013 „XXI amžius“