Protestai Ukrainoje

Ukrainos sostinę Kijevą protestai krečia nuo lapkričio. Protestuoja ir jaunimas, ir pagyvenę žmonės

Ar aukos nebeišprovokuos karinio konflikto

Ukrainos sostinę Kijevą protestai krečia nuo lapkričio, kai prezidentas Viktoras Janukovyčius atsisakė pasirašyti svarbią sutartį su Europos Sąjunga (ES), spaudžiant Rusijai. Dalis sostinės tebeskendi juoduose dūmuose. Praėjusią savaitę per nuožmius susirėmimus Ukrainoje, oficialiais duomenimis, penki žmonės buvo nušauti, du iš jų nušauti iš medžioklinių šautuvų, kuriais milicija, kaip tikina valdžia, nėra ginkluota, apie 300 asmenų sužeista. Kai kuriuose regionuose ir kai kuriose Kijevo dalyse buvo nutrauktos interneto ir kai kurių televizijų transliacijos. Kituose miestuose nėra rodoma, kas vyksta sostinėje. Taip valdžia stengiasi neutralizuoti padėtį. Neoficialiais duomenimis, Ukrainoje beveik milijonas šaunamųjų ginklų yra gyventojų rankose, todėl neatmestina, kad, jei ir toliau bus liejamas kraujas Kijeve, tie ginklai gali būti panaudoti. Padėtis Ukrainoje dabar tokia, kad karinio konflikto atmesti jau nebeįmanoma. Kaltės dėl žuvusiųjų niekas neprisiima. Gal juos nušovė valdžios kontroliuojamos karinės ar specialiosios pajėgos, o gal kokie nors provokatoriai? Todėl galbūt iš tiesų kažkas tikrai labai nori išprovokuoti didelį kraujo praliejimą. Versijų gali būti įvairiausių (nuo vos ne asmeninio keršto variantų iki bandymų gąsdinti, kad vyksta nekontroliuojami žudymai) ir, jei gyventojai baiminasi dėl savo gyvybės, geriau palikti barikadas, aikštes, kuriose yra protestuotojai. Yra žmonių, kurie pritaria dabartinės valdžios veiksmams. Jie bijo nacionalistų, mano, kad tai – fašistai. Esama baimių, kad naujoji valdžia susidoros su neprivilegijuotų tautų atstovais. Žmonės bijo pogromų. Dalis žmonių Kijevo barikadose yra tik tam, kad dalyvautų konflikte, įsitrauktų į muštynes, o dalis jaunimo į Kijevą dabar atvažiuoja tam, kad „nepraleistų unikalios progos“ pakariauti barikadose Europos centre XXI amžiuje. Kijeve jau kelios dienos įvyksta įvairūs susidūrimai, sumušami nekalti žmonės, daužomi automobiliai. Valdžia pretekstą įvesti nepaprastąją padėtį ir jėga išvaikyti radikalus turėjo jau naktį iš sekmadienio į pirmadienį, tačiau to nepadarė.

Opozicijos ir prezidento derybos

Prezidentas Viktoras Janukovyčius, prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Andrijus Portnovas, teisingumo ministrė Jelena Lukaš šeštadienį susitiko su trimis pagrindiniais opozicijos lyderiais – frakcijos „Batkivščyna“ vadovu Arsenijumi Jaceniuku, buvusiu bokso čempionu, frakcijos „Udar“ vadovu Vitalijumi Klyčko ir frakcijos „Svoboda“ vadovu Olehu Tiahnyboku, kurie paragino protestuotojus Nepriklausomybės aikštėje susirinkti į naują masinę demonstraciją. Protestuotojai anksčiau sutiko pasitraukti iš Teisingumo ministerijos pastato, kurį jie užėmė. Susidūręs su didžiuliu spaudimu V. Janukovyčius šeštadienį pasiūlė opozicijai užimti aukštus postus vyriausybėje: premjero postą – A. Jaceniukui, o vicepremjero – V. Kličko. Jis pažadėjo padaryti Konstitucijos pataisas, kuriomis būtų sumažinti prezidento įgaliojimai ir išplėstos vyriausybės galios. Bet opozicijos lyderiai sakė, kad jie toliau rengs protestus, kol bus patenkinti visi jų reikalavimai, tarp jų V. Janukovyčiaus atsistatydinimas ir pirmalaikių rinkimų surengimas. V. Klyčko, kuriam buvo pasiūlytas vicepremjero postas, jau anksčiau atmetė šį prezidento žingsnį kaip „nuodingą pasiūlymą“, kuriuo siekiama įvaryti pleištą tarp opozicijos lyderių.

Kijeve tūkstančiai gedi nušauto baltarusių protestuotojo

Tūkstančiai žmonių praėjusį sekmadienį susirinko Kijevo Šv. Mykolo katedroje dalyvauti 25 metų baltarusių protestuotojo Michailo Žiznevskio, kuris Ukrainos sostinėje buvo nušautas per susirėmimus su saugumo pajėgomis, laidotuvėse. Kaip tik sekmadienį būtų buvęs 26-asis jo gimtadienis. Gedėtojai būriavosi aikštėje prie katedros, daugelis jų atnešė gėlių ir mojavo Ukrainos vėliavomis su juodais kaspinais. Kiti skandavo „Didvyris!“ ir giedojo šalies himną. Jis atidavė savo gyvybę už Ukrainos ateitį. Vien tai, kad tiek daug jo nepažinojusių žmonių atėjo atsisveikinti, reiškia, kad jis, baltarusis, tapo Ukrainos didvyriu. Beje, Ukrainoje jis gyveno kelerius metus. M. Žiznevskio kūnas buvo nuneštas į jo mirties vietą maždaug už 700 metrų prie barikadų, pastatytų netoli Ukrainos parlamento. Maldos už žuvusįjį buvo kalbamos šalimais esančioje Nepriklausomybės aikštėje Kijevo centre, kur protestuotojai yra įsirengę palapinių stovyklą. Gedulingame atsisveikinime dalyvavo visi trys pagrindiniai opozicijos lyderiai – Vitalijus Klyčko, Arsenijus Jaceniukas ir Olehas Tiahnybokas. Ceremonijos metu galima buvo išvysti raudonos ir baltos spalvų vėliavų, kurias dabartinis Baltarusijos autoritarinis režimas yra uždraudęs. Vienas M. Žiznevskio draugas sakė skeptiškai vertinantis galimybes, kad dėl jo mirties kalti asmenys kada nors bus nubausti. Ukrainos pareigūnai patvirtino, kad M. Žiznevskis mirė nuo šautinių žaizdų, bet saugumo pajėgos neigė šaudžiusios į protestuotojus. Pasak vyriausybės, jis žuvo nuo kulkų, paleistų iš medžiokinių šautuvų, kurių milicija neturi. M. Žiznevskis buvo vienas iš protestuotojų, kuriems buvo pavesta užtikrinti saugumą protestų stovykloje, jis gabeno sužeistuosius iš susirėmimų vietų. „Tai buvo tyčinis nužudymas, ne atsitiktinis. Netikime, kad jie ras kaltuosius“, – teigė jo draugas. M. Žiznevskio palaikai vėliau turi būti nuskraidinti į Baltarusiją palaidoti tėvynėje.

Lvove – nukankinto protestuotojo laidotuvės

Ukrainos Lvovo miesto graikų apeigų Švenčiausios Dievo Motinos gimimo katalikų bažnyčioje penktadienį atsisveikinta su prieš 10 dienų Kijevo apylinkėse nukankintu aktyvistu Jurijumi Verbyckiu. Į gedulingas pamaldas prie jo karsto susirinko apie 10 tūkst. žmonių. Daugelis iš jų minėjo velionį gerais žodžiais. Prisiminta, kad J. Verbyckio senelis sovietmečiu mirė Sibire, kur buvo ištremtas už ukrainiečių kalbos mokymą. „Jis mirė dėl laisvės troškulio. Išalkusiuosius galima pamaitinti, tačiau trokštantį laisvės galima tik nužudyti“, – pamaldų metu sakė vienas dvasininkų. J. Verbyckio kūnas buvo rastas Borispolio rajone netoli Kijevo. Teigiama, kad ant jo kūno buvo matyti kankinimo žymių. Tai, kad žymus seismologas, fizikas ir matematikas J. Verbyckis buvo žiauriai mušamas, patvirtino ir kartu su juo pagrobtas, tačiau vėliau paleistas Maidano aktyvistas Igoris Lucenka. Oficialiai nurodyta J. Verbyckio mirties priežastis – sušalimas. Opzocijos aktyvistai teigia, kad jis buvo smarkiai sumuštas ir paliktas mirti šaltyje. Atsisveikinti su J. Verbyckiu atėjo Lvovo meras Andrejus Sadovijus su žmona bei Lvovo miesto tarybos sekretorius Vasilijus Pavliukas. „Buvo pralietas kraujas, žuvo ukrainiečiai. Šiandien reikia viską padaryti, kad tai daugiau nepasikartotų. Politikai turi prisiminti, kad visi jie laikė ranką ant Biblijos ir ant Konstitucijos, prisiekdami ukrainiečių tautai ir Dievui. Būtina į šoną nustumti visas ambicijas, melsti atleidimo ir padaryti viską, kas įmanoma, kad mūsų šalyje daugiau nebūtų vergijos, – kalbėjo A. Sadovijus. – Aš viską darysiu, kad Ukraina liktų vieninga šalimi. Yra Dievo dovana turėti gražią šalį. Mūsų protėviai liejo kraują dėl šios žemės, o jeigu kas nors puoselėja planus ją suskaldyti, yra Ukrainos priešai“. J. Verbyckis palaidotas Lvovo Lyčakovo kapinėse greta nusipelniusių visuomenės veikėjų.

Sausio 16 dienos įstatymai atšaukti

Sausio 16 dieną provyriausybinė dauguma Ukrainos Aukščiausioje Radoje, be valstybės biudžeto 2014 metams, priėmė keletą įstatymų be jokio svarstymo. Už šiuos įstatymus buvo balsuojama iškart už visus. Tuomet balsavimas vyko pagal tokią schemą: parlamentarai pakelia rankas ir po kelių sekundžių skaičiavimo komisijos vadovas Vladimiras Oleinikas paskelbia balsavimo rezultatus (visais atvejais – 235 balsai „už“). Ukrainos Rada buvo sugriežtinusi apribojimus masinėms akcijoms, amnestavo specialiųjų pajėgų dalinio „Berkut“ karius, sumušusius taikius demonstrantus, nustatė atsakomybę už šmeižtą bei griežtai reglamentavo žiniasklaidos veiklą. Radai priėmus įstatymą dėl viešosios tvarkos pažeidimų, sostinėje Kijeve prasidėjusi antivyriausybinių protestų banga išplito į platesnį judėjimą ir apėmė ne vien sostinę, bet ir atokesnius regionus šalyje, kuri yra dvigubai didesnė už Vokietiją. Demonstrantai šturmavo vyriausybės pastatus, tarp kurių – miesto rotušė ir Teisingumo ministerija Kijeve, sekmadienio vakarą užimta „Spilna“ judėjimo aktyvistų. Vienas iš opozicijos lyderių – V. Klyčko – paragino vyriausybės priešininkus nesiimti provokacijų. Teisingumo ministrė J. Lukaš netgi pagrasino paskelbti nepaprastąją padėtį, jei pastatas nebus atlaisvintas.

V. Janukovyčiui labiausiai neramu dėl to, jog protestai išplito į rytinius Ukrainos regionus, kur gyventojų daugumą sudaro jį palaikantys rusakalbiai. Saugumo pajėgos panaudojo jėgą, vaikydamos protestuotojus Černivcuose, Dnepropetrovske, Černigove, Čerkasuose, Zaporožėje, Poltavoje, Ivano Frankivske, Sumuose. Dešimtys demonstrantų buvo sulaikyta. Lenkijoje Balstogės mieste veikiančios „Bielsat“ televizijos darbuotojai – žurnalistas ir operatorius – Čerkasų mieste buvo žiauriai sumušti ir sulaikyti „Berkuto“ kareivių. Kijeve kareiviai užpuolė vieną protestuotoją, išrengė nuogai, pažemino, mušė lazdomis, spardė, smūgiavo į galvą ir liemenį. Portale „YouTube“ paskelbtame vaizdo įraše matoma, kaip „Berkut“ pareigūnai, kurie tarpusavyje kalbėjosi rusiškai, pozuoja su nuogu sučiuptu protestuotoju. Rytiniame Lugansko mieste daugiau nei tūkstantis gyventojų susibūrė į vadinamąją savanorių sargybinių grupę, kuri esą prižiūrės viešąją tvarką ir stengsis užkirsti kelią „ekstremizmo manifestacijoms“. Tokia sargybos grupė buvo sudaryta penktame pagal dydį Ukrainos Donecko mieste, esančiame irgi šalies rytuose. Norėdami apsaugoti vietos pramonės centrus savanoriai ėmėsi veiksmų po to, kai Ukrainos saugumo tarnyba įspėjo dėl padaugėjusių anoniminių grasinimų susprogdinti svarbiausius šalies energetikos objektus. Iš viso protestuotojai užėmę arba blokuoja dešimties iš 25 Ukrainos sričių administracinius vietos valdžios pastatus. Uostamiestį Kryme pasišovė nuo opozicijos saugoti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui stipriai simpatizuojantys vietos baikeriai.

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pirmadienį sutiko anuliuoti prieš protestus nukreipus įstatymus, bet pareiškė, kad suimti demonstrantai bus paleisti tik tuo atveju, jei bus pašalintos protestuotojų barikados. Kaip pranešė prezidentūra po naujų derybų su opozicija, vienas opozicijos lyderių Arsenijus Jaceniukas formaliai atsisakė pasiūlymo užimti ministro pirmininko postą, kurį jam per šeštadienį vykusį ankstesnį derybų ratą pasiūlė V. Janukovyčius.

Nesiliaujant masiniams protestams vis dėlto sausio 21-ąją Aukščiausioji Rada atšaukė drakonišką protestus varžantį įstatymą, sukėlusį opozicijos įtūžį. Šiuo žingsniu siekiama užbaigti jau du mėnesius besitęsiančią krizę. Už šio dokumento priėmimą balsavo 361 deputatas. Parlamentarai atšaukė devynis iš dvylikos anksčiau priimtus įstatymus, kurie buvo priimti be svarstymo. Įstatymo projektą „Dėl sausio 16 dienos įstatymų“ atšaukimo užregistravo Regionų partijai atstovaujantis deputatas Nikolajus Rudkovskis.

Atsistatydino premjeras

Ukrainos premjeras Mykola Azarovas antradienį pareiškė atsistatydinąs. Taip jis pasielgė esą siekdamas padėti išspręsti jau du mėnesius trunkančią žmonių gyvybių pareikalavusią krizę, įstatymų leidėjams Aukščiausioje Radoje susirinkus į neeilinę sesiją ir pradėjus debatus dėl svarbių reformų. „Priėmiau asmeninį sprendimą prašyti Ukrainos prezidento priimti mano atsistatydinimą iš premjero posto, siekiant sukurti papildomą galimybę politiniam kompromisui, kad šis konfliktas būtų taikiai išspręstas“, – sakoma M. Azarovo pareiškime. Premjeras pridūrė, kad valstybėje susiklosčiusi konfliktinė padėtis kelia grėsmę Ukrainos ekonomikai ir visuomenei. „Vyriausybė darė viską, kad konfliktas būtų išspręstas taikiai. Darėme ir darome viską, kad nebūtų liejamas kraujas, eskaluojamas smurtas ir pažeidinėjamos piliečių teisės. Vyriausybė užtikrino ekonomikos ir socialinės apsaugos sistemos funkcionavimą ekstremaliomis sąlygomis. Visus šiuos sunkius metus dariau viską, kad Ukraina galėtų normaliai vystytis kaip demokratinė europietiška valstybė“, – rašo jis. Premjero atsistatydinimas yra signalas opozicijai, kuris gali atverti kelią deryboms dėl politinės krizės užbaigimo. Netgi atsistatydinus M. Azarovui, derybose tarp opozicijos ir V. Janukovyčiaus būtų keliamas klausimas dėl paties prezidento politinės ateities. Opozicija nori, kad jis atsistatydintų dar prieš pasibaigiant kadencijai ateinančiais metais, o radikaliai nusiteikę protestuotojai ragina nuversti V. Janukovyčių kiek įmanoma greičiau.

Dėl šios krizės nukentėjo Ukrainos ekonomika: iškilo grėsmė laukiamam atsigavimui po ilgiau nei metus trukusios recesijos, didėja šalies valiutos žlugimo pavojus. Didelį susirūpinimą taip kelia klausimas, koks likimas laukia 15 mlrd. JAV dolerių (37,8 mlrd. litų) paskolos, dėl kurios V. Janukovyčius susitarė su Rusija, jeigu Kijeve įvyktų radikalus politinis pertvarkymas.

Po Andriaus Kubiliaus susitikimo su prezidentu ir opozicijos atstovais

Ukrainoje viešėjęs ES atstovas, tarpininkas derybose tarp Ukrainos prezidento ir opozicijos Lietuvos Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius teigė turėjęs galimybę „pabendrauti“ su Regionų partijos bei opozicinių politinių jėgų atstovais ir susidaręs nuomonę, kad valdantiesiems bendrauti su opozicija trukdo panieka arba mąstymas, esą oponentai nieko nesupranta ir turėdami valdžią paprasčiausiai susimaus. Esą kai buvo siūloma A. Jaceniukui užimti premjero postą, galvota: „Imk ir po mėnesio visiems paaiškės, kad nieko negali padaryti. Taip, liaudiškai tariant, susimausi“. Pasak A. Kubiliaus, visų pirma reikia aiškiai parodyti, kad pastangos bendradarbiauti yra nuoširdžios, o ne apsimestinės, tarsi būtų bandymas kažką apgauti.

* * *

Kitame numeryje išsamiau rašysime apie Bažnyčių požiūrį į padėtį Ukrainoje.

AFP ir Reuters nuotraukos

© 2014 „XXI amžius“