Ženevos susitarimas ramybės į Ukrainą neatnešė

Balandžio 17 dieną Europos Sąjunga, JAV, Rusija ir Ukraina Ženevoje pasirašė susitarimą, skirtą išspręsti krizę Ukrainoje. Tai buvo puiki žinia dėl taikos prieš Velykas, kurias šiais metais kartu šventė katalikai ir stačiatikiai. Veiksmai, kurių įsipareigota imtis, apėmė separatistų ir kitų neteisėtai suformuotų grupuočių Ukrainoje nuginklavimą bei administracinių pastatų Rytų ir Pietų Ukrainoje sugrąžinimą. Visos derybų pusės, įskaitant ir Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, sutarė dėl būtinybės mažinti įtampą Ukrainoje. Tai buvo rimtas proveržis, galėjęs numalšinti tvyrančią įtampą. Ukraina pasižadėjo įtraukti į Konstituciją punktą, jog turi būti atsižvelgiama į rusakalbei Ukrainos gyventojų daliai rūpimus klausimus. Ukrainos radikalių pažiūrų dešinieji turi sudėti ginklus, o dėl visų antisemitizmo atvejų bus pradėti tyrimai. S. Lavrovas pažadėjo, kad Rusija nesiųs karinių dalinių į Rytų Ukrainą. Nors S. Lavrovas Ženevoje pasirodė taikos šalininko vaidmenyje, vis dėlto jis nepripažįsta Kijevo vyriausybės kaip teisėtos buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus pasekėjos. Galbūt rusai pagaliau suvokė, kad nepastovi ir ekonomiškai chaotiška Ukraina ilgalaikėje perspektyvoje taps labiau nuostolinga nei naudinga Rusijai? JAV ir ES tai kartoja jau ne vieną savaitę ir, atrodo, Rusija pagaliau tai išgirdo. Sveikintinas buvo Rusijos pritarimas tam, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) stebėtų įtampos mažinimo bei nuginklavimo procesą Ukrainoje. Anot S. Lavrovo, Rusija tikisi, kad Ukraina išliks neutrali ir neprisijungs prie jokių karinių sąjungų. Šį pažadą duoti nebuvo sudėtinga, nes Ukrainos vyriausybė net neketino žengti šio žingsnio. S. Lavrovas Ženevoje pareiškė, kad tik patys ukrainiečiai turėtų spręsti savo likimą. Be abejonės, Ženevos susitarimas buvo demokratijos pergalė, tačiau ji kainavo daug. Krymas šiuo metu priklauso ir toliau priklausys Rusijai. JAV, ES ir Ukraina tylomis susitaikė su neteisėtu Krymo užėmimu, kuris Ženevos deklaracijoje neminimas. Prieš prasidedant deryboms Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas pareiškė, kad sprendimai, kurie bus priimti, turi būti ryžtingi, tvirti ir išmintingi. Galima teigti, kad šie reikalavimai buvo įvykdyti.

Vis dėlto  pasirašydami Ženevos susitarimą, amerikiečiai ir europiečiai turėjo suprasti, jog Rusija jokių įsipareigojimų neketina vykdyti. Tai tik dar kartą visam pasauliui parodo, ko vertas bet koks susitarimas su Rusija ir jos dalinami pažadai. Rusijai reikia pritaikyti dar griežtesnes ir žiauresnes sankcijas. Įtampa rytinėje Ukrainoje toliau kaista, o Rusija yra kaltinama, kad nesilaiko pasirašytos Ženevos sutarties sąlygų, pagal kurias prorusiškieji kovotojai turi nusiginkluoti ir palikti užimtus vyriausybinius pastatus. Kijeve viešėjęs JAV viceprezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) antradienį pareiškė, kad Rusijai lieka mažai laiko pasiekti pažangą, vykdant savo Ženevoje prisiimtus įsipareigojimus, kad būtų sumažinta įtampa Ukrainos krizėje. Ragindamas Maskvą atitraukti karius, sutelktus prie sienos su Ukraina, pereiti nuo žodžių prie veiksmų, siekiant prorusiškų separatistų nusiginklavimo šalies rytuose, Dž. Baidenas sakė, jog tolesni Rusijos provokuojantys veiksmai gali lemti dar didesnę kainą ir izoliaciją.

Maskva sako, jog Jungtinės Valstijos ir ES kelia grėsmę susitarimui, drąsindamos Kijevo vyriausybę atsisakyti savo įsipareigojimų.

Rytinėje Ukrainos dalyje – Slovianske ir Kramatorske – šeimininkauja Rusijos diversantų grupės rusų desantininkai, oro desantinių pajėgų gvardijos pulko „Kupianka-1“ 45-ojo būrio nariai. Ukrainos valdžia kone kasdien svaidosi ultimatumais Rytų Ukrainoje vis tvirčiau  besijaučiantiems separatistams. Tačiau atėjus lemiamai valandai centrinei valdžiai Kijeve turintys paklusti ukrainiečių pareigūnai žadėtų „antiteroristinių operacijų“ imasi vangiai arba išvis nieko nedaro. Tokia reakcija erzina dalį ukrainiečių, tačiau neturėtų stebinti – rasti lojalių pareigūnų, kurie galėtų pasipriešinti gerai ginkluotiems separatistams ir imtis kitų ryžtingų veiksmų šiandien atrodo neįmanoma.

O Rusijai dėl Krymo okupavimo akcijos ekonomikos augimas 2014 metais gali sulėtėti iki nulinio. Apie tai pareiškė Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas. Pasak jo, nulinis augimas susijęs su Ukrainos krize. Pasak A. Siluanovo, šalies ekonomika yra „sunkiausioje padėtyje nuo 2008 metų krizės“. Per tris mėnesius iš šalies ištekėjo 63 mlrd. dol. (157 mlrd. Lt) kapitalas.

Jis teigia, kad pinigai palieka šalį dėl geopolitinio nestabilumo – tai reiškia, kad Ukrainos krizė ir neramumai Rytų Ukrainoje veikia tiek investuotojų, tiek paprastų rusų elgseną. Rusai rublius keičia į užsienio valiutas. Ekonomikos lėtėjimas reiškia, kad šalis turi mažinti priklausomybę nuo energetinių išteklių eksporto ir modernizuoti šalies ūkį. „Jeigu kapitalo bėgimas iš šalies tęsis ir toliau, tokia situacija sumažins investicijų į ekonomiką galimybes ir gali sukelti rimtą grėsmę biudžeto balansui“, – teigė finansų ministras.

Beje, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai vykusiame susitikime su Europos Sąjungos šalių parlamentų pirmininkais, kur kalbėta ir apie situaciją Ukrainoje, sakė, jog ypač svarbu, kad Rusijos agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje Europa būtų solidari ir toliau koordinuotų savo veiksmus. Prezidentė pabrėžė, kad dabartinėje situacijoje ES turi peržvelgti savo politiką, ypač energetikos srityje. Todėl būtina kuo greičiau sukurti ES vidaus energetikos rinką ir panaikinti kai kurių ES šalių narių energetinę izoliaciją.

Rusijos veiksmus liaupsinančių bendruomenių susikūrimas interneto socialiniuose tinkluose liudija, kad ne tik ten, kur gyvena didesnės rusakalbių bendruomenės, bet ir etniškai lietuviškoje aplinkoje yra ideologiškai paruoštų Rusijai asmenų. O juk daug ir nereikia – Rytų Ukrainos miestuose pastatus užiminėja vos kelių šimtų asmenų grupės. Ar tiek nepavyktų surinkti arba pasamdyti Vilniuje arba Klaipėdoje? Jei jiems imtųsi vadovauti su Šengeno vizomis per kitas šalis atvykę profesionalūs instruktoriai, pakartoti Sloviansko scenarijų būtų išties nesudėtinga.

Štai ką interneto svetainėje delfi.lt rašo dr. Karolis Jovaišas: „Ar Lietuvoje yra tokių rusų grupių, kurios mielai ir entuziastingai prarytų Kremliaus jauką, esą jos yra diskriminuojamos, todėl reikia, kad motina Rusija jas apgintų? Ar tokios grupės gali būti panaudotos kaip penktoji Rusijos kolona, vykdanti Lietuvos atžvilgiu priešišką ir kenkėjišką veiklą? Tiksliai niekas pasakyti negali, bet atskleisti bendras ir tikėtinas tendencijas visiškai įmanoma. Galbūt didžiausią nerimą kelia bene mažiausiai į Lietuvos visuomenės gyvenimą integruota Visagino rusų bendruomenė. Be to, joje įtempta socialinė padėtis, galinti suvaidinti prorusiškų simpatijų indikatoriaus vaidmenį“.

© 2014 „XXI amžius“