Europos Parlamento rinkimai: ant permainų slenksčio

Praėjusį savaitgalį Lietuvoje ir kitose ES šalyse buvo renkamas naujos sudėties Europos Parlamentas (EP). Nors ES teisės aktai įpareigoja taikyti proporcinę rinkimų sistemą ir ne didesnį nei 5 proc. rinkimų slenkstį, EP rinkimai rengiami pagal atskirų valstybių įstatymus ir tradicijas. Kiekviena ES valstybė pati nusprendžia, kurią dieną per rinkimams skirtą keturių dienų laikotarpį – 2014 m. gegužės 22–25 d. – jos piliečiai ėjo balsuoti. Štai Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje rinkimai tradiciškai vyksta ketvirtadieniais. Kadangi Lietuvoje EP rinkimai vyko gegužės 25 dieną, olandai ir britai buvo priversti palaukti, kol nubalsuosime mes, ir tik tada sužinojo savo balsavimo rezultatus.

 Kiek EP narių rinkome?  Šiemet visoje Europoje išrinktas 751 europarlamentaras. 520 jų – iš tradicinių partijų, apie 150 – iš euroskeptikų. Kiekviena ES valstybė rinko pagal gyventojų kiekį proporciškai nustatomą europarlamentarų skaičių. Daugiau gyventojų turinčioms šalims skiriama daugiau vietų nei mažesnėms šalims.  Kiekvienai šaliai tenka mažiausiai šeši mandatai – tiek atstovų deleguoja Maltos, Liuksemburgo, Kipro ir Estijos rinkėjai.  Daugiausia europarlamentarų – 96 – rinko Vokietija. Lietuvai naujajame Parlamente tenka 11 vietų. 2004 metais Lietuva rinko 13, 2009 metais – 12 europarlamentarų. Šio skaičiaus sumažėjimas siejamas su Kroatijos priėmimu į ES ir gyventojų skaičiaus pasikeitimais.

Kompromiso ir mažumų teisių apsaugos principai išlaikomi netgi formuojant Parlamento sudėtį: mažųjų šalių europarlamentarai atstovauja mažesniam skaičiui rinkėjų nei didžiųjų. Panašiai – derinant didžiųjų ir mažųjų šalių interesus – priimami ir svarbiausi ES sprendimai. Būtent todėl Lietuvos rinkėjai realiai gali prisidėti prie visai Europai, o kartu ir mūsų šaliai aktualių sprendimų.

Rinkdami europarlamentarus Lietuvoje, rinkomės ne tik iš vienos ar kitos politinės partijos, bet ir galėjome atiduoti balsą už konkretų tos partijos politiką. Panaši – atvirojo kandidatų sąrašo – sistema naudojama 18 iš 28 ES šalių. Tuo tarpu aštuoniose kitose šalyse naudojama uždarojo sąrašo sistema: jose politikų reitingavimas vyksta partijų viduje, o rinkimuose piliečiai balsuoja tik už patvirtintą partijos narių sąrašą. Dar dvi šalys – Airija ir Malta – taiko vadinamąją perkeliamojo balso sistemą, kuomet iškart balsuojama už asmenis.

© 2014 „XXI amžius“