2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Ukraina turi prezidentą

Ukrainos prezidentu tapo Piotras Porošenka

Ukrainoje sekmadienį vyko prezidento rinkimai. Jis išsirinktas jau po pirmojo turo. Prezidentu tapo milijardierius ir buvęs šalies užsienio reikalų ministras Piotras Porošenka.  Balsavimo teisę rinkimuose turėjo daugiau kaip 36 mln. piliečių, o rinkėjų aktyvumas siekė 61 proc. P. Porošenka surinko 57,31 proc. rinkėjų balsų, antroje vietoje esanti Julija Tymošenko – vos 12,39 proc. balsų. Aktyviausiai rinkėjai balsavo vakarinėse Lvovo (78,2 proc.), Ternopolio (76,63 proc.) ir Ivano Frankivsko srityse. Mažiausias aktyvumas fiksuotas rytinėse Donecko (15,37 proc.) ir Luhansko (38,94 proc.) srityse, kur aktyviai veikia prorusiški sukilėliai, taip pat pietinėje Odesos srityje (46,01 procento).

Ukraina: geopolitinė ir antikorupcinė revoliucija

Politologas Alvydas Medalinskas

Apie Ukrainą ir padėtį joje pasakoja Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Mykolo Romerio universiteto dėstytojas politologas Alvydas MEDALINSKAS.

Daug rašote, kalbate apie procesus Ukrainoje. Kodėl šia tema taip domitės?

Turbūt pusė mano gyvenimo susijusi su Ukraina. Negaliu pasakyti, kiek kartų ten buvau. Ukrainietiškai suprantu ir šiek tiek kalbu, pažinau ukrainiečių kultūrą. Gilesnė pažintis su Ukraina prasidėjo prieš 25 metus, Sąjūdžio pradžioje, kai reikėjo rasti ryšius su Ukrainos tautinėmis demokratinėmis jėgomis. Supratę, kad vieni Baltijos šalyse būsime nepajėgūs išsilaisvinti nuo sovietų, nusprendėme vykti į kitas respublikas kalbėtis su inteligentijos, kitais visuomenės atstovais ir raginti juos pakilti už laisvę.

Šimtmečio potvyniai Balkanuose

Bosnijoje ir Hercegovinoje bei kaimyninėje Serbijoje, per tris dienas išlijus maždaug trijų mėnesių lietaus normai, kilo didžiausi per visą stebėjimų istoriją potvyniai. Savos upės ir jos intakų potvyniai paveikė daugiau kaip 1,6 mln. regiono žmonių, užlieta dešimtys tūkstančių ha dirbamosios žemės, sunaikinta ar apgadinta daug namų. Aukų skaičius – apie pusšimtis žmonių.

Mus palikusio Žmogaus perspėjimas apie žmonijos susinaikinimą

Turėjau laimę apie 20 metų bendrauti su šviesios atminties Vytautu Kapačiausku (1933 02 01–2014 01 17). Jis švytėte švytėjo dvasios spinduliais. 2012 metais, matydama jo silpnėjančią sveikatą, nusprendžiau pakalbinti. Deja, šio pokalbio nesugebėjau iki galo sutvarkyti, išsiaiškinti kai kurių man nesuprantamų terminų, dalykų. Tuo jį trukdyti atrodė netinkma. Neapleido viltis, kad jis dar pasveiks, padės sutvarkyti interviu. Deja.

Verda aistros dėl naujos Ignalinos AE statybos, renkami parašai, kad šiuo klausimu būtų surengtas referendumas. Nemanau, jog gyventojai turi pakankamai žinių atsakyti į tokį pašėlusiai sudėtingą klausimą. Koks Jūsų, profesionalaus geologo, požiūris į šią problemą?

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo atvykusi viena Amerikos mokslininkų grupė, kuri domėjosi Visagino atominės elektrinės problemomis ir nemokamai siūlė atlikti ekologinius tyrimus. Jų paslaugų buvo atsisakyta. Visa Lietuvos teritorija yra sineklizėje* , o jos viršus yra Baltarusijos, Mozūrijos kristalinis cokolis. Mūsų visos uolienos yra po tam tikro storio sluoksniu ant kristalinio cokolio. Kadangi jo šlaitas eina iki pat Baltijos jūros, yra pavojus, kad nuklidai ims drenuotis link Baltijos jūros, t. y. pasklis per visą Lietuvos teritoriją. Minėta sineklizė yra patikrinta gręžiniais. Vėliau dalinius tyrimus atliko Geologijos institutas, kuris nustatė, kad nuklidai daugiausia drenuosis požeminiais vandenimis.

Mirė komunistinės Lenkijos vadovas

Generolas Vojciechas Jaruzelskis

Sekmadienį Varšuvoje, karinėje ligoninėje, po sunkios ligos mirė paskutinis komunistinės Lenkijos liaudies respublikos vadovas, generolas Vojciechas Jaruzelskis (Wojciech Jaruzelski). Liepos 6-ąją jam būtų sukakę 91-eri.

Dalį savo jaunystės V. Jaruzelskis praleido Lietuvoje. 1939 metais jis apsigyveno Lietuvos teritorijoje, o 1940 metais, prasidėjus sovietinei okupacijai, su šeima buvo ištremtas į Sibirą, kur mirė jo tėvas.

Europos Parlamento rinkimai: ant permainų slenksčio

Praėjusį savaitgalį Lietuvoje ir kitose ES šalyse buvo renkamas naujos sudėties Europos Parlamentas (EP). Nors ES teisės aktai įpareigoja taikyti proporcinę rinkimų sistemą ir ne didesnį nei 5 proc. rinkimų slenkstį, EP rinkimai rengiami pagal atskirų valstybių įstatymus ir tradicijas. Kiekviena ES valstybė pati nusprendžia, kurią dieną per rinkimams skirtą keturių dienų laikotarpį – 2014 m. gegužės 22–25 d. – jos piliečiai ėjo balsuoti. Štai Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje rinkimai tradiciškai vyksta ketvirtadieniais. Kadangi Lietuvoje EP rinkimai vyko gegužės 25 dieną, olandai ir britai buvo priversti palaukti, kol nubalsuosime mes, ir tik tada sužinojo savo balsavimo rezultatus.

Septynios iš dešimties kandidatavusių partijų gavo vietų į Europos Parlamentą

Sekmadienį vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą  (EP) Lietuvoje dalyvavo 1209746 rinkėjai arba 47,29 proc. piliečių. Net 67122 rinkėjai (5,55 proc.) sugadino biuletenius. Daugiausiai rinkėjų – 198857, arba 17,40 proc. – balsavo už  Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD). Antra – Lietuvos socialdemokratų partija – 197322 rinkėjai, arba 17,27 proc., trečias – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis –  188944 rinkėjai, arba 16,54 proc., ketvirta – Partija „Tvarka ir teisingumas“  – 162992 rinkėjai, arba 14,26 proc. Šios partijos Europos Parlamente turės po dvi vietas. Darbo partija, surinkusi 12,83 proc. rinkėjų balsų, Lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ir Rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“, gavęs 8,06 proc. ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, už kurią balsavo 6,61 proc. rinkėjų, gavo po vieną vietą Europos Parlamente. Beje, net 74,76 proc. rinkėjų už šią koaliciją balsavo Šalčininkų rajone, o 54,54 proc. – Vilniaus rajone. Lietuvos žaliųjų partija (3,55 proc.). Tautininkų sąjunga (2,00 proc.) bei Liberalų ir centro sąjunga (1,48 proc.) į Europos Parlamentą nepateko. Taigi nors EP rinkimuose Lietuvoje daugiausia balsavo už konservatorius ir socialdemokratus, bet abi partijos gavo mažiau vietų, negu turėjo anksčiau anksčiau. Galima pažymėti, kad Pagėgiuose 45,22 proc. rinkėjų balsavo už partiją „Tvarka ir teisingumas“, 38,85 proc. Kėdainių rinkėjų – už Darbo partiją, 34,90 proc. Vilkaviškio rinkėjų – už socialdemokratus. Visur kitur daugiau kaip trečdalio balsų jokia partija negavo.