Šimtmečio potvyniai
Balkanuose
Bosnijoje ir Hercegovinoje bei kaimyninėje Serbijoje, per tris dienas išlijus
maždaug trijų mėnesių lietaus normai, kilo didžiausi per visą stebėjimų istoriją
potvyniai. Savos upės ir jos intakų potvyniai paveikė daugiau kaip 1,6 mln. regiono
žmonių, užlieta dešimtys tūkstančių ha dirbamosios žemės, sunaikinta ar apgadinta
daug namų. Aukų skaičius apie pusšimtis žmonių. Maždaug
trečdalis Bosnijos priminė dumbliną ežerą. Staiga pakilusios upės įsiveržė į namus.
Daugiau kaip 100 tūkst. žmonių sraigtasparniais, valtimis, autobusais teko evakuoti
į saugesnes vietas Bosnijoje, Serbijoje, Kroatijoje. Potvynio vandenys Bosnijoje
išjudino po karo paliktas minas, nuplovė dėl minų laukų perspėjamuosius ženklus.
Bosnija dar tik pradėjus atsigauti po Balkanų karų, vanduo ir nuošliaužos išjudino
19921995 metų karo palikimą. Per du dešimtmečius šalyje bandyta nukenksminti
maždaug milijoną po karo paliktų minų, bet nebaigta liko dar maždaug 120 tūkst.
nesprogusių minų. Jų laukai buvo pažymėti, dabar vanduo nuplovė perspėjamuosius
ženklus, o minos randamos ten, kur jų niekada nebuvo. Žmonėms pradėjus valyti
savo namus, žemę ar sodus, likęs purvas gali slėpti upių atneštas minas ir kitus
sprogstamuosius užtaisus. Be to Savos upe minos gali nuplaukti per Kroatiją, po
to Dunojumi iki Juodosios jūros ir patekti į hidroelektrinių turbinas. Taigi minos
tampa tarptautiniu rūpesčiu. Serbijoje labiausiai nukentėjo
Obrenovačo miestas, kuriame daugiau negu 20 tūkst. žmonių daugiau nei pusę
teko evakuoti. Kroatijoje taip pat buvo evakuojami pavojingų rajonų, gyvenančių
palei Savos upę, gyventojai. Tonos gyvulių gaišenų išvežta iš ūkių sunaikinti,
bet purvynai ir nuošliaužos lėtino jų surinkimą. Pranešta apie daugiau kaip 2
tūkst. žemės nuošliaužų. Savos upės vanduo ėmė slūgti,
bet potvynio padariniai liks ilgam. ©
2014 XXI amžius |