Grėsmės Lietuvai

Rugpjūčio 23 dieną sukako 75 metai, kai komunistinės Rusijos ir fašistinės Vokietijos užsienio reikalų ministrai Molotovas ir Ribentropas pasirašė aktą, kuriuo pasidalijo Europą. Lietuva atiteko komunistams. 1940 metų birželį prie nepriklausomos, neutralios, niekam negrasinančios Lietuvos sienų „mokymams“ buvo sutelkta sovietų kariuomenė. Invazijai į Lietuvą buvo pasirengę 221260 karių, 1513 tankų, 245 šarvuočiai, 1140 karo lėktuvų ir 2946 patrankos. Lietuvai buvo paskelbtas ultimatumas: jeigu sovietų kariuomenės į Lietuvą neįsileis, Lietuva bus paimta jėga. Lietuvos vyriausybė, nenorėdama, kad Lietuva būtų paskandinta kraujyje ir ugnyje, sovietinę kariuomenę įsileido. Taip prasidėjo Lietuvos okupacija. Nuo pirmų dienų prasidėjo nekaltų Lietuvos žmonių areštai, kankinimai, trėmimai. Sadizmas tapo imperinės politikos dalimi. Kaip kitaip pavadinsi, jei ne sadistų orgija, kai 1941 metų birželį Rainių miškelyje 73 lietuvaičiai buvo ypač žiauriai nukankinti: išbadytos akys, nupjaustyti liežuviai, sužaloti kiti organai bei sulaužyti kaulai. Panašiai buvo elgiamasi ir su Panevėžio gydytojais. Jau pokario metais Tuskulėnų kapinėse buvo slapta laidojami šimtai Vilniaus KGB rūsiuose nužudytų kalinių, ekshumacijos metu buvo nustatyti panašūs kankinimo požymiai. Lietuvos partizanai, nenorėdami patekti stribams ir NKVD kariuomenei į nelaisvę, nusižudydavo, baimindamiesi, kad kankinimų metu pritemus sąmonei, skausminio šoko būsenoje galėjo išduoti savo kovos draugus.

Imperija – valstybė, į kurią įeina užkariauti kraštai, kolonijos. Rusijos carinė imperija užkariavo Sibiro tauteles, Šiaurės Kaukazo tautas, Baltijos šalis. Baltijos šalys iš imperijos gniaužtų išsilaisvino, o Šiaurės Kaukazo tautos dėl savo nepriklausomybės dar tebekovoja. Čečėnija nepriklausomybę trumpam buvo atgavusi. Rusijoje buvo susprogdinti keli daugiaaukščiai pastatai su visais gyventojais. Už šiuos teroro aktus Putinas apkaltino čečėnų teroristus. Kryptinga ir melaginga Putino propaganda nuteikė rusus atkeršyti Čečėnijai ir pateisinti karą prieš Čečėniją. Putinas karą laimėjo. Rusijos KGB karininkas Aleksandras Litvinenko įrodė, kad šie sprogdinimai buvo Rusijos slaptųjų tarnybų, o ne čečėnų darbas. Dėl šios priežasties A. Litvinenko turėjo bėgti slėptis į užsienį. Įtariama, kad jis ten buvo Rusijos slaptųjų tarnybų atsiųstų pareigūnų nunuodytas radioaktyviu poloniu.

Sugriuvus sovietų imperijai, Rusijos prezidentu tapo Borisas Jelcinas. Atsirado pirmieji demokratiškos valstybės požymiai. Pradėjus valdyti Putinui, Rusija tapo labiau autoritarinė: persekiojama ir naikinama opozicija, visą žiniasklaidą kontroliuoja Kremlius. Pradedama didžiulė dezinformacinė propaganda prieš demokratišką Europos Sąjungą, JAV. Atvirai meluojama, kad Ukrainoje valdžią užgrobė fašistai, kad į Ukrainos Donecko regioną teroristai su tankais ir kita ginkluote nesiunčiami, nors tai akivaizdžiai matoma iš kosmoso. Pats prezidentas Putinas per televiziją rėžė melą, kad Maidano aktyvistai buvo ruošiami Lietuvoje ir Lenkijoje. Rusijos televizijoje buvo rodoma Lietuvos kaimo turizmo sodyba kaip Maidano teroristų ruošimo bazė. Ir kaip Rusijos gyventojas gali nepatikėti savo prezidentu, juk šis negali būti melagis. Taip kurstoma neapykanta Lietuvai ir Lenkijai – demokratiškoms Europos valstybėms. Taip kuriamas dirbtinis Rusijos priešų įvaizdis.

Pastaraisiais metais JAV prezidentas Barakas Obama sumažino, o Rusija slapta didino ginkluotę. Ar nekyla klausimas, kodėl? Rusijos žiniasklaida pateikia NATO kaip agresyvią organizaciją, keliančią grėsmę Rusijai. Pati Rusija elgiasi agresyviai su savo kaimynėmis: atplėšia dalį teritorijų iš Gruzijos ir Ukrainos, dažnai skelbia karinius didelio masto „mokymus“ Baltijos šalių pasienyje. Teroristai, Ukrainoje vadinami separatistais, elgiasi su Maidano aktyvistais ir Ukrainos piliečiais taip pat, kaip jų tėvai ir seneliai elgėsi Rainiuose. Išvaduotose iš teroristų gyvenvietėse randami nukankintų ukrainiečių kapai. Prezidentas Putinas, būdamas KGB (smurtinės organizacijos) karininkas, per televiziją pareiškė nuomonę, kad priešus reikia skandinti išvietėse. Ar tai nėra nuomonė su sadistiniu polinkiu? Jeigu taip, tai nereikia stebėtis, kaip jo kareiviai elgiasi Ukrainoje.

Pastarųjų dešimtmečių taika Europoje kai kuriuos politikus užliūliavo, jie ėmė galvoti, kad taika gali būti amžina, kad mokytis gintis nereikia. Agresyviems Kremliaus politikams yra naudinga, kad jų kaimyninės valstybės būtų silpnos, nepasiruošusios gintis, neginkluotos, nes tai yra jų būsimas lengvas grobis. Stebina dabartinės Seimo daugumos politikų pasisakymai per Lietuvos televiziją. Premjeras sako: „Galvojau ir dabar galvoju, kad Rusija Lietuvos nepuls“, krašto apsaugos ministras ragina: „Miegokite ramiai“, Valdemars Tomaševskis tvirtina: „Karo nebus“. Vakarų politikai galvoja kitaip ir papildomai siunčia į Baltijos šalis karo lėktuvus, laivus, NATO karius bendriems mokymams. Tėvynės sąjunga dar 2007 metais paruošė programą „Rusijos sulaikymo strategija“. Ji tik iš dalies vykdoma, nes dabartiniai valdantieji politikai, matyt, to nelabai nori. Galvoju, jei ne Lietuvos prezidentė ir jos aktyvus dalyvavimas išsaugant Lietuvos nepriklausomybę, papildomos lėšos gynybai šiais metais nebūtų skirtos.

Senas posakis byloja: „Jei nori taikos – ruoškis karui“. Tai – tiesa, nes stipraus niekas nepuls. Ar Lietuva stipri, ar atlaikys pirmus agresoriaus (žaliųjų žmogeliukų) smūgius, kol ateis į pagalbą NATO? Galvoju, kad agresoriui reikia nesugriautų Lietuvos miestų ir gamyklų, kad pakeistų jų ir visos Lietuvos valdymą „žaliaisiais žmogeliukais“ ir kolaborantais.

Ukrainos užpuolimas nėra tradicinis karas. Jam ilgai buvo ruoštasi. Tam buvo ruošiamos vietinių gyventojų grupės. Ar Lietuva pajėgi pasipriešinti tokiai invazijai? Čia kyla daug klausimų. Vienas iš jų: ar nebuvo kryptingai mokyklose panaikintas jaunimo karinis paruošimas? Jau šešeri metai, kai jaunuoliai neruošiami ir neturi supratimo apie Lietuvos gynybą, šautuvą yra matę tik televizoriaus ekranuose.

Buvusio VSD vadovo Mečio Laurinkaus žiniomis, Lietuvoje yra apie 3000 slaptųjų Rusijos agentų. Jų tikslas – stiprinti Rusijos įtaką Lietuvoje. Ar ne jų iniciatyva yra Lietuvos miestuose kabinėjami plakatai „Amerika ir Europa žudo Lietuvą“, ir pasiekta, kad net Seimo narių lūpomis Europa vadinama supuvusia, kad siekiant tvarkos reikia imti pavyzdį iš Rusijos. Galvojama, kad šie agentai gali paruošti gerą placdarmą agresoriaus invazijai. Ar pasiruošę lietuviai išgyventi agresoriaus kibernetinių atakų metu, kai bus sutrikdytas bet koks telefoninis, radijo, televizijos ir elektroninis ryšys bei elektros tiekimas? Ar gyventojai yra apmokyti, kaip elgtis ištikus invazijos pavojui? Kokie yra to pavojaus signalai ir kas juos skelbia? Kiek žinau, žmonės apie tai neturi jokio supratimo. Kodėl?

Kviečiu žmones nebūti abejingus ir reikalauti iš savo išrinktų Seimo ir Vyriausybės narių, kad į šiuos klausimus būtų atsakyta ir padėtis skubiai ištaisyta. Už mūsų Tėvynės nepriklausomybę buvo daug kentėta ir paaukota gyvybių. Todėl neturime teisės jos prarasti. Joks NATO karys nepuls jos ginti, jei mes patys jos neginsime. Kas negina laisvės, tas jos nevertas!

Dangirdas Lingys,
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys,
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas

© 2014 „XXI amžius“