2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

„Misija Sibiras“ – patriotiškumą skatinanti jaunimo iniciatyva

Prezidentė Dalia Grybauskaitė su ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyviais

Rugpjūčio 1 dieną Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė po ilgos kelionės į Lietuvą grįžusius ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyvius pakvietė pusryčių. Ankstyvą penktadienio rytą tiesiai iš Vilniaus geležinkelio stoties į Prezidentūrą atvykę jaunuoliai dalijosi įspūdžiais, šalies vadovei pasakojo apie nuveiktus darbus, sutiktus iki šiol Sibire gyvenančius lietuvius.

„Misija Sibiras“ – išskirtinė iniciatyva, skatinanti patriotiškumą ir pilietiškumą. Šios jaunų žmonių ekspedicijos turi didelę vertę – jos ragina nepamiršti skaudžios mūsų tautos istorijos ir primena, kokį ilgą ir sunkų kelią nuėjo mūsų valstybė. Jūsų misija Sibire tik prasidėjo, dabar nešite žinią per Lietuvą apie tai, ką pamatėte, sužinojote ir supratote“, – sakė Prezidentė. Pasak šalies vadovės, labai svarbu, kad „Misija Sibiras“ sulaukia didelio jaunų žmonių susidomėjimo. Per devynerius projekto gyvavimo metus dalyvio anketą užpildė daugiau nei 10 tūkstančių žmonių, lietuvių tremties ir įkalinimo vietose jau apsilankė 13 ekspedicijų. Tai rodo, kad Lietuvos jaunimui rūpi šalies praeitis ir jos ateitis.

Vyskupai apie tarptautinę intervenciją ginant krikščionis Irake

Šiomis dienomis Italijos Rimini kurorte vykstančiame Tautų draugystės mitinge dalyvavo Šventojo Sosto diplomatas, nuolatinis stebėtojas Jungtinių Tautų organizacijos padaliniuose Ženevoje arkiv. Silvanas Tomasis (Silvano Tomasi) ir kalbėjo apie tarptautinės intervencijos galimybę ir būtinybę Irake. „Krikščionybei yra svetima civilizacijų konflikto sąvoka, – kalbėjo arkiv. S. Tomasis. – Tačiau, antra vertus, dabartinėje situacijoje akivaizdu, kad kultūriniai ir religiniai modeliai, kuriais vadovaujasi islamo fundamentalistai, niekaip nesuderinami su tokiais žmonių ir valstybių santykiais, kokius siūlo krikščionybė. Šiuo metu šiaurinį Iraką ištikusi tragedija, kurią reikia sustabdyti. To garsiai reikalauja ne tik Popiežius, bet visų pirma vietiniai vyskupai, savo akimis matantys, kas dedasi. Irake vykdomi žodžiais neapsakomi nusikaltimai. Krikščionims nukertamos galvos, jie kariami tarpuvartėse. Reikia kuo greičiau sustabdyti smurtą. Irako vyskupai prašo, kad tarptautinė bendruomenė kuo greičiau sustabdytų smurtą, nukreiptą ne tik prieš krikščionis, bet prieš visas mažumas. Negalima susitaikyti su ištisų bendruomenių išvarymu iš namų. Krikščionys turi sugrįžti į savo namus ir į tas teritorijas, kuriose jie gyvena nuo tada, kai dar iš viso nebuvo islamo“.

Popiežius paragino melstis už Ukrainą, minėjusią Nepriklausomybės šventę

Sekmadienį, po Viešpaties Angelo maldos, popiežius Pranciškus pakvietė melstis už Ukrainą ir jos žmones, kurie tą dieną minėjo nacionalinę šventę. „Brangūs broliai ir seserys, ypač galvoju apie mylimą Ukrainos, kuri šiandien mini nacionalinę šventę, jos sūnus ir dukras, jų taikos ir ramybės troškimą, kurį užtemdė besitęsianti įtampa ir konfliktas, sukeldami civilių gyventojų kančias“, – sakė Popiežius. Jis paragino pavesti Viešpačiui Jėzui ir Dievo Motinai visą šalį, vienytis maldoje už žuvusius, jų šeimas ir visus kenčiančius. Popiežius pakvietė visus kartu sukalbėti Ukrainos Nepriklausomybės proga maldą „Sveika, Marija...“ bei prašyti Marijos, Taikos Karalienės, užtarimo. (Išsamiau apie Bažnyčių reakciją į dramatiškus įvykius Ukrainoje – kitame numeryje).

Ukrainos ir Rusijos derybos Minske

Antradienį Minske vyko Ukrainos prezidento Petro Porošenkos, ES diplomatijos vadovės Ketrin Ešton (Catherine Ashton) ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas, kurį surengė Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka. Jis pranešė, jog derybose nuspręsta, kad ir tolesni susitikimai vyks Minske. Dėl krizės Ukrainoje vyko rimtas ir sudėtingas pokalbis. „Šalių pozicijos skiriasi kardinaliai. Tačiau visi sutaria dėl vieno – reikia dialogo“, – kalbėjo A. Lukašenka. P. Porošenka sakė, kad vienintelis efektyvus instrumentas kraujo liejimui sustabdyti Ukrainos rytuose yra efektyvi sienos su Rusija kontrolė ir ginklų tiekimo maištininkams nutraukimas bei karo belaisvių paleidimas. Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad visi veikėjai nori iš krizės Ukrainoje išeiti oriai ir kad jis išklausysiąs visus variantus, kurie atneštų taiką. V. Putinui buvo svarbiausi ekonominiai dalykai – jis sakė, kad Rusijos ekonomika gali patirti maždaug 100 mlrd. rublių (7,7 mlrd. litų) nuostolį, jeigu Europos prekės pasieks Rusijos rinką per Ukrainą, Kijevui pasirašius prekybos sutartį su Europos Sąjunga.

Lietuvos Prezidentė pasveikino Ukrainą Nepriklausomybės dienos proga

Prezidentė Dalia Grybauskaitė „Baltijos kelio sąšaukos“ renginyje Katedros aikštėje su Eurovizijos laimėtoja ukrainiete Ruslana Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotrauka

Rugpjūčio 24 dieną Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Ukrainos prezidentą Petro Porošenką šalies Nepriklausomybės dienos proga ir palinkėjo taikos bei vienybės ginant savo šalį. „Prieš 23 metus Ukraina pasirinko Laisvės kelią. Šalies žmonės apsisprendė patys kurti savo valstybę ir neleisti svetimoms jėgoms tvarkytis šalyje. Šiandien Ukraina susiduria su brutalia agresija ir siekiais destabilizuoti padėtį šalyje. Lietuva palaiko Ukrainą ir linki jos žmonėms vienybės bei stiprybės, ginant savo Nepriklausomybę“, – sakoma Prezidentės sveikinime. Pasak Prezidentės, lietuviai labai gerai supranta laisvės vertę ir remia Ukrainos ryžtą eiti europietišku keliu, gyventi laisvoje ir demokratiškoje valstybėje. Nepriklausomybės dienos proga Prezidentė perdavė vaizdo įrašą, kuriame ukrainiečių kalba pasveikino visus Ukrainos žmones.

Baltijos šalių premjerai Rygoje dalijosi prisiminimais apie Baltijos kelią

Rugpjūčio 23 dieną Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius Rygoje drauge su Latvijos ir Estijos vyriausybių vadovais dalyvavo Baltijos kelio 25-mečio paminėjimo renginiuose.

Pakeliui į Latviją buvusiame Saločių–Grenctalės sienos kirtimo punkte Vyriausybės vadovas pasveikino Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos organizuoto tradicinio tarptautinio bėgimo „Baltijos kelias“ dalyvius, pasiekusius tarpinį maršruto Vilnius–Ryga–Talinas etapą, įteikė jiems Lietuvos vėliavą. Rygoje, Latvijos geležinkelio muziejuje, Vyriausybių vadovams, visuomenei ir žiniasklaidai buvo pristatytas europinės vežės geležinkelio „Rail Baltica“ projektas.

„Kartu mes nuėjome ilgą kelią po to, kai mūsų dviejų milijonų rankos 600 kilometrų atkarpoje sujungė tris Baltijos valstybes, – sakė Lietuvos ministras pirmininkas A. Butkevičius. – Šiandien kuriame kitą Vilnių, Rygą ir Taliną siejantį ryšį – modernų geležinkelį, kuris visais atžvilgiais mūsų regioną dar labiau priartins prie Europos Sąjungos sostinių“. Premjeras pažymėjo, kad trijų šalių bendros įmonės įsteigimas ženklins šio projekto sėkmę, nes dar labiau patvirtinsime savo įsipareigojimus, kurių įgyvendinimui siekiame paramos iš ES fondų.

Baltarusijoje – paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Algirdui

Baltarusijoje, Vitebske, buvo atidengtas paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Algirdui, arba, kaip jie vadina, Olgierdui. Paminklo atidengimas sutapo su savaitgalį vykusia miesto švente. Atidarymo renginys prasidėjo choreografiniu pasirodymu. Po jo į Rotušės aikštę žirgu atjojo pats šventės kunigaikštis „Olgierdas“. Jį lydėjo žmona kunigaikštienė ir miestelėnai – viduramžių Vitebsko gyventojai. Visus šiuos personažus įkūnijo istorinių rekonstrukcijų klubų nariai. Paminklas Algirdui išlietas iš bronzos, jo viduje yra metalinis karkasas. Monumentas sveria 3,2 tonos, iš jų 2,9 tonos – bronza. Kompozicijos aukštis panašus į dviaukščio namo. Skulptūros aukštis – 3,6 m, postamento – 2,8 m. Paminklo autorius, skulptorius Sergejus Bondarenka netrukus Baltarusijoje pastatys dar vieną Lietuvos valdovo paminklą – Naugarduke išdygs paminklas karaliui Mindaugui.

Grėsmės Lietuvai

Rugpjūčio 23 dieną sukako 75 metai, kai komunistinės Rusijos ir fašistinės Vokietijos užsienio reikalų ministrai Molotovas ir Ribentropas pasirašė aktą, kuriuo pasidalijo Europą. Lietuva atiteko komunistams. 1940 metų birželį prie nepriklausomos, neutralios, niekam negrasinančios Lietuvos sienų „mokymams“ buvo sutelkta sovietų kariuomenė. Invazijai į Lietuvą buvo pasirengę 221260 karių, 1513 tankų, 245 šarvuočiai, 1140 karo lėktuvų ir 2946 patrankos. Lietuvai buvo paskelbtas ultimatumas: jeigu sovietų kariuomenės į Lietuvą neįsileis, Lietuva bus paimta jėga. Lietuvos vyriausybė, nenorėdama, kad Lietuva būtų paskandinta kraujyje ir ugnyje, sovietinę kariuomenę įsileido. Taip prasidėjo Lietuvos okupacija. Nuo pirmų dienų prasidėjo nekaltų Lietuvos žmonių areštai, kankinimai, trėmimai. Sadizmas tapo imperinės politikos dalimi. Kaip kitaip pavadinsi, jei ne sadistų orgija, kai 1941 metų birželį Rainių miškelyje 73 lietuvaičiai buvo ypač žiauriai nukankinti: išbadytos akys, nupjaustyti liežuviai, sužaloti kiti organai bei sulaužyti kaulai. Panašiai buvo elgiamasi ir su Panevėžio gydytojais. Jau pokario metais Tuskulėnų kapinėse buvo slapta laidojami šimtai Vilniaus KGB rūsiuose nužudytų kalinių, ekshumacijos metu buvo nustatyti panašūs kankinimo požymiai. Lietuvos partizanai, nenorėdami patekti stribams ir NKVD kariuomenei į nelaisvę, nusižudydavo, baimindamiesi, kad kankinimų metu pritemus sąmonei, skausminio šoko būsenoje galėjo išduoti savo kovos draugus.

Rusija pradėjo Europos okupaciją

Ir vėl kartojasi tragiškos praeities rugpjūčio istorija, tiktai su tam tikrais niuansais. Jeigu praeityje du grobuonys buvo užsimoję pasidalinti Europą, tai šiandien daro vienas, bet su didesniu apetitu, kurio tikslas – sukurti Novo Rusiją.

Tačiau stebina ne grobiko įžūlumas ir jokios tarptautinės bendruomenės nuomonės nepaisymas, bet oponentų neveiklumas ir trypčiojimas vietoje vis labiau kasdieną kylančios realios okupacinės grėsmės akivaizdoje. Šiandien, kada reikalingi ryžtingi, skubūs ir adekvatūs veiksmai, neabejotinai susidarančiam pavojui ne vien tiktai Ukrainai, bet ir visos Europos taikai bei saugumui, naivūs Vakarai vis dar tikisi paveikti šėtono apsėstą Putiną juokingomis sankcijomis, draudimais ir įvairiais pareiškimais, bet ne realiu ir veiksmingu atsaku. Jau po Krymo aneksijos Baltijos valstybėse bei Lenkijoje turėjo tuojau pat atsirasti Vakarų aljanso bei JAV kariniai junginiai, sugebantys ne tiktai sustabdyti galimą fašistuojančios Rusijos agresiją prieš artimiausius kaimynus, bet ir atgrasyti ją nuo tokių norų. O dabar praktinis Vakarų neveiksnumas, tariamos ekonominės sankcijos ir beribis tuščiažodžiavimas leidžia Putinui laisvai elgtis Ukrainoje, o ateityje – ir kitose valstybėse. Tai – tiktai laiko klausimas.

Pagrindinis Kremliaus ginklas – Vakarų šrioderizacija

Vytautas Rubavičius

Daugelis pastarojo meto geopolitinių įvykių aiškiai rodo, kokia sėkminga buvo Rusijos prezidento Vladimiro Putino vykdyta ir vykdoma Vakarų valstybių šrioderizacijos politika. Vakarų politinis, ekonominis ir finansinis elitas buvo masinamas didžiuliais pinigais, didžiuliais pelnais, didžiulėmis galimybėmis pasinaudoti Rusijos gėrybėmis. Paprasčiau tariant, kartu su Rusijos valdžia ir valstybiniais oligarchais prisiplėšti, kiek širdis geidžia. Juk Rusijos gamtos ištekliai atrodė neišsemiami, o liaudis ten gyvena bebalsė – išmokusi sutelktomis gretomis balsuoti taip, kaip reikia, kad sėkmingai vyktų vakarietiškai atrodantis politinis šou. Nuo tų gėrybių nubyrėdavo ir smulkesniam verslui. Jis šiuo metu vis garsiau kalba apie patirsiamus nuostolius. Buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Šrioderio (Gerhard Schröder) tarnystė V. Putinui – tik ženklas didžiulio politinio korupcinio vyksmo, kai buvo ir yra perkami bei perperkami žymūs ir įtakingi Vakarų politikai, padedantys Vakarų pasaulyje kurti norimą Rusijos įvaizdį, o prireikus aktyviai formuoti jai reikalingas politinio elito nuostatas.