Ukraina turi būti pasiruošusi gintis

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka sekmadienį pareiškė, kad Ukraina pasirengusi gintis, jei žlugs taikos procesas su prorusiškais sukilėliais. Tačiau jis pridūrė, kad konfliktas rytinėje Ukrainoje gali būti išspręstas tik politinėmis, o ne karinėmis priemonėmis. Ukrainos prezidentas įspėjo, kad šalis turi būti pasirengusi gintis, jei žlugtų taikos planas, kuriuo siekiama nutraukti penkis mėnesius trunkantį konfliktą su prorusiškais separatistais. Ukraina neatitrauksianti savo pajėgų nuo fronto linijos, kol visos šalys nesilaikys ugnies nutraukimo pagal naujojo taikos plano sąlygas. P. Porošenka savo 80 minučių kalboje, kurią transliavo televizija, gynė Aukščiausiosios Rados patvirtintą jo sprendimą trejiems metams suteikti ribotą autonomiją Donecko ir Luhansko regionams pramoniniuose šalies rytuose mainais į tai, kad separatistų kontroliuojama teritorija liktų Ukrainos sudėtyje. Rugsėjo 5 dieną sudarytą paliaubų sutartį šeštadienį sutvirtino tarpininkaujant Europai pasirašytas susitarimas su separatistų lyderiais ir Maskva, kuriame numatyta, kad visos konflikto šalys per 24 valandas nutrauks ugnį ir bus sukurta 30 kilometrų pločio buferinė zona.

Ukrainos nacionalistų politikai, besivaržantys dėl rinkėjų palankumo prieš kito mėnesio pabaigoje vyksiančius parlamento rinkimus, apkaltino P. Porošenką iš esmės pripažinus pralaimėjimą Kremliui. Vis dėlto prezidentas pareiškė, kad Ukraina turi priemonių save apginti – radarų ir kitokios karinės įrangos, pažadėtos Ukrainai per P. Porošenkos vizitą Vašingtone ir derybas su NATO sąjungininkėmis. Prezidentas pripažino, kad šaliai labai reikia modernių technologijų, nes 65 proc. jos karinės technikos, kurios didžioji dalis buvo užsilikusi nuo sovietinių laikų, buvo pasiųsta į karo zoną ir ten sunaikinta.

Kaip „XXI amžiui“ sakė politologas Alvydas Medalinskas, jei Ukrainos armijos ir savanorių pajėgos būtų kovojusios vien su separatistais, jie būtų išvyti jau prieš mėnesį. Tačiau kai separatistams į pagalbą atėjo pastiprinimas iš Rusijos, atsirado daug aukų, teko atsitraukti. Be to, neturėta tokios tikslios ir modernios karinės technikos, kuri sunaikintų tik konkretų pastatą, todėl buvo daug aukų, o separatistai savo štabus įkurdindavo vietose, kur visada daug žmonių. Jei būtų nesilaikoma paliaubų, tikimasi sulaukti paramos modernia vakarietiška ginkluote, kuri padėtų lengviau kovoti. Be to, pati Ukraina gamina ginklus, tereikia pertvarkyti ir modernizuoti jų gamybą. Pasak A. Medalinsko, artėjant spalio 26-ąją numatytiems naujos Aukščiausiosios Rados rinkimams, Ukrainai ypač sunku kariauti, nes tokiu metu pasunkėja galimybė kažką nuspręsti, nemažai karo vadų juose dalyvauja įvairių partijų sąrašuose ir turi sakyti savo nuomonę, vienas kitą kritikuoti. Prezidentas turbūt teisingai padarė būtent dabar paleidęs Aukščiausiąją Radą, nes po sunkios žiemos žmonių požiūris į valdžią gali pasikeisti, todėl vėliau galimybė rinkimus laimėti tiems, kurie ir dabar valdo, būtų maža.

© 2014 „XXI amžius“