2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Pergalingo Oršos mūšio 500 metų sukaktis

Oršos mūšio paveikslas, 1524–1530. Autorius nežinomas, tačiau manoma, jog pats dalyvavo mūšyje

Rugsėjį minime Oršos mūšio 500 metų sukaktį. Šis vienas didžiausių LDK mūšių įvyko 1514 m. rugsėjo 8 d. ir baigėsi pergale prieš Maskvos kunigaikštystės kariuomenę. Oršos mūšis atskleidė LDK karinį potencialą, išryškino karinio bendradarbiavimo su Lenkijos Karalyste perspektyvas. Jis buvo reikšmingas ir karo meno istorijai: jo metu pirmą kartą dalyvavo įvairios kariuomenės rūšys – kavalerija, pėstininkai ir artilerija, leidusios pasiekti pergalę. Šie metai yra paskelbti Oršos mūšio metais, tačiau istorikai susirūpinę, kad visuomenė mažai žino apie mūšio reikšmę ir tuometinės geopolitinės situacijos panašumą į dabartinę.

Žinių spragas užpildyti pradėjo Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune rugsėjo 3 dieną atidaryta paroda „Oršai – 500“, o šiandien ir rytoj vyksta dideli renginiai Vilniuje.

1944 metai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse: okupacijoms besikeičiant

Paminint antrąją sovietinę okupaciją, baigiantis Antrajam pasauliniam karui, 2014 m. rugsėjo 11–12 d. LR Seimo rūmuose vyko tarptautinė mokslinė konferencija „1944 metai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse: okupacijoms besikeičiant“. Buvo perskaityta įdomių ir išsamių pranešimų apie Lietuvos ir kai kurių kitų Rytų Europos kraštų problemas, prasidėjus ilgalaikės sovietinės okupacijos laikotarpiui. Reikia paminėti pranešimus „Kremliaus planai dėl Lietuvos 1944 metų pirmoje pusėje“, skaitytą dr. Česlovo Laurinavičiaus (Lietuvos istorijos institutas, Lietuva); „Lietuvos vietinė rinktinė 1944 metais“, skaitytą dr. Alfredo Rukšėno (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Lietuva); „Sovietinių partizanų veikla Lietuvoje 1944 metų pirmoje pusėje“, skaitytą Andriaus Tumavičiaus (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Lietuva); „Armijos krajovos kontržvalgyba ir Abveras Vilniuje prieš bolševikus“.

Nuomonės

Pirmasis Ukrainos pasidalinimas įvyko

Zigmas Vaišvila

Kol Lietuva žaidė „ura-patriotinius“ ir karo žaidimus, o Ukraina liejo tikrą kraują, visas pasaulis dėl šios temos staiga ėmė ir nutilo (aišku, tik ne Lietuvos Prezidentė ir jos užsienio reikalų ministras). Tyla būna prieš audrą. B. Obama tyliai pasakė, kad Rusija nekelia didelės grėsmės, Europos Sąjunga pritilo, ir… Lietuvos propagandos sutriuškinti Ukrainos separatistai ir Rusija, JAV ir Vakarai, Ukrainos oligarchai ėmė ir per keletą dienų įvykdė Pirmąjį Ukrainos pasidalinimą net be audros. Lietuvos šaukštelis pasirodė mažokas šiai audrai stiklinėje sukelti.

Žečpospolita buvo pasidalinta tris kartus. Kiek prireiks Ukrainos padalinimų? Manau, viskas vyks daug greičiau, ir mūsų karta sulauks šios istorijos pabaigos. Visi dalyviai turi savo interesus ir juos suderino. Manau, kad nulėmė ne tik ekonominiai ir visiems žinomi geopolitiniai interesai, ir ne tik Ukrainoje. Manau, kad Rusija žino, kas numušė Ukrainoje Malaizijos keleivinį lėktuvą, bet įrodymus pateikė ne viešai, o tik JAV ir Ukrainos Prezidentams, didžiųjų ES šalių vadovams. Šia tema pasaulis ėmė ir „netikėtai“ nutilo – išvadas skelbs kitų metų vasarą. Gal? O gal išvis nepaskelbs…

Ar dėl Ukrainos padalijimo jau galutinai susitarta?

Vytautas Rubavičius

Pastarieji įvykiai, susiję su vadinamojo paliaubų ir taikos plano, dėl kurio buvo sutarta Minske rugsėjo 5 dieną, įgyvendinimu, kelia daug nerimo dėl Ukrainos ateities. Vyksta didžiulis geopolitinis žaidimas, kuriame veikia trys pagrindinės galios – Rusija, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga. Ar Rusijai pavyks įgyvendinti savo agresyvius tikslus, kurių pagrindinis – Ukrainos padalijimas? Kol kas Rusijai sekasi plėtoti savo scenarijų. Dalis Ukrainos politinio elito kartu su prezidentu Petro Porošenko džiaugiasi Asociacijos ir laisvosios prekybos sutartimi su ES, kurios laikino taikymo įgyvendinimas atidedamas 15 mėnesių. Tačiau tai gali būti tik saldainėlis, pamaloninimas, prieš suplėšant Ukrainos valstybę. Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė įstatymus dėl būsimo ypatingo Donbaso ir kitų vietovių, rusų kalbos statuso, vadinamųjų separatistų amnestavimo ir būsimų rinkimų. Visą šį paketą galima suvokti kaip teisinių Rusijos interesų įgyvendinimo ir Ukrainos suskaldymo pagrindą. Juk pagrindinis klausimas, kurį sprendė visos didžiosios geopolitinės jėgos, buvo labai aiškus – Ukrainos teritorinis vientisumas ir suverenitetas. Tačiau neteko girdėti, kad tose derybose rimtai būtų svarstomas Rusijos atplėšto Krymo klausimas. Tad jau pradžioje buvo susitaikyta su Krymo netektimi, kitaip tariant, su Ukrainos teritorijos perėmimu.

Škotija apsisprendė likti kartu

Suskaičiavus galutinius praėjusios savaitės ketvirtadienį vykusio Škotijos referendumo dėl nepriklausomybės rezultatus, skelbiama, kad škotai balsavo prieš atsiskyrimą nuo Didžiosios Britanijos. Remiantis visų 32 rinkimų apylinkių balsavimo rezultatais, „ne“ nepriklausomybei ištarė 2 mln. 1 tūkst. 926 rinkėjai, o 1 mln. 617 tūkst. 989 pasakė „taip“. Už kampaniją „Geriau kartu“ balsavo 55,42 proc. rinkėjų, o už nepriklausomos Škotijos valstybės sukūrimą – 44,58 proc. „Taip“ ir „ne“ stovyklų galutinių rezultatų skirtumas yra maždaug 3 proc. didesnis už prognozuotą galutinėse viešosios nuomonės apklausose. Aktyvumas referendume buvo stulbinantis ir viršijo 80 procentų. Tai neregėti skaičiai Europoje. Atsiskyrimo šalininkai vylėsi, kad toks aktyvumas reikš, jog jiems pavyko mobilizuoti savarankiškos Škotijos entuziastus, tačiau, kaip parodė rezultatai, dar aktyvesni buvo atsiskyrimo priešininkai. Nepaisant to, kad Didžiosios Britanijos vyriausybė gali lengviau atsidusti, ne tik jai turėtų kelti nerimą faktas, kad didžiausiame Škotijos mieste – Glazge – laimėjo atsiskyrimo šalininkai. Škotija lieka, tačiau atsiskyrimo šalininkų itin daug ir, labai tikėtina, kad po kurio laiko referendumą bus bandoma pakartoti. Didžiosios Britanijos vyriausybė pastarosiomis savaitėmis aktyviai viliojo škotus likti. Škotijai buvo pažadėtos platesnės autonomijos teisės, daug svarbių investicinių projektų. Tai galbūt irgi turėjo įtakos referendumo rezultatams. Didžiosios Britanijos premjeras Deividas Kameronas (David Cameron) pasveikino Škotiją, sužinojęs referendumo rezultatus, ir pažadėjo kitame naujos sudėties parlamente suteikti platesnius įgaliojimus ne tik Škotijai, bet ir Velsui bei Šiaurės Airijai mokesčių, biudžeto išlaidų ir socialinio aprūpinimo sistemos srityse – sausį turi būti sudarytas įstatymo projektas. Vėliau D. Kameronas naujus įgaliojimus Škotijai susiejo su naujais konstituciniais suderinimais likusiai Didžiosios Britanijos daliai, įskaitant Angliją. Bet opozicinė leiboristų partija atmetė tokią sąsają, atverdama kelią galimybei, kad dėl politinių rietenų gali nusikelti naujasis susitarimas dėl Škotijos.

Ukraina turi būti pasiruošusi gintis

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka sekmadienį pareiškė, kad Ukraina pasirengusi gintis, jei žlugs taikos procesas su prorusiškais sukilėliais. Tačiau jis pridūrė, kad konfliktas rytinėje Ukrainoje gali būti išspręstas tik politinėmis, o ne karinėmis priemonėmis. Ukrainos prezidentas įspėjo, kad šalis turi būti pasirengusi gintis, jei žlugtų taikos planas, kuriuo siekiama nutraukti penkis mėnesius trunkantį konfliktą su prorusiškais separatistais. Ukraina neatitrauksianti savo pajėgų nuo fronto linijos, kol visos šalys nesilaikys ugnies nutraukimo pagal naujojo taikos plano sąlygas. P. Porošenka savo 80 minučių kalboje, kurią transliavo televizija, gynė Aukščiausiosios Rados patvirtintą jo sprendimą trejiems metams suteikti ribotą autonomiją Donecko ir Luhansko regionams pramoniniuose šalies rytuose mainais į tai, kad separatistų kontroliuojama teritorija liktų Ukrainos sudėtyje. Rugsėjo 5 dieną sudarytą paliaubų sutartį šeštadienį sutvirtino tarpininkaujant Europai pasirašytas susitarimas su separatistų lyderiais ir Maskva, kuriame numatyta, kad visos konflikto šalys per 24 valandas nutrauks ugnį ir bus sukurta 30 kilometrų pločio buferinė zona.

Aviakatastrofoje žuvusių vokiečių artimieji kels bylą Ukrainos valdžiai

Per „Malaysia Airlines“ lėktuvo „Boeing 777“ katastrofą Ukrainoje žuvusių vokiečių artimieji planuoja kelti bylą Ukrainos valdžiai Kijeve ir šalies prezidentui dėl nusikalstamo aplaidumo. Kaltinimai yra susiję su tuo, kad Ukraina neuždarė savo oro erdvės. Reisu MH17 skridęs keleivinis Malaizijos lėktuvas Rytų Ukrainoje, kur vyko vyriausybinių pajėgų ir separatistų kovos, buvo numuštas. Teisininkas ir aviacijos teisės profesorius Elmaras Giemula, atstovaujantis trims vokiečių šeimoms, sakė, kad netrukus iškels bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) Strasbūre. Kaip sakoma profesoriaus pareiškime, kiekviena šalis yra atsakinga už savo oro erdvės saugumą. Neuždariusi savo oro erdvės lėktuvų iš kitų šalių tranzitui, valstybė privalo užtikrinti skrydžių saugumą. Jeigu to padaryti laikinai neįmanoma, tai reiškia, kad ji turėtų uždaryti savo oro erdvę. „Malaysia Airlines“ lėktuvas virš separatistų kontroliuojamo Rytų Ukrainos regiono sprogo liepos 17 dieną. Žuvo visi 298 lėktuve buvę žmonės, tarp jų – 193 olandai. Tarp žuvusiųjų yra keturi vokiečiai. Olandų vadovaujamos tyrėjų komandos pradinės ataskaitos išvados paremia teiginius, kad į lėktuvą pataikė priešlėktuvinė raketa.

Maskvoje dešimtys tūkstančių protestavo prieš Rusijos agresiją Ukrainoje

Dešimtys tūkstančių Rusijos gyventojų Maskvoje bei kituose Rusijos miestuose dalyvavo „Taikos marše“ – protesto akcijoje prieš Rusijos agresiją Ukrainoje. Daugelis protestuotojų, išreikšdami solidarumą su Ukraina, prisisegė prie drabužių mėlynai geltonas juosteles, nešė Ukrainos ir Rusijos vėliavas ir skirtingų Rusijos opozicinių partijų bei judėjimų atributiką. Užrašai ant plakatų reikalavo: „Karui ne!“, „Rankas nuo Ukrainos!“, „Atleisk man, Ukraina!“, „Putinui reikalingi vergai ir priešai, Rusijai jų nereikia, motinoms nereikia karstų!“. Buvo nešami Rusijos karių, žuvusių Donbaso teritorijoje, portretai. Mitingo dalyviai dainavo Ukrainos himną, skandavo: „Nereikia karo!“, „Šlovė Ukrainos didvyriams!“ Prieš maršo pradžią policija sustiprino saugumo priemones. Visi mitingo dalyviai buvo patikrinti metalo detektoriumi. Ore virš mitinguotojų patruliavo policijos sraigtasparnis. Rusijos politikas Borisas Nemcovas teigė, kad, jo vertinimu, norinčiųjų dalyvauti marše skaičius siekė 100 tūkstančių, tačiau ne visi jie sugebėjo patekti į mitingo vietą. Daugybė žmonių liko stovėti už pertvarų.

Katalonijos parlamentas pritarė referendumui

Ispanijai priklausančios Katalonijos parlamento dauguma pritarė suteikti teisę regiono prezidentui rengti balsavimą dėl nepriklausomybės. 106 Katalonijos parlamento nariai balsavo už tai, kad būtų surengtas referendumas dėl nepriklausomybės, o 28 buvo prieš. Tačiau tam itin priešinasi Ispanijos valdžia ir referendumo bylą atidavė nagrinėti šalies Konstituciniame teisme, nes Ispanijos pareigūnai balsavimą vadina neteisėtu. Ryžtas siekti nepriklausomybės itin padidėjo po Škotijos referendumo. Katalonijos prezidentas Arturas Masas teigė, kad škotai atvėrė kelią į katalonų nepriklausomybę nuo Ispanijos. Jei Ispanijos vyriausybė pritartų Katalonijos referendumui, jis įvyktų lapkričio 9-ąją.

Laisvi piliečiai eitynėmis palaikė Ukrainos laisvę

Rugsėjo 21-ąją, sekmadienį, pasauliui minint Tarptautinę taikos dieną, o Rusijos demokratams protestuojant prieš savo valdžios karinę intervenciją į Ukrainą, Lietuvos laisvieji menininkai ir piliečiai Vilniuje sukvietė į Taikos ir solidarumo eitynes „Už jūsų ir mūsų laisvę“, skirtas Ukrainos laisvei paremti. Pirmiausia rinktasi S.Daukanto aikštėje su Lietuvos, Ukrainos oficialia ir istorine bei Tautininkų sąjungos vėliavomis. Akcijos dalyviai rankose laikė simbolines lenteles Ukrainos ir laisvės motyvais. Eitynėse dalyvavę Lietuvos rusai sakė atėję visiems žmonėms pasakyti, kad jie nenori būti kartu su agresoriais ir Vladimiru Putinu ir kad jų tėvynė Rusija – visai kitokia. Po 17 valandos šimto žmonių minia pajudėjo prie Ukrainos ambasados, žygiuodama Dominikonų, Trakų ir J.Basanavičiaus gatvėmis. Prie ambasados žygeivius šiltai pasitiko Ukrainos konsulas ir išreiškė padėką bei sakė, kad Lietuva yra labiausiai pasaulyje remianti Ukrainos laisvės siekį. Pabaigoje iškilmingai sugiedoti Ukrainos ir Lietuvos himnai. Išsiskirstydami žmonės su viltimi kalbėjo, jog ateis ta diena, kai Ukraina nusimes priespaudos pančius ir taps visaverte europietiška ir laisva šalimi.