Nuomonės

Pirmasis Ukrainos pasidalinimas įvyko

Zigmas Vaišvila

Kol Lietuva žaidė „ura-patriotinius“ ir karo žaidimus, o Ukraina liejo tikrą kraują, visas pasaulis dėl šios temos staiga ėmė ir nutilo (aišku, tik ne Lietuvos Prezidentė ir jos užsienio reikalų ministras). Tyla būna prieš audrą. B. Obama tyliai pasakė, kad Rusija nekelia didelės grėsmės, Europos Sąjunga pritilo, ir… Lietuvos propagandos sutriuškinti Ukrainos separatistai ir Rusija, JAV ir Vakarai, Ukrainos oligarchai ėmė ir per keletą dienų įvykdė Pirmąjį Ukrainos pasidalinimą net be audros. Lietuvos šaukštelis pasirodė mažokas šiai audrai stiklinėje sukelti.

Žečpospolita buvo pasidalinta tris kartus. Kiek prireiks Ukrainos padalinimų? Manau, viskas vyks daug greičiau, ir mūsų karta sulauks šios istorijos pabaigos. Visi dalyviai turi savo interesus ir juos suderino. Manau, kad nulėmė ne tik ekonominiai ir visiems žinomi geopolitiniai interesai, ir ne tik Ukrainoje. Manau, kad Rusija žino, kas numušė Ukrainoje Malaizijos keleivinį lėktuvą, bet įrodymus pateikė ne viešai, o tik JAV ir Ukrainos Prezidentams, didžiųjų ES šalių vadovams. Šia tema pasaulis ėmė ir „netikėtai“ nutilo – išvadas skelbs kitų metų vasarą. Gal? O gal išvis nepaskelbs…

Prieš 1991 m. sausio 13 d. ir tuometinį JAV karą prieš Iraką du pasaulio žandarai – TSRS ir JAV – irgi suderino laiką savo veiksmams Persų įlankoje ir Vilniuje, Rygoje. Tik Lietuvos ir Latvijos tautų ryžtas ir neginkluotas pasipriešinimas pravėrė pasauliui akis į šiokią tokią jų sąžinę. Ukrainai, P. Porošenkos prisipažinimu, per porą Antiteroristinės operacijos mėnesių praradusiai 60% savo sunkiosios kovai tinkamos ginkluotės, dar nežinia kiek savanorių, šaukiamųjų ir civilių, milijoną pabėgėlių, ginkluota kova nepadėjo.

Kas gi įvyko Ukrainoje, kol konservatorių ir Prezidentės bei jų tarnų lūpomis Lietuvoje „džiaugėmės“ ES ir Ukrainos Asociacijos ratifikavimu Prezidento paleistoje Ukrainos Aukščiausioje Radoje? Henris Kisindžeris šiandien taikliai apibūdino situaciją: „Rusija žaidžia šachmatais, o mes pokerį“. Šiuos H. Kisindžerio žodžius reikėtų pakabinti Lietuvos Prezidento kabinete.Vakarai kaip kortuotojai savanaudiškai ir sąmoningai, bet avantiūriškai įstūmė Ukrainą į šią krizę, o Rusija, vadovaujama V. Putino, laimėjo šią šachmatų partiją. Lietuva, vadovaujama Prezidentės, pasirodo, ne tik šachmatais nemoka žaisti, bet ir kortų žaidimo „Durnius“ lygio dar nepasiekė.

Ukrainos ir ES asociacijos sutartis sumažina muitų tarifus prekėms judėti iš ES į Ukrainą ir įpareigoja Ukrainą keisti savo įstatymus pagal ES primestus reikalavimus, net negaunant  vadinamųjų ES išmokų. Būsimas EK vadovas Žanas-Klodas Junkeris jau pareiškė, kad penkerius metus ES naujų narių nepriims, tik įves tvarką viduje, kad nesugriūtų ES. Duok, Dieve, kad jam nepavyktų tai padaryti, nes netruksime sulaukti lemiamos ES federalizavimo atakos – ES vadovai viešai įsipareigojo iki 2022 metų panaikinti ES tautas ir valstybes. Sujungus Ž. K. Junkerio ir D. Grybauskaitės pastangas, greitai ir staugti išmoksime.

Ką reiškia laisva prekyba, susiliejant nelygiasvorėms ekonomikoms, jau spėjome patirti ir mes per savo sudėtingų 10 metų ES narystės, o teisingiau, tarnystės šiai sąjungai. Todėl nuspėti greitą Ukrainos ekonomikos prarijimą Vakarų naudai tikrai nesunku net mums. JAV, atstovaujama Ukrainos oligarcho Igorio Kolomoiskio, naftos ir dujos bendrovės paskirto direktoriaus, ir JAV viceprezidento Džozefo Baideno sūnaus, matyt, savo tikslus pasiekė ne tik naftos ir dujų reikaluose. Skausmingai griūva Irako ir Sirijos avantiūros.

Beje, Rusijos reikalavimu įvykęs palaisvintos Ukrainos ir ES prekybos atidėjimas iki 2016 metų pradžios vėlgi naudingas ir Rusijai, kuri po Kipro bankų sektoriaus perėmimo su ES struktūrų pagalba rado dar vieną landą savo prekėms į ES – per Ukrainą. Ukrainos oligarchams tai irgi naudinga. Pavyzdžiui, oligarchas ir Ukrainos Prezidentas Petro Porošenko galės bent iki 2016 metų savo šokolado ir kitą produkciją pardavinėti toliau ir Rusijoje, ir jau laisviau ES.

Trečiadienį uždarame posėdyje Ukrainos parlamentas, šantažuojamas Prezidento P. Porošenko, priėmė specialų įstatymą, pateiktą kitos oligarchės ir buvusios „Gazprom“ atstovės Ukrainoje (geriausios, anot V. Putino, galimos Ukrainos Prezidentės) Julijos Tymošenko partijos „Tėvynės partija“, kuriai priklauso ir Aukščiausios Rados Pirmininkas A. Turčinovas, ir premjeras A. Jaceniukas, dėl Donecko ir Luhansko sričių autonomijos, t. y. separatistų ir Rusijos kariuomenės kontroliuojamos teritorijos, statuso bei amnestijos karo nusikaltimus vykdžiusiems asmenims. Donecko gubernatorius S. Taruta viešai tai pavadino išdavyste ir kapituliacija, dalis parlamentarų, pasibaigus Prezidento šantažui, jau reikalauja šį įstatymą atšaukti. Įstatymą Ukrainos parlamentarai priėmė, kaip skelbia ne Lietuvos, o Ukrainos žiniasklaida, Prezidentui P. Porošenko pateikus ultimatumą, kad negalima keisti nė vieno šio įstatymo straipsnio, nes jis suderintas su Rusija. Prezidentas apkaltino parlamentą būsimu karu su Rusija, galimu Mariupolio praradimu ir Rusijos kariuomenės žygiu iki Krymo, jei jie nepriims šio įstatymo.

Aukščiausioji Rada antradienį priėmė liustracijos įstatymą, spaudžiama lobistinių grupių, atstovaujančių protestuotojams, kurie šiemet vasarį privertė atsistatydinti Prezidentą V. Janukovyčių. Premjeras A. Jaceniukas šiandien pranešė, kad artimiausiu metu maždaug milijonas valstybės tarnautojų, įskaitant vyriausybės narius, bus patikrinti dėl lojalumo pagal naują įstatymą, kuriuo siekiama išrauti su šaknimis korupcinę praktiką, paliktą ankstesnės valdžios. Taigi, pasinaudojus nuoširdžiu patriotiškai nusiteikusių Ukrainos piliečių (iš visos Ukrainos!) noru, net nesulaukus naujo parlamento rinkimų, vienų oligarchų ir jų statytinių valdžioje atstovai bus skubiai pakeisti įkitų oligarchų ir jų statytinių atstovais.

Kaip visa tai vertinti, ko pasimokyti iš skaudžios Ukrainos piliečių tragedijos?

Pirmoji pamoka – nerinkti į valdžią oligarchų ir jų statytinių. Negi nebuvo aišku, kad P. Porošenko, parduodantis šokoladą ir Rusijai, netruks sulaukti Rusijos ultimatumo – arba tavo verslas, Prezidente, žlunga, arba štai toks taikos variantas! Ir per kelias dienas Prezidentas pasirinko. Kuo geresnė J. Tymošenko, kuriai tapus premjere, Rusija iškart iškėlė baudžiamąją bylą už jos „verslo“ su Rusija peripetijas? Tai baigėsi irgi kompromisu – baudžiamoji byla pasibaigė, premjerė galėjo vykti į Rusiją, bet pasirašė rekordinės kainos sutartį su „Gazprom“, už kurią teko pasėdėti įkalinimo įstaigoje.

Gal dabar bent pradėsime galvoti, kodėl Krymas buvo perleistas Rusijai be šūvio, nors ten buvo per 20000 Ukrainos kariškių, taip ir nesulaukusių jokio naujos oligarchinės pomaidaniškos valdžios įsakymo, kaip jiems elgtis. Tik pasibaigus Krymo spektakliui, sulaukta naujos valdžios įsakymo pasitraukti iš Krymo, paliekant didžiumą ginkluotės atėjūnams.

Antroji pamoka – nerinkti į valdžią žmonių, kurie buvo ir gali būti susiję su užsienio valstybėmis ir jų spec. tarnybomis. Jei mąstantiems be emocijų neaišku, kad Rusija negalėjo pasirinkti Ukrainoje „Gazprom“ atstovu asmens, kurio negalėtų valdyti, belieka tik apgailestauti dėl tokio trumparegiškumo. Po Maidano įvykių valdžią Ukrainoje paėmusi buvusios „Gazprom“ atstovės J. Tymošenko vadovaujama „Tėvynės partija“, pavyzdžiui Dnepropetrovsko, t. y. J. Tymošenko tėvonijos, gubernatoriumi paskyrė oligarchą I. Kolomoiskį. Buvusi Ukrainos valstybės fondo vadovė Valentina Semeniuk-Samsonenko buvo nužudyta namuose po kelių dienų, kai viešai papasakojo apie buvusios Ukrainos valdžios ir J. Tymošenko bei I. Kolomoiskio planus dėl likusio neprivatizuoto valstybės turto.(...)

Alkas.lt

© 2014 „XXI amžius“