Lietuva žengė žingsnį į visavertį energetinį saugumą

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė kalba SGD terminalo laivo „Independence“ pasitikimo ceremonijoje Roberto Dačkaus (lrp.lt) nuotrauka

Pirmadienį į Klaipėdos jūrų uostą įplaukė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivas-saugykla „Independence“ („Nepriklausomybė“). Tai – pirmasis sėkmingai įgyvendintas strateginis projektas Baltijos regione iš Europos Sąjungos energetinio saugumo strategijos. Laivas ankstų pirmadienio rytą prasibrovė pro Klaipėdos uosto vartus. Trumpam sustingo ne tik istorinio laivo atvykimą išvysti suplūdusi minia, bet ir laivyba Klaipėdos uoste. Kol laivas buvo vedamas iki jam pastatyto terminalo, kai kuriose akvatorijos atkarpose laivams buvo uždrausta plaukioti. Laivas į Klaipėdos uostą įplaukė lydimas keturių vilkikų. Jie „Independence“ pasitiko iki uosto vartų likus maždaug dviem jūrmylėms.

Lietuvos vandenyse laivą saugojo Lietuvos karinės jūrų pajėgos. Karinių laivų eskortas „Independence“ lydėjo beveik iki pat uosto vartų. Kad iki švartavimosi vietos laivas galėtų plaukti be jokių nesklandumų, trys AB „Klaipėdos nafta“ krantinės, esančios arčiausiai uosto vartų, buvo tuščios – bendrovės darbas buvo planuotas taip, kad laivų tuo metu nebūtų. Prie jų dažniausiai švartuojasi didieji tanklaiviai.

Specialiu simuliatoriumi kelis mėnesius treniravęsi locmanai turėjo realią galimybę ne virtualiai, o iš tikro per visą Klaipėdos uostą pervesti trims futbolo aikštėms prilygstantį milžiną. „Independence“ ilgis – 294 m, plotis – 46 m, aukštis – 47 m. Laivas iki Kiaulės Nugaros salos, kur specialiai jam pastatytos SGD terminalo krantinės, plaukė maždaug valandą. O jo kelionė iš statybos vietos Pietų Korėjoje per Indijos vandenyną, Sueco kanalą, Viduržemio, Šiaurės ir Baltijos jūras užtruko žymiai ilgiau – beveik pusmetį. Didžiausia atsakomybė už laivo saugumą gula ant Viešojo saugumo valdymo tarnybos pareigūnų pečių. Kelios dešimtys jų dviem pamainomis terminalą ir prie jo prišvartuotą dujovežį saugos nuolat.

Šis terminalas yra energetinio ir geopolitinio saugumo garantas, užtikrinsiantis Lietuvos energetinį savarankiškumą ir saugumą. SGD terminalo laivo „Independence“ pasitikimo ceremonijoje Klaipėdoje dalyvavo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Lietuvos, Latvijos ministrai pirmininkai, JAV Senato nariai, Estijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Europos Sąjungos šalių ir institucijų atstovai. Oficialiame renginyje dalyvavo aukščiausio lygio svečiai: Europos Komisijos atstovai, diplomatai, ambasadoriai, Lietuvos institucijų atstovai, Seimo nariai ir kiti svečiai iš Lietuvos bei užsienio.

„Lietuva, dvidešimt penktaisiais po nepriklausomybės paskelbimo metais gali vėl didžiuotis savo ryžtu, drąsa ir politine valia. Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas yra svarbus strateginis projektas ir visos valstybės laimėjimas. Tai – ne tik energetinė nepriklausomybė, tai ir politinė laisvė. Daugiau niekas negalės mums diktuoti dujų kainos ar pirkti mūsų politinės valios“, – sakė Prezidentė. Pasak jos, Klaipėdos SGD terminalui teks ypatingas vaidmuo – jis bus viso regiono energetinio saugumo garantas. Esant būtinybei šis terminalas galėtų padengti net 90 proc. trijų Baltijos šalių dujų poreikio. Lietuva pirmoji iš Baltijos valstybių pastatė SGD terminalą. Šiam projektui įgyvendinti prireikė vos trejų su puse metų. Pasak Prezidentės, SGD terminalas yra puikus įrodymas, kad sugebame siekti ambicingų tikslų, būti atsakingi dėl Lietuvos ateities.

Laivą-SGD saugyklą Lietuvai Pietų Korėjoje pastatė norvegų įmonė „Hoegh LNG“, bendradarbiaudama su šios šalies įmone „Hyundai Heavy Industries“. Europoje veikia 57 suskystintųjų gamtinių dujų terminalai. Iš kaimyninių valstybių SGD terminalą turi Švedija.

Premjeras Algirdas Butkevičius laivo-SGD saugyklos „Independence“ sutiktuvių ceremonijoje sakė: „Didžiuojuosi, kad Lietuva sugebėjo rekordiniu greičiu – per pusantrų metų – pastatyti pirmą tokį terminalą Europoje. Tai buvo labai sudėtingas projektas, įgyvendintas UNESCO saugomos teritorijos pašonėje ir laikantis gamtosaugos taisyklių. Jis pareikalavo naujų techninių sprendimų ir didelio profesionalumo. Nuoširdžiai dėkoju tarptautinei projektuotojų ir statybininkų komandai, kuri čia dirbo 24 valandas per parą bet kokiu oru mūsų maištingoje Baltijos jūroje. Dėkoju mūsų ES ir NATO kaimynėms bei partnerėms už suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto palaikymą. Šis projektas įrodė, kad būdami vieningi esame stiprūs. Tikiu, kad ši patirtis mums pasitarnaus įgyvendinant kitus strateginius regioninius projektus“.

Energetikos ministras Rokas Masiulis sakė didžiuojąsis mūsų valstybe, jos žmonėmis, jos vadovais ir profesionalais, kurie sugebėjo susitelkti svarbiam mūsų energetinės nepriklausomybės tikslui ir jį įgyvendinti. „Šis terminalas – naują mūsų valstybingumo lygį užtikrinantis orios, nepriklausomos ir žinančios savo vertę valstybės simbolis. Kaip ir daug kartų mūsų istorijoje Lietuva pati paėmė likimą į savo rankas ir išsikovojo savo nepriklausomybę, šį kartą – energetinę nepriklausomybę“, – sakė energetikos ministras. Jis išsakė lūkesčius, kad šis terminalas taps didesnės draugystės, bendradarbiavimo su mūsų kaimynais pagrindu bei pakeis dešimtmečiais Baltijos šalyse galiojusias monopolinio žaidimo taisykles dujų sektoriuje. „Lietuva ir jos kaimynės pagaliau galės tapti savarankiškomis tarptautinių dujų rinkų dalyvėmis. Šis terminalas prisidės ne tik prie dujų tiekimo užtikrinimo, bet ir prie palyginti naujos verslo šakos vystymosi mūsų regione – SGD panaudojimo laivyboje, transporte bei kituose sektoriuose“, – kalbėjo energetikos ministras.

Laivo sutiktuvių ceremonijoje sveikinimo kalbas sakė ir Latvijos ministrė pirmininkė Laimdota Straujuma, JAV valstybės departamento pasiuntinys ir tarptautinių energetikos klausimų koordinatorius Amos Hochstein perskaitė JAV valstybės sekretoriaus John Kerry sveikinimą Lietuvai šia reikšminga proga.

„JAV ir Lietuvos ilgametė draugystė grįsta mūsų šalių parama demokratijai, žmogaus teisėms ir laisvos rinkos principams. Klaipėdos SGD terminalo atidarymas – istorinis įvykis Baltijos šalių energetinio saugumo kontekste. Sveikiname Lietuvą, kurios strateginio matymo bei tvirto ir nuoseklaus vadovavimo dėka įgyvendinami šis bei kiti kritinės svarbos energetinių šaltinių diversifikavimo projektai. Norint užtikrinti saugią Europos energetinę ateitį, kaip niekad svarbu nuolat koordinuoti energetikos politiką su kitomis regiono valstybėmis bei realizuoti tokius kritiškai svarbius projektus“, – sakė JAV pareigūnas. J. Kerry užtikrino Jungtinių Amerikos Valstijų lūkestį ir toliau bendradarbiauti su Lietuva, kitomis regiono valstybėmis bei Europos Sąjunga stiprinant Europos energetinį saugumą.

SGD terminalą sudaro laivas-SGD saugykla, krantinė bei dujotiekio atšaka. Darbą SGD terminalas pradės gruodį.

Tačiau laivas būtų tik metalo krūva, jei ne darbai, kurių dar prieš kelerius metus ėmėsi Andrius Kubilius ir jo vadovaujama Vyriausybė. Dabartinis opozicijos lyderis sakė, kad mes dar nelabai suprantame šios dienos reikšmę Lietuvos istorijoje. „Ypač norisi pasveikinti „Klaipėdos naftos“ darbuotojus, vadovybę, kadangi jie yra šio projekto sėkmės kalviai, – sakė A. Kubilius. – Be abejo, prie to daug prisidėjo ir statybininkai, daug turėjo padaryti ir politikai, Vyriausybės nariai, valstybės tarnautojai, diplomatai. Šio projekto istoriją turime pamatyti žymiai platesniame kontekste. Vienas dalykas yra pačios statybos, o kitas – turime suvokti, kad terminalo, paties technologinio įrenginio, mes nebūtume turėję, jei 2007 metais Lietuvoje nebūtume pasirinkę aiškaus sprendimo, kad Europos Sąjungos vadinamąją III energetikos direktyvą mes įgyvendinsime be jokių išimčių. Tuo metu premjerui Gediminui Kirkilui vadovaujant Vyriausybei, man būnant opozicijoje teko vadovauti Europos reikalų komitetui. Viena iš mūsų keltų sąlygų už paramą mažumos Vyriausybei buvo efektyvūs žingsniai energetinės nepriklausomybės link. Kaip tik tuo metu paskelbėme svarų savo partijos dokumentą „Rusijos sulaikymo strategija“ ir kaip tik energetikos nepriklausomybei skyrėme daug dėmesio, nes matėme šioje srityje daug problemų ir iššūkių“.

© 2014 „XXI amžius“