2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Lietuva žengė žingsnį į visavertį energetinį saugumą

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė kalba SGD terminalo laivo „Independence“ pasitikimo ceremonijoje Roberto Dačkaus (lrp.lt) nuotrauka

Pirmadienį į Klaipėdos jūrų uostą įplaukė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivas-saugykla „Independence“ („Nepriklausomybė“). Tai – pirmasis sėkmingai įgyvendintas strateginis projektas Baltijos regione iš Europos Sąjungos energetinio saugumo strategijos. Laivas ankstų pirmadienio rytą prasibrovė pro Klaipėdos uosto vartus. Trumpam sustingo ne tik istorinio laivo atvykimą išvysti suplūdusi minia, bet ir laivyba Klaipėdos uoste. Kol laivas buvo vedamas iki jam pastatyto terminalo, kai kuriose akvatorijos atkarpose laivams buvo uždrausta plaukioti. Laivas į Klaipėdos uostą įplaukė lydimas keturių vilkikų. Jie „Independence“ pasitiko iki uosto vartų likus maždaug dviem jūrmylėms.

Lietuvos vandenyse laivą saugojo Lietuvos karinės jūrų pajėgos. Karinių laivų eskortas „Independence“ lydėjo beveik iki pat uosto vartų. Kad iki švartavimosi vietos laivas galėtų plaukti be jokių nesklandumų, trys AB „Klaipėdos nafta“ krantinės, esančios arčiausiai uosto vartų, buvo tuščios – bendrovės darbas buvo planuotas taip, kad laivų tuo metu nebūtų. Prie jų dažniausiai švartuojasi didieji tanklaiviai.

Ukrainos pasirinkimas

Pirmą kartą valdžioje – provakarietiški prezidentas, vyriausybė ir parlamentas

Balsuoja Ukrainos prezidentas Petro Porošenka

Praėjusį sekmadienį Ukrainoje įvyko pirmalaikiai rinkimai į Aukščiausiąją Radą. Iš viso savo valią pareiškė 53 proc. šalies rinkėjų: aktyviausiai balsavo Vakarų Ukrainos gyventojai, Donecko ir Luhansko regionuose savo teise balsuoti galėjo pasinaudoti tik mažuma. Nors pažeidimų būta, bet didelių provokacijų, kurių baimintasi, išvengta.

Dviejų rinkėjų apklausų duomenimis, Ukrainos prezidento Petro Porošenkos blokas ir ministro pirmininko Arsenijaus Jaceniuko vadovaujamas Liaudies frontas atitinkamai gavo 22,2–24,3 proc. ir 21,3–21,8 proc. balsų. Trečioji politinė jėga – Lvovo mero Andrijaus Sadovyjaus vadovaujama panašių pažiūrų partija „Samopomyč“ („Savigalba“), – šių apklausų duomenimis, turėtų gauti 12,5–14,2 proc. balsų. Šių jėgų pakaktų, kad Aukščiausiojoje Radoje būtų suformuota stabili dauguma, leisianti prezidentui P. Porošenkai sureguliuoti krizę pietryčių Ukrainoje ir tęsti politines reformas. Luhansko ir Donecko sričių atskyrimas ir neįvykę rinkimai okupuotose teritorijose sumažino prorusiškos opozicijos mandatų skaičių.

Žvaigždėti paminklai niekada netaps mūsų kultūros simboliais

Julija MATUSEVIČIŪTĖ

Seimo parlamentinės grupės „Už istorinę atmintį ir teisingumą“ nariai į pasitarimą „Okupantų simboliai ir jų likimas: ką reikia padaryti ir kokie realūs sprendimai galimi“ pakvietė atsakingų institucijų atstovus

Lietuvos istoriją įamžinantys paminklai nusipelno tautos pagarbos ir įvertinimo. Tačiau kaip vertinti tuos, kurie pasilikę po sovietmečio, nes yra įtraukti į kultūros vertybių registrą? Ir kaip turėtume registruoti mūsų Laisvės kovų, genocido, trėmimų atminimo ženklus? Apie tai spalio 22 dieną pasitarime „Okupantų simboliai ir jų likimas: ką reikia padaryti ir kokie realūs sprendimai galimi“ diskutavo Seimo parlamentinės grupės „Už istorinę atmintį ir teisingumą“ nariai ir atsakingų institucijų atstovai.

„Paveldas turi atspindėti piliečių moralę“

Ar reikia pertvarkyti atminties ženklų registrus ir kas tai turi daryti? Kokia aiški pozicija dėl okupantų paliktų atminties ženklų, kurie įrašyti į saugotinų objektų registrus, ar reikia ruošti atitinkamų įstatymų pakeitimus? Šiuos ir kitus klausimus pasitarime sprendė parlamentinės grupės vadovas Arvydas Anušauskas ir nariai Vytautas Juozapavičius, Audronius Ažubalis, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, Kontrolės skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Audronė Vyšniauskienė, Kultūros ministerijos Kultūros politikos departamento Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus specialistas Mindaugas Žolynas, Kultūros paveldo centro vadovas Virgilijus Kačinskas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Birutė Burauskaitė, Sovietinės okupacijos tyrimo asociacijos vadovas Norbertas Černiauskas, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovė Auksė Ūsienė, kultūros ministro patarėja Dalia Vencevičienė, Vilniaus tarybos narys Vidas Urbanavičius.

VU bibliotekai perduoti Vokietijoje saugoti lietuvių istoriko dienoraščiai

Tarpininkaujant Lietuvos ambasadoriui Vokietijoje Deividui Matulioniui, į Lietuvą pervežti vieno iškiliausių šalies istorikų profesoriaus Zenono Ivinskio (1908–1971) dienoraščiai. Juos iki šiol prižiūrėjusi Berlyne gyvenanti istoriko našlė Paulina Ivinskienė susitikime su ambasadoriumi pareiškė pageidaujanti dienoraščius perduoti Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos žinion, kur šiuo metu jau yra saugoma ženkli dalis Z. Ivinskio dokumentinio palikimo. Profesoriaus gyvenimas glaudžiai susijęs su Vokietija. Dar tarpukariu savo žinias jis gilino Berlyno ir Miuncheno universitetuose. 1932 metais Frydricho Vilhelmo universitete Berlyne Z. Ivinskis apgynė disertaciją apie Lietuvos valstiečių luomą, o jau kitais metais jo darbas „Lietuvos valstiečių luomo istorija: nuo seniausių laikų iki XVI a. pradžios“, išleistas vokiečių kalba. Vėliau istorikas rinko medžiagą Prūsų valstybiniame slaptajame archyve Berlyne ir Dancigo archyvuose, kurios pagrindu per trumpą laiką parašė habilitacinį darbą „Lietuvių ir prūsų prekybiniai santykiai pirmoje XVI a. pusėje“. 1944 metų vasarą artėjant frontui ir antrajai sovietų okupacijai, Z.Ivinskis iš Lietuvos pasitraukė į Vakarus. Apsistojęs Vokietijoje, jis toliau tęsė aktyvią mokslinę ir visuomeninę veiklą: rūpinosi studentų šalpos reikalais, dėstė istoriją Lietuvių gimnazijoje, vadovavo Baltų institutui. 1963 metais Z. Ivinskis pradėjo dėstyti Lietuvos ir Lenkijos istoriją Bonos universitete, vėliau tapo šio universiteto etatiniu profesoriumi. Mokslininkas mirė 1971 metais Bonoje. 2001 metais jo palaikai iš Vokietijos pervežti į Lietuvą ir perlaidoti Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Nuomonės

Ir vilkas sotus, ir avis sveika...

Liudvikas Jakimavičius

Lietuvoje jau taip nutikę, kad bet kuris kiek nors rezonansinis įvykis ar klausimas, kuriuo visuomenė turi savo nuomonę, kaipmat tampa politika. Visai nesvarbu, iš kokios tikrovės srities jis būtų. Politika yra viskas – nuo tarpvalstybinių santykių su JAV iki šiukšlių išmetimo į atliekų konteinerį. Bet kuris, net visai nereikšmingas mūsų gyvenimo klausimas, ypač prieš rinkimus, gali būti ištrauktas visuomenės akivaizdon ir, pasitelkiant viešųjų ryšių galią, taip suaktualintas, kad, žiūrėk, jau tampa įnirtingų batalijų objektu. Rinkimai vyksta nuolatos, o tokie dirbtinai sukelti visuomenės grupių supriešinimai yra lengvai ir pigiai įgyjama politikų duona. Filosofijos profesorius ir eseistas Algis Mickūnas teigia, kad būtent taip ir yra, jog dabartiniame pasaulyje viskas yra politika ir pastanga pabėgti nuo politikos reiškia pabėgti iš sociumo. Tai tolygu prisiimti Robinzono Kruzo vaidmenį, kurio dabarties spektaklio scenarijuje nėra.

Nuomonės

Virginijus Savukynas

Išmintingą, racionaliai argumentuotą diskusiją dėl Žaliojo tilto skulptūrų pakeitė isterika bet kokia kaina išlaikyti šias skulptūras, netgi pasitelkiant juokingus argumentus. Jau vien ko verta iškelta idėja, kad mūsų laikais Vytis, kaip simbolis, yra atgyvenęs, nes tai – karys, o kas šiais laikais kariauja. Pats gyvenimas parodė, kad tokia mintis yra atgyvena, nes dabartinis Kremlius vis dar nori karo. Pieštukais ir trintukais prieš jo tankus nepakovosi. Todėl ir reikalinga kariuomenė. Tačiau įdomiausia, kas tų žmonių galvose pasidarė, jog jiems Vytis yra agresyvus simbolis, o tuo metu ant Žaliojo tilto stovinti okupanto kario su automatu figūra – ne. Ar tai nerodo ne tik akivazdžios tikrovės nepaisymo, bet ir bet kokios moralinės atsakomybės trūkumo? Budelių teisės ir jų atminimas tampa svarbesnis nei moralinis solidarumas su aukomis (čia jau net neminiu tautinio aspekto; save gerbiantis žmogus visada palaikys tą, kuris yra kankinamas, o ne budelį).

Ar parlamento rinkimus Latvijoje laimėjo prorusiška partija?

Latvijos kairioji prorusiška „Santarvės centro“ partija laimėjo neseniai vykusius visuotinius rinkimus, nedideliu atotrūkiu aplenkusi dvi centro dešinės partijas – „Vienybę“ bei Žaliųjų ir valstiečių sąjungą (ZZS). „Santarvės centras“ užsitikrino 23,26 proc., „Vienybė“ – 21,62 proc., o ZZS – 19,74 proc. rinkėjų balsų. Į Seimą pateko dar trys partijos – konservatyvus nacionalistinis Nacionalinis aljansas, kurį parėmė 16,5 proc., ir dvi didžiosios politinės scenos debiutantės – kairioji partija „Iš širdies – Latvijai“ (NSL), gavusi 6,91 proc., bei Latvijos regionų aljansas (LRA), užsitikrinęs 6,47 proc. rinkėjų paramą. Kitos partijos nesugebėjo įveikti 5 proc. rinkimų barjero ir savo atstovų Seime neturės. Rinkimuose iš viso balsavo 57,36 proc. rinkėjų. Didžiausias rinkėjų aktyvumas buvo sostinėje Rygoje, kur 69,7 proc. rinkėjų, o mažiausias šalies rytiniame Latgalos regione – čia balsavo 47 proc. Naujajame parlamente prorusiška „Santarvės“ partija turės 24 mandatus (nors anksčiau turėjo 31), „Vienybė“ – 23, ZZS – 21, Nacionalinis aljansas – 17, Latvijos regionų susivienijimas – 8, „Iš širdies – Latvijai“ – 7. Manoma, kad rusiškai kalbantys ukrainiečiai šįkart už „Santarvę“ nebalsavo.

Pradėtas tyrimas dėl galimo padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką

Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką. Tyrimo metu bus siekiama išsiaiškinti Vilniaus miesto tautinių mažumų mokyklos moksleivių dalyvavimo Rusijoje rengiamose sukarintose stovyklose „Sojuz“ aplinkybes. Tyrimas pradėtas susipažinus su viešojoje erdvėje skelbta informacija, išnagrinėjus Seimo nario Manto Adomėno prašymą, įvertinus jame pateiktus faktus ir gavus papildomus duomenis, skelbiama pranešime spaudai. Ikiteisminį tyrimą atlieka Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai. Anot žiniasklaidos, Rusijos visuomeninės organizacijos „Tėvynės garbė“ Kirgizijoje surengtoje stovykloje dalyvavo dešimt moksleivių iš Vilniaus Sofijos Kovalevskajos mokyklos, Vilniaus Kačalovo gimnazijos. Teigiama, kad į Rusijos kariuomenės ir FSB remiamas stovyklas važiavo ir kitų mokyklų mokiniai.

Lietuviai Argentinos Imigrantų šventėse

Jonas Ignas Fourment Kalvelis

Argentinos Lietuvių bendruomenės ir vaikų karalienės

Rugsėjo ir spalio savaitgaliais Argentinoje, Beriso (Berisso) mieste, vyko Provincijų imigrantų šventės. Į jas susirinko daugiau nei 70 tūkstančių žmonių iš visos Argentinos. Lietuvių draugija „Nemunas“ surengė didelę parodą, kurioje pristatė Lietuvos kultūrą, tradicijas, patiekalus.

Beriso mieste veikia didelė lietuvių bendruomenė. Iki Pirmojo pasaulinio karo čia buvo viena didžiausių Argentinos lietuvių kolonijų, į kurią atvyko apie 3000 lietuvių.

Beriso miestas yra oficialiai pripažintas ir paskelbtas Argentinos sostinės Buenos Airių provincijos „Imigrantų sostine“. Lietuvių draugija „Nemunas“ yra „Imigrantų sąjungos organizacijos“ narys ir jau 37 metus, kasmet organizuoja Imigrantų šventę. Dabar šią organizaciją sudaro 20 imigrantų bendruomenių.