Vilniuje prisiminta Ukrainos Holodomoro tragedija ir Maidano įvykiai

Lapkričio 21-ąją, penktadienį, Vilniuje, šalia paminklo sovietinės okupacijos aukoms, vyko tradicija tapusi akcija „Uždek žvakę“, skirta Ukrainos Holodomoro tragedijai atminti. Šiemet čia dar prisiminta ir „Dangiškoji Maidano šimtinė“ – protestų metu Kijevo pagrindinėje aikštėje gyvybių netekę politiniai aktyvistai. Į akciją susirinko apie 50 asmenų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Ukrainos, atminimo žvakeles laikė Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Valerijus Žovtenka, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovai, sovietines represijas patyrę ukrainiečiai ir lietuviai.

Ukrainoje nacionalinė Holodomoro ir pilietinių represijų aukų atminimo diena minima ketvirtąjį lapkričio šeštadienį, o Lietuvoje ši ukrainiečių tautos tragedija prisimenama išvakarėse. V. Žovtenka informavo, kad Ukrainos prezidento įsaku lapkričio 21-oji nuo šiol vadinsis Ukrainos orumo ir laisvės diena, kurios metu bus prisimenami 2013 lapkritį – 2014 vasarį Kijevo pagrindinėje aikštėje vykę protestai prieš tuometinį prezidentą Viktorą Janukovyčių ir jų metu žuvę žmonės.

Kijevo pasiuntinys padėkojo lietuviams už ukrainiečių palaikymą dabartinėje sunkioje kovoje bei dar kartą pareiškė, kad Ukrainos vieta yra Europoje. „Savo likimą ukrainiečiai sieja su Europa ir, deja, už savo pasirinkimą Ukraina sumokėjo labai didelę kainą. Esame labai dėkingi Lietuvai už nuoširdų, drąsų ir nuolatinį Ukrainos palaikymą“, – kalbėjo Ukrainos ambasadorius.

Kalbant apie Holodomorą, dažniausiai minimas 1932 balandžio – 1933 lapkričio laikotarpis, kada per 17 mėnesių dėl bado tuometinėje sovietinėje Ukrainoje mirė keli milijonai žmonių. Istorikai skirtingai vertina badmečio aukų skaičių ir jo kilimo priežastis, skaičiai paprastai svyruoja nuo 2 iki 7,5 milijono aukų. 1933-iųjų pavasarį, istorikų vertinimu, Ukrainoje kas dieną mirdavo apie 25 tūkst. žmonių, tuo pat metu sovietinis režimas iš Ukrainos į Vakarus eksportavo 1,6–2,1 mln. tonų grūdų. Nors prie badmečio labai prisidėjo Stalino kolektyvizacijos politika ir privertė tūkstančius ukrainiečių žemdirbių sukilti, dabartinė Ukraina ir Rusija ne vienodai traktuoja šią istorinę tragediją. Kijevas laikosi pozicijos, kad Holodomoras buvo sąmoninga sovietinės valdžios iniciatyva palaužti ukrainiečių tautos pasipriešinimą kolektyvizacijai. Maskva, neneigdama faktinių Holodomoro įrodymų, atmeta kaltinimus, kad šis įvykis buvo sąmoningas ukrainiečių tautos naikinimas, ir nurodo, kad badas tuo metu buvo paplitęs plačioje pietvakarinėje ir centrinėje Sovietų Sąjungos dalyje.

2006 metais Ukrainos parlamentas Holodomorą teisiškai prilygino genocidui, kai kurios tarptautinės organizacijos (Europos Parlamentas ir Jungtinės Tautos) Holodomorą pavadino tragedija ar nusikaltimu žmogiškumui. Lietuvos Seimas 2005 m. lapkričio 24 d. priimtu pareiškimu pripažino, kad 1932–1933 metais Stalino režimas vykdė sąmoningą, kruopščiai suplanuotą ukrainiečių tautos genocidą.

© 2014 „XXI amžius“