„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2014 m. lapkričio 28 d., Nr. 10 (275)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno



ARCHYVAS

2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

 

Popiežius Pranciškus Europos Parlamente ragino atsigręžti į žmogų

Popiežius Pranciškus ir Europos
Parlamento pirmininkas Martinas Šulcas

Suvienytos Europos esmė turi būti žmogaus orumas ir dvasingumas, antradienį pareiškė popiežius Pranciškus, lankydamasis Europos Parlamento rūmuose Strasbūre (Prancūzija). Jis ragino Europą neprarasti savo sielos ir svarbiausių vertybių. Suteikdamas žodį Popiežiui, jį pakvietęs Europos Parlamento pirmininkas Martinas Šulcas (Martin Schulz) teigė, jog ES ir Katalikų Bažnyčia turi „bendrus tikslus skatinti toleranciją, pagarbą, lygybę, solidarumą ir taiką“, todėl svarbu bendradarbiauti tam, kad susigrąžintume prarastą žmonių pasitikėjimą.

„Šiandien trokštu kreiptis vilties ir padrąsinimo žinia į visus Europos piliečius, – sakė popiežius Pranciškus, pradėdamas gana ilgą kalbą, antradienio rytą sakytą Europos Parlamente. – Vilties žinia remiasi tikėjimu, jog sunkumai gali virsti galingais vienybės ugdymo veiksniais, padėti įveikti visas baimes, su kuriomis šiuo metu susiduria Europa ir visas pasaulis. Noriu padrąsinti sugrįžti prie Europos Sąjungos tėvų steigėjų ambicingo politinio projekto, kurio pagrindas yra pasitikėjimas žmogumi, ne tik žmogumi, kaip piliečiu ar ekonomikos subjektu, bet visų pirma žmogumi, kaip asmeniu, apdovanotu transcendentiniu orumu.


Lietuvos interesas – stipri ir demokratiška Ukraina

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė
su Ukrainos vadovu Petro Porošenka

Lapkričio 24 dieną, pirmadienį, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi Ukrainos sostinėje Kijeve. Ten susitiko su šios šalies prezidentu Petro Porošenka. Šalių vadovai pirmininkavo septintajam Lietuvos ir Ukrainos Prezidentų Tarybos posėdžiui, kuriame aptartos konkrečios priemonės, kuriomis Lietuva galėtų padėti šiai šaliai įgyvendinti būtinas reformas ir užtikrinti savo ir viso regiono saugumą. „Šiandien Ukraina susiduria su itin dideliais iššūkiais – atplėšta jos teritorijos dalis, Rytuose vykstančiame kare žūsta jos kariai ir taikūs gyventojai. Tuo pat metu ši šalis turi įgyvendinti sudėtingas, bet valstybės ateičiai būtinas reformas. Ukrainai sunku. Todėl turime ir galime jai padėti“, – sakė Prezidentė. Ji pabrėžė, kad Ukrainai yra labai svarbu nedelsti ir įgyvendinti Asociacijos ir laisvosios prekybos sutarties su ES nuostatas bei kitas būtinas reformas. Lietuva visada rėmė ir rems Ukrainos žmonių pasirinkimą. Mūsų šalis gali pasiūlyti reikalingą ekspertinę pagalbą ekonomikos, teisėtvarkos, energetikos, transporto ir kitose srityse. Pasak Lietuvos vadovės, Ukrainai patiriant karinį puolimą, itin svarbus bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityse. Lietuva reabilitacijai priima sužeistus Ukrainos karius, teikia maisto, drabužių, medicinos pagalbą ir yra pasirengusi artimiausiu metu ją padidinti. Siekiant perduoti Lietuvos sukauptą modernios kariuomenės kūrimo patirtį, ketinama kviesti daugiau Ukrainos karių studijuoti Lietuvos karo akademijoje, rengti bendras pratybas ir baigti kurti trišalę Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos brigadą.


Berlyne – apdovanojimas už europietiškumą

Estijos, Lietuvos ir Latvijos
prezidentai Tomas Hendrikas
Ilvesas, Dalia Grybauskaitė
ir Andris Bėrzinis su „Auksinės
Viktorijos“ apdovanojimais

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė lapkričio 6 dieną Vokietijoje iškilmingos ceremonijos Berlyne metu Lietuvos vardu atsiėmė „Auksinės Viktorijos“ (vok. „Goldene Victoria“) apdovanojimą. Šis apdovanojimas skirtas trims Baltijos šalims už europietiškumo puoselėjimą, taikią kovą už laisvę, sėkmingą ekonominės krizės įveikimą, Baltijos šalių pasiekimus įgyvendinant europines reformas ir tikėjimą Europos ateitimi. Pasak Prezidentės, šis apdovanojimas yra kiekvieno Lietuvos piliečio pastangų ir indėlio į valstybės kūrimą įvertinimas. Lietuva ir kitos Baltijos šalys europiečiams yra tikėjimo savo valstybe ir Europa pavyzdys.

„Auksinės Viktorijos“ apdovanojimus kasmet skiria įtakingos Vokietijos analitinės žiniasklaidos atstovai. Apdovanojimai teikiami keturiose kategorijose: už europinę idėją, už integracijos skatinimą, verslo pasiekimus ir viso gyvenimo nuopelnus. Apdovanojimų ceremonijoje, kurioje „Auksinės Viktorijos“ statulėlės įteiktos Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovams, dalyvavo apie 300 svečių. Sveikinimo kalbą „Laudatio“ Baltijos šalims skaitė Vokietijos Parlamento pirmininkas Norbertas Lamertas (Norbert Lammert).


2014 metų Laisvės premija skirta Lenkijos disidentui

2014 metų Laisvės premijos
laureatas Adamas Michnikas

Seimas 2014 metų Laisvės premiją skyrė Adamui Michnikui – Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, vieno iš populiariausių ir pažangiausių Lenkijos dienraščių „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui, ne kartą palankiai atsiliepusiam apie Lietuvą. Už tai numatantį nutarimą vieningai balsavo visi 80 balsavime dalyvavusių Seimo narių.

„1991 metais Adamas Michnikas kartu su kitais Lenkijos politikais demonstravo besąlygišką ir beatodairišką paramą Lietuvos laisvei, palaikydamas Lietuvos piliečių kovą prieš Sovietų Sąjungos agresiją. Adamo Michniko veikla visada buvo palanki Lietuvai. Jis ragino Lenkijos Vyriausybę kuo greičiau pripažinti Lietuvą ir padėti jai gauti diplomatinį pripažinimą tarptautinėje arenoje. Adamas Michnikas yra ne kartą vienareikšmiškai pasisakęs prieš lenkų ir lietuvių santykių kiršinimą, išnaudojant tautines mažumas“, – pristatydama projektą sakė Seimo Pirmininko pavaduotoja, Laisvės premijų komisijos pirmininkė Irena Degutienė.


Apdovanojo Lietuvos nepamiršusius mokslininkus

Lapkričio 4-osios vakarą Švietimo ir mokslo ministerijoje jau aštuntą kartą už mokslinius pasiekimus bei bendradarbiavimą su Lietuva apdovanoti keturi užsienyje gyvenantys lietuviai.

Mokslo premijas gavo Latvijoje gyvenanti kalbininkė Laimutė Balodė, istorikė Katažyna Korženiovska Volek (Katarzyna Korzeniewska-Wolek) iš Lenkijos, inžinierius Algirdas Marchertas ir biologas Ramūnas Stepanauskas iš JAV. Premijomis siekiama paskatinti užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus būti Lietuvos mokslo ambasadoriais ir su iškiliais lietuvių kilmės mokslininkais supažindinti Lietuvos visuomenę.

„Dėkojame Jums už darbus, kad būdami už Lietuvos ribų garsinate jos vardą ir palaikote ryšius su savo šaknimis, kad mūsų jaunimas gali į Jus atsiremti ir su Jumis bendradarbiauti“, – sveikindamas užsienio lietuvių mokslo premijos laureatus sakė švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus.


Britų publicistui Edvardui Lukasui įteiktos VDU Garbės daktaro regalijos

VDU Garbės daktaras Edvardas Lukasas

Lapkričio 20-ąją vienam iškiliausių britų publicistų, analizuojančių geopolitinę situaciją Rytų Europoje, Edvardui Lukasui (Edward Lucas) suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Garbės daktaro vardas. Ilgametis Rytų Europos politikos ir ekonomikos apžvalgininkas, energetinio saugumo, šnipinėjimo ir kitas temas nagrinėjantis analitikas, britų savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius E. Lukasas VDU garbės daktaro vardo regalijas priėmė iškilmingo Senato posėdžio metu.

„Edvardo Lucaso žodžiai jau daugiau nei du dešimtmečius Centrinėje ir Rytų Europoje gina žmogaus ir tautos teises. Be galo džiaugiuosi galėdamas jį pasveikinti“, – sakė prezidentas Valdas Adamkus.

Iškilmių metu E. Lucasas skaitė viešą paskaitą „Lietuvos pamokos“ („Lithuanian Lessons“) apie mūsų šalies patirtis ir jų naudą Vakarų pasauliui bei jam asmeniškai. Garbės daktarą pasveikino Kauno meras Andrius Kupčinskas. Žurnalistas ne kartą pabrėžė, kad Vakarai padarė klaidą nekreipdami dėmesio į Rytų Europos šalių nerimą dėl Rusijos veiksmų.


NATO – Lietuvos saugumo garantas

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė
su NATO Generaliniu sekretoriumi
Jensu Stoltenbergu aplankė
Oro erdvės kontrolės centrą Karmėlavoje

Lapkričio 21 dieną, penktadienį, Lietuvoje lankėsi naujasis NATO Generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Su prieš mėnesį savo pareigas pradėjusiu eiti Aljanso vadovu Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė aplankė Karmėlavoje veikiantį Oro erdvės kontrolės centrą, kurio viena pagrindinių užduočių – koordinuoti NATO oro policijos misiją, susitiko su Lietuvos ir sąjungininkių kariais, išklausė pranešimą apie saugumo padėtį regione. Lietuvos vadovė su Generaliniu Sekretoriumi aptarė NATO kolektyvinės gynybos priemonių įgyvendinimą. Prezidentės teigimu, brutalus puolimas prieš Ukrainą tęsiasi, todėl saugumo situacija regione ir mūsų kaimynystėje išlieka sudėtinga. „Tik stiprus Aljansas yra pajėgus užtikrinti kolektyvinį saugumą. Turime kuo greičiau įgyvendinti visas ilgalaikes NATO kolektyvinės gynybos ir atgrasymo priemones, dėl kurių su NATO šalių vadovais sutarėme rugsėjį Velse“, – pabrėžė Prezidentė.


Bravo...

Algirdas Patackas

Geriausias vaistas nuo silpnos valios yra stipri valia. 

Edvardas Lukasas (Edward Lucas)

Šlykščiausia sovietinėje tikrovėje buvo ne tai, kad jie grobė, prievartavo ir žudė – tai jokia naujiena žmonijos istorijoje; ir ne tai, kad jie dangstė šitai inkvizitorišku pažadu jėga padaryti žmones laimingus. Šlykščiau už šlykščiausia buvo jų įžūlus melas į akis, ir ne šiaip sau melas, o labiausiai pažeminanti jo forma – čia pat, nedelsiant išlaužti prisipažinimą, kad tu tiki tuo melu ir jam pritari. Tai – žemiausia žmogaus pažeminimo riba, kai meluojantysis su vypsniu kreivoje grimasoje, puikiai žinodamas, kad tu jam netiki nė per nago juodymą, verčia tave šliaužioti prie jo kojų, apsimesti tikinčiu. Galutinis tokio melo tikslas yra ne suklaidinti, apgauti, bet – pažeminti. Šitaip pažemintas žmogus – palaužtas žmogus; tokį nebesunku priversti vykdyti ir kitas okupanto užmačias. Taip buvo okupuotoje Lietuvoje, kai visur, pradedant nuo kasdienybės ir baigiant disertacijų įžangomis bei paradais, buvo reikalaujama paliudyti tikint leninų ir stalinų, marksų ir visokių ten engelsų „tiesomis“.


Gardine pagerbtas Jono Jablonskio atminimas

Lapkričio 19 dieną Baltarusijoje Lietuvos generalinio konsulato Gardine iniciatyva ant buvusios Berniukų gimnazijos pastato, kuriame 1912–1914 metais Jonas Jablonskis dėstė lotynų ir graikų kalbas, atidengta atminimo lenta didžiojo lietuvių kalbininko švietėjiškai veiklai Gardine įamžinti. Ją atidengė ir sveikinimo žodį tarė Lietuvos generalinė konsulė Gardine Aušra Černevičienė, J. Jablonskio veiklos svarbą aptarė humanitarinių mokslų daktarė, centro „Lingua Lituanica“ direktorė Irena Kruopienė, Gardino J. Kupalos universiteto turizmo ir kultūros paveldo katedros vedėjas Sergejus Donskichas. Ceremonijoje dalyvavo Gardino valdžios atstovai. Renginys sutraukė didelį akademinės visuomenės, menininkų, lietuvių bendruomenės būrį, sulaukė žiniasklaidos dėmesio.

 


Eksportas į musulmoniškas šalis

2015 metais Lietuvos produktų eksportas į musulmoniškas rinkas augs kelis kartus, Rusijos embargą lengviau išgyvens apsukrūs ir išradingi verslininkai, atrandantys naujas eksporto kryptis – viena tokių yra musulmoniškos rinkos. Svarbiausia dabar yra ne tik atrasti naujas rinkas, bet ir tinkamai sertifikuoti produkciją, siekiant palengvinti kelią į islamo šalis.

Lietuvos įmonės vis drąsiau dairosi į perspektyvias musulmoniškas šalis, kuriose mato realias verslo plėtros galimybes. Pasak žemės ūkio viceministro Saulius Cironkos, ministerija imasi konkrečių priemonių, kad žemės ūkio ir maisto produktų gamintojai sugebėtų prisitaikyti ir nukreipti savo eksporto kryptis į gerokai didesnes ir pelningesnes Rytų rinkas. „Lietuvos įmonės ieško kelių į perspektyvias musulmoniškų šalių rinkas, kuriose mato realias verslo plėtros galimybes, o Žemės ūkio ministerija organizuoja dvišalius susitikimus, derina dalyvavimą parodose. Šios priemonės reikalingos tam, kad mūsų gamintojai galėtų pristatyti lietuvišką produkciją užsienyje“, – pabrėžė žemės ūkio viceministras S. Cironka.


Vilniuje prisiminta Ukrainos Holodomoro tragedija ir Maidano įvykiai

Lapkričio 21-ąją, penktadienį, Vilniuje, šalia paminklo sovietinės okupacijos aukoms, vyko tradicija tapusi akcija „Uždek žvakę“, skirta Ukrainos Holodomoro tragedijai atminti. Šiemet čia dar prisiminta ir „Dangiškoji Maidano šimtinė“ – protestų metu Kijevo pagrindinėje aikštėje gyvybių netekę politiniai aktyvistai. Į akciją susirinko apie 50 asmenų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Ukrainos, atminimo žvakeles laikė Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Valerijus Žovtenka, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovai, sovietines represijas patyrę ukrainiečiai ir lietuviai.

Ukrainoje nacionalinė Holodomoro ir pilietinių represijų aukų atminimo diena minima ketvirtąjį lapkričio šeštadienį, o Lietuvoje ši ukrainiečių tautos tragedija prisimenama išvakarėse. V. Žovtenka informavo, kad Ukrainos prezidento įsaku lapkričio 21-oji nuo šiol vadinsis Ukrainos orumo ir laisvės diena, kurios metu bus prisimenami 2013 lapkritį – 2014 vasarį Kijevo pagrindinėje aikštėje vykę protestai prieš tuometinį prezidentą Viktorą Janukovyčių ir jų metu žuvę žmonės.


Dėl kliūčių kertant Lietuvos ir Rusijos sieną į URM iškviestas Rusijos ambasadorius

Pirmadienį į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Rusijos Federacijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas. Užsienio reikalų viceministras Andrius Krivas Rusijos ambasadoriui išsakė griežtą Lietuvos nepritarimą dėl Rusijos tarnybų dirbtinai kuriamų sunkumų, su kuriais susiduria lietuviški lengvieji ir krovininiai automobiliai, kirsdami Lietuvos ir Rusijos sieną. Viceministras pareikalavo paaiškinti susiklosčiusios situacijos priežastis ir nedelsiant nutraukti šią diskriminacinę praktiką, kuria daroma žala tarpusavio ryšiams verslo, kultūros, turizmo, žmogiškųjų kontaktų srityse. Remiantis turima informacija, šį savaitgalį automobiliams su Lietuvos Respublikos registracijos numeriais, su Lietuvos įmonių kroviniais ar Lietuvos įmonių reeksportuojamais kroviniais imta taikyti sugriežtintą patikrą. Oficialių pranešimų apie tokios patikros įvedimą Lietuva iš Rusijos nėra gavusi. Lietuvos užsienio reikalų ministerija informuos ES institucijas apie susiklosčiusią padėtį pasienyje. Tai – ne pirmas atvejis, kai Rusijos Federacija imasi panašių žingsnių Lietuvos Respublikos atžvilgiu. Paskutinį kartą jų imtasi 2013 metų rudenį, Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai.


Lietuvos ambasadoje Belgijoje pagerbti Kaune rezidavę konsulai – žydų gelbėtojai

Lietuvos ambasadoje Belgijoje lapkričio 19 dieną vyko renginys, kuriame pagerbti 1940 metais Kaune rezidavę ir tūkstančius žydų išgelbėję Japonijos ir Olandijos konsulai Čijunė Sugihara (Chiune Sugihara) ir Janas Zvartendijkas (Jan Zwartendijkas).

Lietuvos ambasadorius Gediminas Varvuolis akcentavo Lietuvos ir žydų tautos istoriją, Antrojo pasaulinio karo įvykius ir gelbėtojų drąsą, kurie, nepaisydami pavojaus savo gyvybei, išgelbėjo tūkstančius kitų. Renginyje dalyvavo konsulų – žydų gelbėtojų – palikuonys – Kaune gimęs Robertas Zvartendijkas ir jauniausioji Japonijos konsulo anūkė Haruka Sugihara, asociacijos „Diplomatai už gyvybę“ steigėjas prof. Egidijus Aleksandravičius, Izraelio, Japonijos ir Olandijos ambasadoriai Belgijoje, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Belgijos žydų konsistorijos pirmininkas Julienas Kleneris, Sugiharos namų Kaune direktorius Simonas Davidavičius, Amsterdamo vyriausias rabinas Binyominas Jacobsas, Lietuvos, Belgijos, Olandijos, Japonijos ir žydų bendruomenių atstovai, diplomatai. Svečiams buvo parodyti dokumentiniai filmai apie gelbėtojus, pristatyta Sugiharos namų parengta paroda apie juos. Prie renginio, kuriame dalyvavo daugiau negu 100 svečių, organizavimo prisidėjo Japonijos ir Olandijos ambasados Belgijoje.


Lietuva drauge su ES valstybėmis neparėmė Rusijos rezoliucijos, kuri manipuliuoja istorija

Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Trečiajame komitete lapkričio 21 dieną balsavimu priimta Rusijos Federacijos teikta rezoliucija dėl kovos su nacizmo šlovinimu ir kitomis šiuolaikinėmis rasizmo formomis. Už rezoliucijos projektą balsavo 115 valstybių, prieš – 3, o 55 valstybės susilaikė. Lietuva kaip ir visos Europos Sąjungos valstybės narės balsuodama susilaikė ir po balsavimo pateikė labai stiprų pozicijos paaiškinimą.

Kaip pranešė Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių vieningos laikysenos ir pastangų dėka bendrame ES valstybių narių pozicijos paaiškinime išreiškiamas nepritarimas, kad Rusija šioje rezoliucijoje toliau kelia klausimus, nesusijusius su kova prieš rasizmą, pabrėžiamas rezoliucijos autoriaus siekis pasisavinti istorijos interpretavimą, kaip tai patvirtina Rusijos bandymai pateisinti Ribentropo-Molotovo paktą.


Tautinėms mažumoms rūpimus klausimus spręs specialus departamentas

Vyriausybės strateginis komitetas sutarė dėl Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės steigimo. Kitų metų liepą savo veiklą pradėsiantis Departamentas palaikys ryšius su tautinių mažumų bendruomenėmis ir vykdys etnopolitikos analizės bei formavimo funkcijas. „Specialaus departamento steigimo poreikį rodo ir tai, kad tautinių mažumų klausimai tebėra aktualūs vidaus politikoje ir išlieka jautrūs santykiuose su kai kuriomis kaimyninėmis valstybėmis. Todėl kitais metais veiklą pradėsiantis departamentas ne tik bendradarbiaus su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, bet ir su užsienio šalimis ir diplomatinėmis atstovybėmis, kurių atstovai (tautinės bendrijos) gyvena Lietuvoje“, – sakė premjeras Algirdas Butkevičius. Kaip praneša Vyriausybės kanceliarija, ypač svarbus uždavinys – bendradarbiavimas vyriausybiniu lygmeniu su Jungtinių Tautų Organizacija, Europos Taryba (ET), Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, Europos Sąjungos institucijomis ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis, besirūpinančiomis tautinių mažumų padėtimi ir aktualios informacijos apie Lietuvoje įgyvendinamą tautinių mažumų politiką sklaida. Tautinių bendrijų atstovai ne vienerius metus kėlė klausimą dėl atskiros institucijos, galėsiančios apimti visus tautinėms bendrijoms rūpimus klausimus, steigimo. Šis klausimas buvo numatytas ir Seime patvirtintoje Šešioliktosios Vyriausybės programoje. Tautinių mažumų departamento steigimą paskatino ir šiuo metu svarstomoje ET Patariamojo komiteto nuomonėje dėl Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje ne kartą pabrėžtas faktas, kad, panaikinus Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą prie LR Vyriausybės, kilo neigiamų pasekmių.


Panieka chocholams lyg nuodai, pasklidę po visą Rusiją

Vitalijus Portnikovas

Ukrainiečių politinė tauta susiformavo. Tai pastebi ir tie, kurie jai priklauso, ir tie, kurie ją myli ir užjaučia, ir tie, kurie jos nekenčia. Ukrainietis posovietinėje erdvėje – jau kaip ir laisvo žmogaus, nenorinčio atsukti sprando pono rimbui, sinonimas. Ukrainos himnas – it „Marselietė“.

Ši istorija nutiko mieguistame pajūrio miestelyje, kai aš atsitiktinai per vakarienę atsidūriau prie vieno stalo su savo bičiulių bičiuliais – mažai man pažįstamais žmonėmis, kurie, atrodė, visą savo laisvą laiką leido ne pajūryje, o priešais televizorių – žinoma, rusišką, negi kokį kitą – kitokių televizijų nebūna. Pašnekovai man pasakojo apie ukrainietiško fašizmo siaubus, „Dešinįjį sektorių“, medžiojantį žydus, ir apie tai, jog Ukraina netrukus subyrės ir kad apskritai tai – Rusija, o ukrainiečius išgalvojo amerikiečiai, kad „įsūdytų“ V. Putinui. Ginčytis nesinorėjo, norėjosi greičiau baigti vakarieniauti. Aš vangiai tarstelėjau, kad pats gyvenu Kijeve, su fašistais nesu susidūręs, „Dešinysis sektorius“ manęs nemedžiojo, nors aš ir žydas, o garsųjį Jarošą mačiau kartą gyvenime, nors ir užsiimu ne rankdarbiais, o politine žurnalistika.


Moldovai – gera žinia iš Europos Parlamento

Lapkričio 13-ąją Europos Parlamentas pritarė Europos Sąjungos ir Moldovos asociacijos susitarimui. Pranešimą dėl jo rengė europarlamentaras Petras Auštrevičius. Už susitarimo ratifikavimą balsavo 535 EP nariai, prieš – 94, o susilaikė 44. Jis leis sustiprinti ES ir Moldovos politinius ir ekonominius ryšius bei užtikrins abipusį rinkų atvėrimą. Tikimasi, kad šis susitarimas bus svarbus žingsnis Moldovos narystės EP link.

Asociacijos susitarimas sukuria ES ir Moldovos laisvosios prekybos erdvę, panaikina ES importo muitus visoms Moldovos prekėms, sudaro palankesnes galimybes kvalifikuotiems darbuotojams iš Moldovos laikinai dirbti ES. Susitarimas įpareigoja Moldovą modernizuoti ekonomiką ir sukurti palankesnę aplinką ES investicijoms. EP skaičiavimais, susitarimas padidins Moldovos eksportą į ES 16 proc., o importą iš ES – 8 proc. Tikimasi, kad jo dėka Moldovos BVP padidės 5,4 proc.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija