Lenkijoje laimėjo katalikiška partija

Partijos „Įstatymas ir teisingumas“ vadovas Jaroslavas Kačynskis

Lenkijos premjere bus paskirta Beata Šydlo, karštai ginanti krikščioniškąsias vertybes, pasisakanti prieš abortus ir dirbtinį apvaisinimą

Sekmadienį triuškinančia pergale Seimo rinkimus laimėjo katalikiška Lenkijos partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), nugalėdama valdančiąją centristinę Piliečių platformą (PO). Pirminiais duomenimis, Jaroslavo Kačynskio (Jaroslaw Kaczynski) vadovaujama PiS užsitikrino 242 mandatus 460 vietų Seime. Taip nutrauktas aštuonerius metus trukęs PO valdymas, ir PiS galės sudaryti vyriausybę be kitų partijų. J. Kaczynskis paskelbė pergalę ir pirmiausia atidavė pagarbą savo velioniui broliui dvyniui, prezidentui Lechui Kačynskiui, kuris žuvo 2010 metais per vyriausybinio lėktuvo katastrofą netoli Smolensko Vakarų Rusijoje. J. Kačynskis priminė daugybę iškilių Lenkijos veikėjų, žuvusių per tą tragišką įvykį.

Nepaisant aštuonerius metus trunkančio sumanaus ekonomikos valdymo, PO gerokai „išsisėmė“. Ekspertai mano, kad PO susilpnėjo, kai premjeras Donaldas Tuskas buvo paskirtas Europos Vadovų Tarybos pirmininku. Be to, partijai žalos padarė praėjusių metų pasiklausymo skandalas, pavadintas „Veitergeitu“ („Waitergate“, pagal „waiter“ – anglų kalba „padavėjas“). Tai – pernai birželį paviešinti prašmatniame Varšuvos restorane slapta įrašyti PO ministrų pokalbiai. Visuomenę smarkiai supykdė tai, kad įtakingi politikai aptaria darbo reikalus prabangiai vakarieniaudami už mokesčių mokėtojų pinigus. PO, gavusi 23,4 proc. balsų, Seime turės tenkintis 133 mandatais.

Šiais metais Lenkijos bendrasis vidaus produktas tikriausiai padidės 3,5 proc., o nedarbas išlieka mažesnis negu 10 proc., todėl PO vadovai ir po pralaimėjimo didžiavosi gerais pasiekimais valdant ekonomiką. J. Kačynskio partija užsitikrino svarią pergalę per gegužę vykusius prezidento rinkimus, kuriuos laimėjo jos iškeltas energingas kandidatas Andžejus Duda (Andrzej Duda), lengvai įveikęs ankstesnį lyderį Bronoslavą Komarovskį (Bronislaw Komorowski), ilgametį PO sąjungininką. J. Kačynskis siūlo A. Dudos rinkimų kampanijos štabo vadovę Beatą Šydlo (Beata Szydło) į premjero postą. Ši 52 metų angliakasio dukra ir parlamento narė patraukė rinkėjus planais sutrumpinti senatvės pensijos amžių, įvesti dosnias šeimos išmokas, mokesčius bankams bei užsienio kapitalo prekybos centrams ir sumažinti mokesčius mažoms bei vidutinėms įmonėms. Kritikai įspėja, kad jų įgyvendinimas destabilizuotų viešuosius finansus. Įmonių savininkai, įtariai žiūrintys į populizmo nevengiančią PiS, aktyviai palaiko liberalios pakraipos PO. Šios partijos pozicijos stipriausios turtingesniuose šalies vakaruose, kurie žinomi kaip „Lenkija A“. J. Kačynskis teigia, kad Lenkija turėtų nepriimti pabėgėlių, bet finansiškai remti ES pastangas spręsti krizę. Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad beveik 60 proc. lenkų pritaria tokiam jo požiūriui. 2005–2007 metais, valdant PiS, J. Kačynskis ėjo premjero pareigas ir dirbo su savo velioniu broliu dvyniu Lechu Kačynskiu, kuris užėmė prezidento postą. Tas laikotarpis pasižymėjo vidaus politinėmis įtampomis, kurias kai kurie antikatalikiški, liberalūs apžvalgininkai priskiria karingam brolių Kačynskių valdymo stiliui ir įtampai užsienio politikoje dėl jų euroskeptiškų ir antirusiškų pažiūrų. L. Kačynskis 2010 metais žuvo per lėktuvo katastrofą Rusijos Vakaruose esančiame Smolenske. Jaroslavas ir jo pavaduotojas partijoje Antonis Macierevičius (Antoni Macierewicz) tvirtina, kad prezidentas buvo „nužudytas“, nors tyrėjai nustatė, kad katastrofa, nusinešusi 96 gyvybes, įvyko dėl piloto klaidos. A. Macierevičius taip pat sako, kad D. Tuskas dirbo Rytų Vokietijos slaptajai policijai Štazi. Šiuose rinkimuose pirmą kartą nuo komunizmo žlugimo 1989 metais iš parlamento buvo išstumti kairiųjų partijų atstovai ir buvę komunistai.

PiS pozicija ES atžvilgiu gali aptemdyti ryšius su Europos Sąjunga ir dar labiau padidinti įtampą santykiuose su Rusija. „Tai – pirmasis kartas per Lenkijos demokratijos istoriją, kai viena partija užsitikrino (absoliučią) daugumą“, – Seime, pareiškė J. Kačynskis. Jis pabrėžė, kad PiS nesieks politinio keršto prieš nugalėtą PO. „Nebus jokio keršto ir (mėginimų) atsilošti; nebus spardomi tie, kas parkrito dėl savo kaltės ir pelnytai“, – aiškino J. Kačynskis. Jis pats nesiekė premjero posto, tačiau tikimasi, kad jis sieks daryti įtaką vyriausybei, prie kurios vairo veikiausiai stos Beata Šydlo, etnografijos studijas Jogailos universitete Krokuvoje baigusi angliakasio dukra. J. Kačynskis teigia, kad Varšuva turėtų nepriimti pabėgėlių, bet turėtų finansiškai remti ES pastangas spręsti krizę. Prognozuojama, kad PiS lyderis gali sušvelninti savo politiką. Analitikai sutaria, kad PiS toliau stiprins Lenkijos saugumo politiką NATO aljanse ir palaikys glaudžius ryšius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kurdamos buferį, turintį apsaugoti nuo bet kokios grėsmės iš Rusijos. Lenkijos prisijungimas prie euro zonos tikriausiai bus nukeltas į ateitį.

Pavelas Kukizas (Pawel Kukiz), politinėje scenoje anksčiau nefigūravęs buvęs pankroko atlikėjas, kuris per gegužę vykusius prezidento rinkimus netikėtai surinko 20 proc. balsų, į parlamentą atvedė savo partiją „Kukiz’15“. Šis judėjimas, nusistatęs prieš tradicinį politikos elitą, liko trečias, surinkęs 8,98 procento rinkėjų balsų. Analitikai šią partiją laiko labiausiai tikėtina PiS koalicijos partnere. Kita PiS sąjungininke gali tapti daugiausiai ūkininkų interesams atstovaujanti Lenkijos liaudies partija (Polskie Stronnictwo Ludowe, PSL), kuri buvo PO koalicijos partnerė, gavusi 5,2 proc. balsų (18 mandatų). Liberalios pakraipos Šiuolaikinė partija (Nowoczesna), kuriai vadovauja 43 metų neoliberalas ekonomistas Ryčardas Petru (Ryszard Petru), gavo 7,1 proc. balsų (30 mandatų). Vienas mandatas turi atitekti vokiečių mažumos atstovui. Į Lenkijos parlamentą pirmąkart nuo komunistinio režimo žlugimo 1989 metais nepateko kairioji (komunistų) partija „Jungtinė kairė“ (Zjednoczona Lewica, ZL), kurią į rinkimus vedė 40 metų antiklerikališkai nusiteikusi kompiuterijos specialistė Barbara Novacka (Barbara Nowacka), ji surinko apie 7,5 proc. balsų ir neperžengė koalicijai būtino 8 proc. slenksčio. Rinkimuose dar dalyvavo nauja libertariškos pakraipos partija KORWiN (Laisvės ir vilties koalicija už valstybės atnaujinimą), kuri gavo 4,9 proc. balsų ir partija „Kartu“ (Razem), užsitikrinusi 3,9 proc. paramą. Abi jos neįveikė 5 proc. būtino rinkimų barjero. Aktyvumas rinkimuose buvo rekordiškai aukštas – 51,6 procento.

Lietuvos politikai – tiek kairieji, tiek dešinieji – labai santūriai, jei taip galima būtų sakyti, vertina J. Kačynskio partijos pergalę rinkimuose. Visi siekia pabrėžti J. Kačynskio „antieuropietiškumą“, euroskeptiškumą, ksenofobiją, nors šis politikas tikrai to nerodo. Lietuvos politikai ir žiniasklaida remiasi komunizmo laikais buvusio disidento, dabar vieno didžiausių Lenkijos dienraščių „Gazeta Wyborcza“ vyriausiojo redaktoriaus Adamo Michniko išsakytais gąsdinimais apie „katastrofiškas pasekmes“ dėl J. Kačynskio pergalės. Lenkijos esą laukia pokyčiai į bloga – euroskeptiškumas, priešiškas nusiteikimas Vokietijos atžvilgiu ir ksenofobijos išvešėjimas, galimai kilsiantis pabėgėlių krizės akivaizdoje. „Suprantu, kad jeigu visuomenėje ksenofobiškos nuotaikos yra stiprios, kiekviena valdžia turi į tai reaguoti. Su ksenofobija yra kaip su seksu. Tai daroma, bet apie tai nekalbama. Bet jeigu politinės jėgos, kuri laimi rinkimus, lyderis sako, kad pabėgėliai yra parazitų, dar nežinia ko nešiotojai, tai jau yra siaubo filmas. Tai absoliutus valstybės, visuomenės ir tautos kompromitavimas“, – blogą pasirinkimą patyrusius lenkus gąsdino A. Michnikas. Jis abejoja ir PiS deklaruojama antirusiška politika. Esą Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas irgi deklaravo tokias pažiūras, o dabar yra „didžiausias Vladimiro Putino draugas Europos Sąjungoje“. Tad esą negalima atmesti, kad ir J. Kačynskis žengs panašiu keliu – mainais už atiduotas sudužusio lėktuvo, kuriuo skrido jo brolis prezidentas, liekanas, pritars sankcijų Rusijai atšaukimui. Teigiamai galima įvertinti visiškai priešingą ir pozityvią Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderio Valdemaro Tomaševskio nuomonę. Dešiniųjų pergalę Lenkijoje jis vadino „teigiamu ženklu“ Europai. Jo požiūriu, laimėjo partijos, kurios turi tam tikrą tradicinę ideologiją, tam tikrą dvasią, tai – pagarba šeimai, savo tradicijoms, krikščionybei, o pralaimėjo partijos, kurios norėjo įvesti naujoves. „Bet lenkų visuomenė yra giliai tikinti, ir tai dar kartą įrodo, kad toks aštrus liberalizavimas Lenkijos piliečiams nepriimtinas. Ir tai – geras signalas visai Europai, kadangi Europa tapo didinga dėl savo krikščioniškų šaknų“, – sakė V. Tomaševskis. Kita vertus, Lietuvos lenkai, pasak V. Tomaševskio, jokių permainų dėl pasikeitusios valdžios Lenkijoje neturėtų pajusti. „Kalbant apie Lietuvos lenkus, Lenkijos politikai savo tautiečių užsienyje atžvilgiu kalba vienbalsiai, ir šitais klausimais yra tam tikras konsensusas. Rugsėjį buvo priimta lenkų Seimo rezoliucija paremti lenkų tautinių mažumų švietimą Lietuvoje, ir visos partijos palaikė šitą rezoliuciją, tai parodė tam tikrą sutarimą ir konsensusą šioje srityje ir sunku komentuoti, kokie galėtų būti pasikeitimai, nes visos partijos (šuo klausimu) kalbėjo vienbalsiai“, – sakė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas.

© 2015 „XXI amžius“