Europos Vadovų Taryboje

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Maltoje vykusioje Europos Vadovų Taryboje

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė Maltoje dalyvavo neformalioje Europos Vadovų Taryboje (EVT), kurioje buvo aptariama, kaip įgyvendinamos ES sutartos priemonės migracijos krizei pažaboti ir kokių papildomų veiksmų Bendrija dar turi imtis. Šalies vadovė pabrėžė, kad migracijos krizė tik aštrėja, – akivaizdu, kad anksčiau EVT priimti strateginiai sprendimai įgyvendinami per lėtai, neryžtingai ir nekoordinuotai. Atskiros ES šalys priverstos tvarkytis su užgriuvusia pabėgėlių banga savarankiškai – jos įveda laikiną vidinių Šengeno sienų kontrolę. Norint suvaldyti chaotiškai Europą užplūdusius pabėgėlių srautus, pasak Prezidentės, pirmiausia reikia stiprinti pagalbą neramumų krečiamoms šalims, kad žmonės nustotų bėgti, būtina užtikrinti tinkamą ES išorės sienų apsaugą ir sutvarkyti pabėgėlių registraciją šalyse, per kurias plūsta pabėgėlių srautai. Iš 11 pabėgėlių registracijos centrų Graikijoje ir Italijoje veikia tik vienintelis Lampedūzos saloje. Stringa ir ekonominių migrantų grąžinimas į jų gimtąsias šalis. „Migracijos krizė nebus išspręsta, kol ES išorės siena bus kiaura, o pabėgėliai nesilaikys ES taisyklių ir tarptautinės prieglobsčio suteikimo tvarkos. Prieglobstis turi būti suteikiamas tik registruotiems asmenims ir tik tiems, kam tikrai gyvybiškai būtinas. Nelegalus asmenų judėjimas Šengeno erdvėje turi liautis“, – sakė Prezidentė. Neformalioje EVT aptariami pasiūlymai, kaip užtikrinti veiksmingesnę ES išorės sienų kontrolę. Viena iš priemonių skubios pasienio pagalbos būrių (RABIT) dislokavimas ES šalyse, per kurias plūsta didžiausi pabėgėlių srautai. Kartu būtina užtikrinti, kad visi pabėgėliai registruotųsi ir pateiktų prieglobsčio prašymus. Siekiama kuo greičiau priimti „Saugių šalių“ sąrašą, kurių piliečiai neturėtų tikėtis prieglobsčio suteikimo ES. Diskutuojama, kaip imtis visų priemonių veiksmingai įgyvendinti priverstinį ekonominių migrantų grąžinimą į jų gimtąsias šalis, kai jų gyvybei negresia pavojus. Europos Sąjunga daugiau dėmesio skirs pabėgėlių informavimui apie Bendrijoje galiojančią prieglobsčio suteikimo tvarką. Atsisakę bendradarbiauti ir registruotis asmenys bus principingai grąžinami į tas šalis, iš kurių atvyko. Neeilinėje EVT pabrėžiama, kad ypatingą dėmesį ir paramą būtina skirti ir Turkijai, per kurią į ES plūsta pabėgėliai iš Sirijos. Su Turkija jau yra sutartas bendras veiksmų planas, kurį būtina įgyvendinti kuo skubiau.

Beje, pagal tarptautinę teisę (Ženevos konvenciją) ir ES teisę (Prieglobsčio procedūrų direktyvą) šalis yra saugi, jeigu, pirma, joje veikia demokratinė sistema ir, antra, iš esmės ir sistemingai: nevykdomas persekiojimas; nėra kankinimo arba žiauraus ar žeminamo elgesio ar baudimo atvejų; nėra smurto grėsmės; nėra ginkluotų konfliktų. 12 ES šalių (Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Jungtinė Karalystė, Latvija, Liuksemburgas, Malta, Prancūzija, Slovakija ir Vokietija) jau turi nacionalinius saugių kilmės šalių sąrašus. Tokios yra Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kosovas, Makedonija, Juodkalnija, Serbija ir Turkija. Ateityje į šį sąrašą gali būti įtrauktos ir kitos šalys. Komisija siūlo paskelbti vieną bendrą ES saugių šalių sąrašą.

Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotrauka

© 2015 „XXI amžius“