2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Europos Vadovų Taryboje

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Maltoje vykusioje Europos Vadovų Taryboje

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė Maltoje dalyvavo neformalioje Europos Vadovų Taryboje (EVT), kurioje buvo aptariama, kaip įgyvendinamos ES sutartos priemonės migracijos krizei pažaboti ir kokių papildomų veiksmų Bendrija dar turi imtis. Šalies vadovė pabrėžė, kad migracijos krizė tik aštrėja, – akivaizdu, kad anksčiau EVT priimti strateginiai sprendimai įgyvendinami per lėtai, neryžtingai ir nekoordinuotai. Atskiros ES šalys priverstos tvarkytis su užgriuvusia pabėgėlių banga savarankiškai – jos įveda laikiną vidinių Šengeno sienų kontrolę. Norint suvaldyti chaotiškai Europą užplūdusius pabėgėlių srautus, pasak Prezidentės, pirmiausia reikia stiprinti pagalbą neramumų krečiamoms šalims, kad žmonės nustotų bėgti, būtina užtikrinti tinkamą ES išorės sienų apsaugą ir sutvarkyti pabėgėlių registraciją šalyse, per kurias plūsta pabėgėlių srautai. Iš 11 pabėgėlių registracijos centrų Graikijoje ir Italijoje veikia tik vienintelis Lampedūzos saloje. Stringa ir ekonominių migrantų grąžinimas į jų gimtąsias šalis. „Migracijos krizė nebus išspręsta, kol ES išorės siena bus kiaura, o pabėgėliai nesilaikys ES taisyklių ir tarptautinės prieglobsčio suteikimo tvarkos. Prieglobstis turi būti suteikiamas tik registruotiems asmenims ir tik tiems, kam tikrai gyvybiškai būtinas. Nelegalus asmenų judėjimas Šengeno erdvėje turi liautis“, – sakė Prezidentė. Neformalioje EVT aptariami pasiūlymai, kaip užtikrinti veiksmingesnę ES išorės sienų kontrolę. Viena iš priemonių skubios pasienio pagalbos būrių (RABIT) dislokavimas ES šalyse, per kurias plūsta didžiausi pabėgėlių srautai. Kartu būtina užtikrinti, kad visi pabėgėliai registruotųsi ir pateiktų prieglobsčio prašymus. Siekiama kuo greičiau priimti „Saugių šalių“ sąrašą, kurių piliečiai neturėtų tikėtis prieglobsčio suteikimo ES. Diskutuojama, kaip imtis visų priemonių veiksmingai įgyvendinti priverstinį ekonominių migrantų grąžinimą į jų gimtąsias šalis, kai jų gyvybei negresia pavojus. Europos Sąjunga daugiau dėmesio skirs pabėgėlių informavimui apie Bendrijoje galiojančią prieglobsčio suteikimo tvarką. Atsisakę bendradarbiauti ir registruotis asmenys bus principingai grąžinami į tas šalis, iš kurių atvyko. Neeilinėje EVT pabrėžiama, kad ypatingą dėmesį ir paramą būtina skirti ir Turkijai, per kurią į ES plūsta pabėgėliai iš Sirijos. Su Turkija jau yra sutartas bendras veiksmų planas, kurį būtina įgyvendinti kuo skubiau.

„Pabėgėliai ir Lietuva“: kaip išlaikysime „meilės egzaminą“?

Lapkričio 16-osios vakarą Kauno arkivyskupijos konferencijų salėje vyko Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos bei Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos surengta konferencija „Pabėgėliai ir Lietuva“. Jos globėja buvo Kauno arkivyskupija, pranešėjus bei dalyvius pasveikino Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ. Dabarties Europos, taigi ir mūsų šalies, iššūkį – migraciją, pabėgėlių integracijos klausimus, krikščionišką poziciją laikant „meilės egzaminą“ ir kita – aptarė penki konferencijos pranešėjai. Gyvą susidomėjimą jų mintimis bei konferencijos tema rodė gausūs dalyvių klausimai, į kuriuos buvo atsakyta pabaigoje. Renginio metu buvo galima pamatyti šiandien Europą ištikusios migrantų krizės akimirkas, įamžintas Delfi specialaus korespondento Artūro Morozovo nuotraukose. Konferenciją vedė kurijos sielovados programų koordinatorė Vaida Spangelevičiūtė-Kneižienė.

Posėdžiavo Lietuvių bendruomenės komisija

Grupė Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdžio dalyvių Olgos POSAŠKOVOS (LRS) nuotrauka

Lapkričio 10–13 dienomis Seime posėdžiavusi Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija (toliau – Komisija) svarstė Lietuvoje bei užsienio valstybėse gyvenantiems lietuviams svarbius klausimus, išklausė įvairių institucijų atstovų pranešimus.

Komisija, išklausiusi Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko pranešimą dėl atskiros vienmandatės rinkimų apygardos užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams įteisinimo, balsavimo internetu galimybės, atsižvelgusi į sveikinimo metu pateiktą Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės informaciją, apsikeitė nuomonėmis dėl Konstitucinio Teismo sprendimo įgyvendinimo aplinkybių, pažymėjo, kad jeigu būtų nuspręsta sudaryti atskirą vienmandatę rinkimų apygardą užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams, būtų puiki galimybė išbandyti balsavimą internetu, o jai pasiteisinus, šį balsavimo būdą perkelti į bendrą rinkimų organizavimo sistemą.

Misionieriaus klausimas: ar adekvačiai suvokiame migracijos problemą?

Lapkričio 11–12 dienomis Maltoje buvo sušaukta konferencija apie migraciją, kurion pakviesti daugiau kaip 60 šalių lyderiai, daugiausia iš Europos ir Afrikos. Bendra atsakomybė, giliosios migracijos priežastys, legalios migracijos kanalai, migrantų apsauga, prieglobsčio prašymas, prekyba žmonėmis, repatriacija – pagrindinės šio susitikimo temos.

Europos Sąjungai masinė pastarųjų metų migracija tapo tikru išbandymu – ekonominiu ir politiniu. Tačiau kaip migracija matoma iš kitos pusės? Apie tai viename interviu kalba misionierius kombonietis t. Danielius Moschetis (Daniele Moschetti), daugybę metų gyvenantis Pietų Sudane ir gerai pažįstantis Afrikos tikrovę. Pirmiausia, sako jis, mums būtų naudinga atsikratyti stereotipo, kad tik Europa yra migracijos tikslas. Pačioje Afrikoje, žemyno viduje, migruoja milijonai žmonių. Ne viena šalis, jau ir taip neturtinga, turi išlaikyti daugybę pabėgėlių. Afrikos kontinentas tam skiria milžiniškas pastangas, kurias turime įvertinti.

Sirija – pilietinio karo žlugdoma šalis

Spalio 30 dienos „XXI amžiaus horizontų“ numeryje spausdinome tekstą „Sirija – pilietinio karo žlugdoma šalis“. Šiandien baigiame šią apžvalgą.

Dabartinė padėtis Sirijoje yra sudėtinga ir komplikuota. Joje nuo 2011 metų pavasario vykstant į įvairias grupuotes išsiskaidžiusiam pasipriešinimui prieš Baširo al Asado režimą, dėl kovų griaunami miestai, gyventojai priversti bėgti iš savo gimtų vietų net į kitas šalis. Per 4,5 metų besitęsiantį Sirijos konfliktą žuvo daugiau nei 250 tūkst. žmonių ir maždaug 12 mln. žmonių – pusė šalies gyventojų – buvo priversti palikti savo namus. Daugiau nei 4 mln. įsikūrė aplinkinėse valstybėse – Turkijoje, Libane, Jordanijoje, Irake, 7,6 mln. tapo pabėgėliais pačioje Sirijoje. Kai kurie jau neteko vilties, kad karas kada nors baigsis, ir pabėgo iš šalies, norėdami pradėti naują gyvenimą Europoje. Dėl kilusio pabėgėlių antplūdžio Europa išgyvena didžiausią pabėgėlių krizę po Antrojo pasaulinio karo. Kiekvieną dieną į Europą atvyksta vis nauji ir nauji žmonės. Europą užplūdę daugiausia iš Sirijos ar juos priglaudusios Turkijos bei kitų šalių vadinamieji ekonominiai pabėgėliai sudarė tokią suirutę, kuri gresia sugriauti net Europos Sąjungą.

Paryžiaus žudynių pamokos

Vytautas Sinica

Paryžių sukrėtė didžiausias teroro išpuolis nuo 2004 metų, kai 191 žmogus žuvo per sprogimus Madrido metro. Paryžiuje, negalutiniais duomenimis, pareikalauta 160 aukų, 350 sužeista. Gerai organizuoti, bombomis, granatomis ir automatais ginkluoti savižudžiai teroristai surengė atakas futbolo stadione, koncertų salėje ir keliuose restoranuose. Paryžiuje paskelbta nepaprastoji padėtis, sustabdyta didelė dalis transporto, uždarytos šalies sienos. Pasaulis gedi, smerkia terorizmą ir reiškia paramą Prancūzijai. Prisidėdami prie užuojautos tragedijos aukoms, turėtume plačiau pažvelgti į įvykių kontekstą ir galimas pamokas.

Prancūzija kaip karo laukas

2015-ieji Prancūzijai tapo islamiškojo teroro metais. Sausį šalį sukrėtė ataka prieš įžeidžiančio turinio satyrinio žurnalo „Charlie Hebdo“ redakciją. Tuo pačiu metu šalyje vyko keli smulkesni išpuoliai, ypač prieš žydų parduotuves. Atakos prieš žydus kartojosi, musulmonų antiseminizmas šalyje augo ir tai galiausiai privedė prie tūkstančių Prancūzijos žydų kraustymosi į Izraelį, kurio premjeras pakvietė grįžtančius tautiečius išskėstomis rankomis. Teroro išpuoliai tęsėsi: pramoniniame rajone netoli Grenoblio birželį žmogui nupjauta galva. Auka buvo darbdavys teroristo, kuris aukos galvą aprašinėjo arabiškais užrašais, o išpuolio metu turėjo „Islamo valstybės“ vėliavą. Galiausiai rugpjūtį automatu ginkluotas vyras bandė surengti skerdynes traukinyje, tačiau buvo laiku sustabdytas kartu važiavusių JAV kariškių. Visi šie įvykiai kūrė nesaugumo atmosferą, jau kuris laikas šalyje buvo sustiprintas saugumas. Tai nesutrukdė į renginius Paryžiuje patekti automatais ginkluotiems teroristams.

Muftijai diskutavo, kaip sutramdyti islamo ekstremistų fatvas

Islamo kultūroje yra labai svarbi teisinė nuomonė, vadinamoji „fatva (fatwa)“, kuri remiasi Koranu, Mahometo gyvenimo poelgiais ir pasakymais, jo bendražygių pasakymais, ankstesniais amžiais suformuota teisėtvarka. Fatvos musulmoniškuose kraštuose paprastai yra parengiamos ir skelbiamos islamiškosios šariato teisės ekspertų, kurie gali būti akredituoti valdiškai, bet nebūtinai.

Tarsi savaime suprantama, kad teisinės nuomonės tuo pačiu klausimu skirtinguose kraštuose, pasak skirtingų ekspertų, ne vien islamiškoje teisėje gali skirtis dėl daugelio motyvų. Tai gali būti laikoma teisėtu nuomonių pliuralizmu, sutarimo ieškojimu, prisitaikymu prie konkretaus konteksto.

Tačiau dabartinis ekstremistinis islamas išardė buvusią pusiausvyrą savo paties fatvomis ir interpretacijomis. Pavyzdžiui, Vakarų gyventojui ekstremistinės ISIS organizacijos praktikuojamas mergaičių ir moterų lytinis išnaudojimas ir prekyba jomis tarsi daiktais atrodo tiesiog ciniška ir nusikaltėliška barbarybė už sveiko proto ribų, paieškojus atrastume pačios ISIS išsamiai parengtus argumentus ir svarstymus, kad iš tiesų tai yra teisėta pagal Koraną, pagal islamiškas sąvokas ir praktiką. Panašiai ir kitais klausimais: terorizmo, žiaurių egzekucijų, civilių žudymo, atakų prieš musulmonus šiitus, paklusnumo šalies įstatymams. Tokioms fatvoms pasitelkiami radikalūs pamokslininkai. Ekstremistams praverčia ir internetas, kuris leidžia atrasti kokioje nors šalyje ir kokiame nors amžiuje kategoriškai pasisakiusį vieną kurį autoritetą ir šį jo pareiškimą prilyginti visuotinei taisyklei bei teisinti savo piktnaudžiavimus.

Teroro grėsmė Belgijoje

Belgijos sostinėje Briuselyje paskelbtas aukščiausias grėsmės lygis, visą savaitgalį visuomeninis gyvenimas buvo sustojęs, patruliavo šimtai ginkluotų policijos pareigūnų ir karių, neveikė universitetai, mokyklos ir miesto metro. Taip nuspręsta po to, kai paaiškėjo, kad Prancūzijoje surengtų išpuolių dalyviai glaudėsi Belgijoje, todėl baiminamasi, kad panašūs išpuoliai gali būti įvykdyti ir šioje šalyje. Briuselyje ir Šarlerua mieste sekmadienį buvo surengti 22 reidai. Pareigūnai per areštavo 16 asmenų, tačiau jiems nepavyko sulaikyti išpuoliuose Paryžiuje dalyvavusio Salaho Abdeslamo. Lapkričio 24-ąją Belgija paskelbė galimai su teroro atakomis Paryžiuje susijusio asmens tarptautinę paiešką. Prancūzijos policija paviešino savižudžio, susisprogdinusio netoli nacionalinio šalies „Stade de France“ stadiono Paryžiuje, nuotrauką. Įtariamasis esą atvyko į Graikiją kaip M al Mahmodas į Graikijos Leroso salą spalio 3 dieną.