Posėdžiavo Lietuvių bendruomenės komisija

Grupė Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdžio dalyvių Olgos POSAŠKOVOS (LRS) nuotrauka

Lapkričio 10–13 dienomis Seime posėdžiavusi Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija (toliau – Komisija) svarstė Lietuvoje bei užsienio valstybėse gyvenantiems lietuviams svarbius klausimus, išklausė įvairių institucijų atstovų pranešimus.

Komisija, išklausiusi Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko pranešimą dėl atskiros vienmandatės rinkimų apygardos užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams įteisinimo, balsavimo internetu galimybės, atsižvelgusi į sveikinimo metu pateiktą Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės informaciją, apsikeitė nuomonėmis dėl Konstitucinio Teismo sprendimo įgyvendinimo aplinkybių, pažymėjo, kad jeigu būtų nuspręsta sudaryti atskirą vienmandatę rinkimų apygardą užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams, būtų puiki galimybė išbandyti balsavimą internetu, o jai pasiteisinus, šį balsavimo būdą perkelti į bendrą rinkimų organizavimo sistemą.

Komisija apgailestavo, kad artimiausias laikotarpis, kada būtų reali galimybė įteisinti atskirą vienmandatę rinkimų apygardą užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams, būtų ne anksčiau kaip 2020 metais, o išklausiusi aktualią informaciją dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo tvarkos ir terminų, apgailestavo, kad prašymai dėl pilietybės suteikimo buvo nagrinėjami pernelyg ilgai, tačiau tvirtino, kad šiuo metu situacija gerėja.

Išklausiusi Seimo Konstitucijos komisijos pirmininkės Birutės Vėsaitės ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko pranešimus, Komisija nusprendė pritarti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, kuriame numatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas, t. y. Komisija nusprendė pritarti projektui, kuriame siūloma išbraukti sąlygą, kad toks asmuo turi iki 21 metų apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.

Komisija pritarė Pilietybės įstatymo pakeitimo projektui, kuriame numatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu asmuo Lietuvos pilietybę įgijo gimdamas, supaprastinta tvarka, natūralizacijos tvarka arba Lietuvos pilietybė buvo atkurta, arba jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei.

Dėl referendumo rengimo Komisija nusprendė laikytis nuomonės, išdėstytos Komisijos birželio 4 dieną priimtoje rezoliucijoje „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo“, kad šiuo metu nėra tinkamas laikas rengti Lietuvoje referendumą dėl Konstitucijos pakeitimų dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Atsižvelgiant į tai, Komisija nepritarė Seimo nutarimo „Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ projektui.

Apsvarsčiusi pabėgėlių krizės ir valstybės pasirengimo spręsti šią problemą klausimus, išklausiusi pranešimus, Komisija pranešė, kad gavo daug vertingos ir išsamios informacijos, kaip Lietuva ruošiasi priimti pabėgėlius iš Sirijos, Irako ar Eritrėjos, su kokiomis problemomis susiduria kitos valstybės, spręsdamos pabėgėlių klausimą.

Komisija posėdžiuose svarstė ir galimą „socialinio modelio“ įstatymų projektų įtaką Lietuvos ekonomikai, investicijoms į Lietuvos ūkį ir pažminėjo, kad buvo atliktas didžiulis darbas, ir šie projektai – labai svarbus žingsnis į priekį, juose numatyta daug teigiamų siūlymų, pakeitimų ir nuostatų. Komisija ragino nedaryti kardinalių pakeitimų, tobulinant ir svarstant projektus komitetuose.

Svarstydama Lietuvos Respublikos piliečių išnaudojimo užsienyje ir valstybės pagalbos užsienyje nukentėjusiems asmenims klausimą, išklausiusi įvairių institucijų atstovų pranešimus, Komisija nusprendė raginti užsienio lietuvių bendruomenes visais įmanomais būdais padėti užsienyje nukentėjusiems asmenims ir patekusiems į šiuolaikinę vergovę: organizuoti renginius, jų metu drąsinti nukentėjusius žmones nebijoti pripažinti, kad jie yra išnaudojami, raginti bendruomenes pranešti vietinėms teisėsaugos institucijoms apie tokius išnaudojimo atvejus, vertėjauti nukentėjusiesiems, suteikti reikalingą informaciją. Komisija pabrėžė, kad šiuo klausimu dirbančios įvairios institucijos ir organizacijos turi glaudžiau bendrauti ir bendradarbiauti, keistis informacija ir neieškoti kaltų, kas nepadarė savo darbo. Komisija apgailestavo, kad aukos nenori bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, nes vis dar bijo, kad visuomenėje vyrauja įvairūs stereotipai, kad aukos pačios kaltos, ir džiaugėsi, kad šiuo klausimu labai daug dirba Bažnyčia, skatindama aukas bendradarbiauti. Komisija pritarė Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininko, Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo ir Lietuvos policijos generalinio komisaro Lino Pernavo birželio 26 dieną pasirašytam Memorandumui „Santalka prieš prekybą žmonėmis ir šiuolaikinę vergovę (Lietuvos Šv. Mortos iniciatyva)“, jame išdėstytoms mintims, pasiūlymams ir kvietė užsienio lietuvių bendruomenes jungtis prie šio memorandumo ir skelbti jį plačiai.

Dėl pasiruošimo įgyvendinti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programą buvo pažymėta, kad dar 2012 m. balandžio 26 d. Seimas priėmė nutarimą 2018-uosius metus paskelbti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais, o 2013 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybė sudarė darbo grupę ir pavedė jai parengti valstybės atkūrimo šimtmečio programą. Šios darbo grupės vadovas Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus Komisijos posėdžio dalyvius detaliai supažindino su šia programa, papasakojo, kokie planuojami renginiai, kokie bus pagrindiniai šios šventės akcentai. Komisija pabrėžė, kad būtina dar plačiau informuoti ir įtraukti visuomenę, užsienio lietuvių bendruomenes tiek į pasirengimą įgyvendinti programą, tiek į pačius renginius.

Nagrinėjant temą dėl žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose skelbiamos informacijos apie emigraciją, atsižvelgus į temos aktualumą, jautrumą ir iškylančias problemas, buvo nuspręsta šį klausimą nagrinėti ir kitame Komisijos posėdyje kartu su Seimo Migracijos komisija.

Komisija, atsižvelgusi į tai, kad kai kuriais klausimais jau buvo pasisakiusi ne kartą, šįsyk nusprendė nerašyti rezoliucijų ir apie nagrinėtus klausimus ir priimtus dėl jų sprendimus informuoti spaudos konferencijoje.

Pagal Seimo informaciją

© 2015 „XXI amžius“