Sirija – pilietinio karo žlugdoma šalis

Spalio 30 dienos „XXI amžiaus horizontų“ numeryje spausdinome tekstą „Sirija – pilietinio karo žlugdoma šalis“. Šiandien baigiame šią apžvalgą.

Dabartinė padėtis Sirijoje yra sudėtinga ir komplikuota. Joje nuo 2011 metų pavasario vykstant į įvairias grupuotes išsiskaidžiusiam pasipriešinimui prieš Baširo al Asado režimą, dėl kovų griaunami miestai, gyventojai priversti bėgti iš savo gimtų vietų net į kitas šalis. Per 4,5 metų besitęsiantį Sirijos konfliktą žuvo daugiau nei 250 tūkst. žmonių ir maždaug 12 mln. žmonių – pusė šalies gyventojų – buvo priversti palikti savo namus. Daugiau nei 4 mln. įsikūrė aplinkinėse valstybėse – Turkijoje, Libane, Jordanijoje, Irake, 7,6 mln. tapo pabėgėliais pačioje Sirijoje. Kai kurie jau neteko vilties, kad karas kada nors baigsis, ir pabėgo iš šalies, norėdami pradėti naują gyvenimą Europoje. Dėl kilusio pabėgėlių antplūdžio Europa išgyvena didžiausią pabėgėlių krizę po Antrojo pasaulinio karo. Kiekvieną dieną į Europą atvyksta vis nauji ir nauji žmonės. Europą užplūdę daugiausia iš Sirijos ar juos priglaudusios Turkijos bei kitų šalių vadinamieji ekonominiai pabėgėliai sudarė tokią suirutę, kuri gresia sugriauti net Europos Sąjungą.

Sudėtingas B. Asado režimo likimas

Jau minėjome, kad Sirijoje prieš režimą kariaujančios grupuotės nesutaria tarpusavyje, kaunasi dėl resursų ir teritorijos, todėl net ne visada aišku, kas ir kur yra svarbesnis. Sukilėlių grupuotės labiau susijusios su religija. Nors dauguma musulmonų B. Asado režimą laikė priimtinu, kai kurios grupės siejo jį išimtinai su alavitais ar krikščionimis ortodoksais. Džihadistai, atstovaujantys judėjimui „Islamo valstybė“, siekia atkurti islamo pasaulio didybę ir suformuoti Islamo kalifatą. Sirijoje ir aplink ją veikiančios politinės ir karinės pajėgos rodo, koks aistrų kamuolys griauna šios didelės šalies galią.

B. Asado pajėgos. Režimas dėl išlikimo kovoja nuo 2011 metų, kovai pajungdamas ne tik reguliariąją kariuomenę, bet ir nereguliarias, jam lojalias grupuotes, įskaitant šiitų kovotojus iš Irano, Libano, Irako, Afganistano, Pakistano. B. Asadą remia Rusija, kuri turi karinę bazę Sirijoje ir tiekia ginklus bei moko kovotojus, dabar, jau du mėnesius, vykdo karinės aviacijos antskrydžius. B. Asadą remia šiitiškas Iranas ir Libano „Hezbollah“. B. Asado pajėgos šiuo metu kontroliuoja tik trečdalį Sirijos teritorijos. B. Asadas, kilęs iš alavitų, laikomų eretiška šiitų atšaka (sekta), vis vien palaikomas dalies šiitų. Beje, alavitai skaito krikščioniškąją evangeliją, religiniuose ritualuose naudoja duoną ir vyną, dažnai turi krikščioniškus vardus. Alavitai turi savo šventąją knygą, sudarytą Korano pagrindu, tačiau visa jos išmintis prieinama tik dvasininkams.

Vadinamoji Islamo valstybė (angl. sutr. ISIS – Islamic state Iraq and Syria – Islamo valstybė Irake ir Sirijoje, arba ISIL, – Islamo valstybė Irake ir Levante (teritorijoje nuo Turkijos iki Egipto)) – galingiausia B. Asadui oponuojanti musulmonų sunitų grupuotė, vienijanti vietos kovotojus ir atvykėlius iš daugybės šalių: tarp jų yra čečėnų, turkų, tadžikų, pakistaniečių, prancūzų, britų, atvykėlių iš Egipto, Libijos, Saudo Arabijos, Tuniso ar Maroko. Demonstruodami neįtikėtiną efektyvumą, jie plėtė ISIS ribas net į Šiaurės Iraką. Jų tikslas – islamo kalifatas. Savo sostinę ISIS įkūrė Rakos mieste šiaurės Sirijoje, tačiau po Paryžiaus teroro veiksmų Rusijai ir Prancūzijai sustiprinus karinius veiksmus prieš šią sostinę, ji buvo beveik sugriauta.

Al-Nusra frontas. Tai – radikali grupuotė, laikoma Al-Qaeda tinklo vietininke Sirijoje. Ji bandė bendradarbiauti su ISIS, tačiau 2014 metais bendradarbiavimas nutrūko. Jos pagrindą sudaro Sirijos kovotojai, o ne atvykėliai iš įvairių musulmoniškų šalių. Pranešama, kad ši grupuotė kontroliuojamose teritorijose atlieka vietos valdžios funkcijas: tiekia maistą, vandenį, elektrą, užtikrina minimalias medicinos paslaugas. Al-Nusra frontas pastaruoju metu sudarė koaliciją su Ahrar al-Sham.

Turkija. Ši valstybė yra tapusi pabėgėlių iš Sirijos prieglobsčiu, tačiau didžiausias jos interesas, kad nesusikurtų kurdų valstybė. Kai kurdų kultūros centre Surudžo mieste, Turkijoje, buvo įvykdytas teroristinis aktas, šalis oficialiai prisijungė prie anti-ISIS koalicijos. Turkija dažnai taikosi ir į kurdų kovotojus, kurie kovoja prieš ISIS, nors Irako kurdų karinės pajėgos Peshmerga yra vienos efektyviausių kare prieš „Islamo valstybę“.

Kurdistano darbininkų partija (PKK). Ši separatistinė grupė su ISIS kaunasi nuo 2014 metų Sirijoje ir Šiaurės Irake. PKK gelbėjo kurdų jazidus iš islamistų apsupties ir padėjo nustumti ISIS prie Kobanės. Tačiau pagrindinis PKK tikslas – autonomiškas Kurdistanas Turkijoje.

Kurdistano liaudies apsaugos vienetas (YPG). Tai – ginkluotas Kurdų demokratinės vienybės partijos sparnas, 2012 metais pasinaudojęs galimybe ir užsitikrinęs Kobanės kontrolę Šiaurės Sirijoje bei paskelbęs autonomiją. Tačiau YPG ir jų moterų padalinys YPJ buvo aktyvūs atremdami ISIS šiame regione.

Laisvoji Sirijos armija. Tai – B. Asadui besipriešinanti jėga, daugiausia sudaryta iš buvusių Sirijos karinių pajėgų atstovų arba atsimetusių nuo režimo žmonių. JAV, Saudo Arabija ir Kataras finansavo Laisvąją Sirijos armiją ir tiekė ginkluotę, tačiau pilietiniam karui besitęsiant ši jėga labai nusilpo ir nesugebėjo pasiekti ryškesnių pergalių. Bet esminis Laisvosios Sirijos armijos tikslas yra B. Asado režimo nuvertimas, o ne kova su ISIS.

Judėjimo „Islamo valstybė“ priešininkai

Šiuo metu Sirijos kare išsigrynino jėgų balansas: liko Rusijos, Irano, Libano „Hezbollah“ remiamas B. Asadas ir Islamo valstybė (ISIS). Visos kitos jėgos nebeturi lemiamos įtakos. ISIS ambicijos primena pirmuosius musulmonų užkariavimus – islamistai siekia ne tik visiškai perimti Irako, Sirijos, Jemeno, Somalio, Libijos ir Nigerijos kontrolę, bet ir plėstis į Egiptą, Tunisą, Pakistaną. Šių valstybių sienos islamistams neegzistuoja. Išties tarp Irako ir Sirijos sienos faktiškai nėra, mat šias teritorijas kontroliuoja laisvai keliaujantys ISIS teroristai. B. Asado režimas ėmė atsigauti maždaug nuo 2013 metų, kai prie jo palaikymo prisidėjo Iranas ir „Hezbollah“ iš Libano, ir tada buvo susidorota su nuosaikiąja opozicija – Laisvąja Sirijos armija (LSA), kurią rėmė JAV. Kai LSA nebekelia grėsmės, tada pradėta kovoti prieš Al-Nusrą, Al-Qaedos šakas Sirijoje, kurios jau irgi susilpnėjo kalifato plėtros akivaizdoje. Dabar jėgų balansas Sirijoje įdomiai pasidalijęs: pusę Sirijos teritorijos valdo islamistų kalifatas, mažiau nei pusę – B. Asado režimas. Kurdų grupės šiuo metu pasireiškia mažiau. Vienintelė grupuotė, kuri galėtų dalyvauti kovoje prieš ISIS, yra Al-Nusra frontas. Rusija remia B. Asado režimą ir tiekia ginklus, mat Maskva niekada neslėpė paramos Damaskui ir visuomet tarpininkavo tarp B. Asado ir Vakarų. Ir štai jau du mėnesiai, kai Rusija daug aktyviau ir viešiau ėmė remti Asado režimą, netgi atsiųsdama naikintuvus ir jais bombarduodama neva ISIS kovotojus, bet dažniausiai Vakarų palaikomus nuosaikiuosius sukilėlius.

Sirijoje susipynę Vakarų ir Rusijos interesai

Dar rugsėjo viduryje Vakarai ir Rusija pradėjo naują žaidimą dėl konflikto kamuojamos Sirijos. JAV valstybės sekretorius Džonas Keris (John Kerry) pareiškė, kad Sirijos prezidentas B. Asadas privalo atsistatydinti, bet nebūtinai iškart po to, kai būtų susitarta užbaigti šalį kamuojantį pilietinį karą. JAV valstybės sekretorius sveikino Rusijos pastangas kovoti su ISIS Sirijoje bei ragino Maskvą ir Teheraną įtikinti B. Asadą sėsti prie derybų stalo. Tai – gana naujas posūkis žaidime dėl Sirijos, prasidėjęs tuo metu, kai Rusija pastebimai sustiprino paramą B. Asado režimui. JAV žvalgyba jau kurį laiką stebėjo sunkiosios ginkluotės, tankų ir jūrų pėstininkų perdislokavimą iš Rusijos į Sirijos Latakijos sritį. Taip V. Putinas nori pasitelkti B. Asadą kaip pagrindinę tvirtovę prieš ISIS ir pristatyti Rusiją kaip svarbiausią naujos tarptautinės strategijos dėl Sirijos grandį. Rusija sparčiai demonstravo savo valią. Sirijos pakrantės rajonuose, kuriuos kontroliuoja B. Asado pajėgos, ji pradėjo dislokuoti savo kariuomenę. Taigi, atrodo, kad V. Putinas ruošiasi Sirijai po B. Asado ir svarsto apie taikos susitarimą. 2013 metais jis padėjo Barakui Obamai išsisukti nuo įsipareigojimų surengti oro antskrydžius prieš Siriją, suorganizuodamas susitarimą dėl B. Asado cheminių ginklų arsenalo. Rusija nuolat saugodavo Sirijos prezidento režimą tik dėl to, kad nuvertus Muamaro Kadafio režimą Libijoje, B. Asadas yra vienintelis Rusijos atramos taškas Artimuosiuose Rytuose. Svarbu ir tai, kad pagrindinis V. Putino įkvėpėjas Artimųjų Rytų reikalais buvo Jevgenijus Primakovas, buvęs Rusijos ministras pirmininkas ir ilgalaikis KGB politikos šiame regione ramstis. J. Primakovas, miręs šiais metais, atliko svarbų vaidmenį užmezgant tvirtus ryšius tarp Rusijos ir Sirijos žvalgybos tarnybų. Dabar, kai vykdomi Rusijos naikintuvų bombardavimai prieš vakariečių palaikomus sukilėlius, aiškėja V. Putino ketinimai, kuriuos jis išsakė viename interviu: surengti pirmalaikius parlamento rinkimus ir užmegzti santykius su vadinamąja sveika opozicija ir įtraukti ją į šalies valdymą, „susitarus“ su B. Asadu. Kitaip tariant, tai būtų inscenizuoti rinkimai ir inscenizuota valdančioji koalicija karo draskomoje, irstančioje šalyje. Vakarams kova su terorizmu reiškia kovą su ISIS, o B. Asadui terorizmas reiškia bet kokį priešinimąsi jo valdžiai. Tokiam požiūriui pritaria ir Maskva. Prisidengdamas kova su terorizmu, B. Asadas nužudė dešimtis tūkstančių Sirijos gyventojų, su žeme sulygino ištisus miestus ir kaimus, išžudė šeimas. Panašiai elgėsi ir V. Putino armija Čečėnijoje. Tokios „kovos su terorizmu“ Vakarai nepalaiko. B. Asado karo mašina yra pagrindinė civilių gyventojų žūčių priežastis, ir dabar ji pasotinama naujais Rusijos ginklais ir jos aviacijos mėtomomis bombomis. Pirmuosius antskrydžius Sirijoje Rusijos karinė aviacija surengė paskutinėmis rugsėjo dienomis ir aiškina, kad pilietinio karo apimtoje šalyje kovoja su tarptautiniu terorizmu, tačiau JAV ir kitos Vakarų šalys Maskvą kaltina parama autoritariniam Sirijos prezidento režimui.

Prieš džihadistus kovoja ir kurdai

Tiek Rusija, tiek JAV yra pareiškusios, kad kovoja su „Islamo valstybe“, tačiau kovoje prieš B. Asadą ir sirus, kurie yra sukilę prieš jo valdymą, abi galingosios valstybės palaiko priešingas puses. Turėdama Rusijos palaikymą iš oro, B. Asado vyriausybė siekia atsikovoti žemes, kurias šiais metais dviejose provincijose užėmė sukilėlių grupuotės. Tarp jų yra tiek su „Al Qaeda“ siejamas „Nusra“ frontas, tiek amerikiečių remiami padaliniai, vadinantys save Laisvąja Sirijos armija. ISIS daugiausia karaliauja Sirijos šiaurėje ir rytuose bei Irake, bet mažai reiškiasi vakaruose. Tačiau šiame regione tiesioginį pavojų B. Asadui kėlusias pergales pasiekė islamistų sukilėlių koalicija, pasivadinusi „Užkariavimo armija“. Jai priklauso „Nusra“ frontas, bet ji kovoja su „Islamo valstybe“. Amerika nori susilpninti ir sunaikinti „Islamo valstybę“, tačiau siekia, kad nepasisektų ir su „Islamo valstybe“ kovojančiam „Nusra“ frontui. Be to, Vašingtonas tikisi kurdų kovotojų ir Turkijos pagalbos kovojant su „Islamo valstybės“ džihadistais. Tačiau pastaroji prieštarauja bet kokiems žingsniams, kurie galėtų paskatinti kurdų nacionalizmą. Vis dėlto kurdai savo atsparumą „Islamo valstybei“ rodo saugodami sieną su Sirija kaimyniniame Irake, kuriame džihadistai irgi plečia savo kalifatą. Lapkričio 13 dieną sukarintos kurdų pajėgos įžengė „visomis kryptimis“ į Irako šiaurinį Sindžaro miestą ir pradėjo jame naikinti džihadistų kovotojus. Irako kurdiškojo regiono prezidentas Masudas Barzanis (Massoud Barzani) pareiškė, kad šiaurinis Sindžaro miestas buvo išvaduotas iš džihadistų „Islamo valstybės“ kovotojų per kurdų pajėgų puolimą, kurį palaikė JAV vadovaujamos koalicijos aviacijos smūgiai. ISIS užėmė Sindžaro regioną 2014 metų rugpjūtį. Sindžaras yra pagrindinis jezidų religinės bendruomenės centras, ir džihadistai prieš tą mažumą surengė žudynių, pavergimo ir žaginimų kampaniją, kuri, kaip nurodo Jungtinės Tautos, prilygsta genocidui. Tūkstančiai jezidų buvo įstrigę ant Sindžaro kalno, esančio prie to miesto, ir Vašingtonas norėjo padėti tiems žmonėms, pernai pradėdamas aviacijos antskrydžių ir bombardavimo kampaniją prieš ISIS Irake.

Rusijos aviacija atakuoja ne tik „Islamo valstybės“ kovotojus

Nuosaikieji Sirijos sukilėliai yra pasižymėję kovose su ISIS – 2014 metais jie sudavė ISIS didžiausią smūgį, kai išstūmė šią grupuotę iš dviejų provincijų ir apsupo jos tvirtovę Rakoje. Jie buvo išviję ISIS iš didžiausio Sirijos miesto, kuris dešimt kartų yra didesnis už Tikritą – pagrindinį miestą, kurį Irake yra užėmusios ISIS pajėgos. Jie atkirto gyvybiškai svarbią ISIS arteriją į Turkiją, kaip buvo padarę Sirijos kurdai per didžiausią iki šiol savo pergalę prieš ISIS. Sirijos sukilėliai visa tai buvo pasiekę be JAV palaikymo iš oro, kurį turėjo irakiečiai ir kurdai, bet puolami Irano remiamų užsienio kovotojų ir sprogdinami kasetinėmis bombomis. Dėl šios priežasties Amerikos remiami sukilėliai, kovojantys su ISIS, yra pagrindiniai V. Putino armijos antskrydžių Sirijoje taikiniai. Yra paskaičiuota, kad Rusijos antskrydžiai prieš ISIS ar „Al Qaeda“ sudarė mažiau negu 10 proc. viso atakų laiko, o žymiai daugiau atakuojami Vakarų remiami nuosaikieji sukilėliai. Putinas siekia šiuos sukilėlius įveikti pirmiau, kad galėtų pavaizduoti save pasaulio gelbėtoju nuo ISIS. Tačiau neatrodo, kad jo favoritai Sirijoje sugebės užpildyti šią tuštumą: V. Putino, B. Asado ir Irano pusė Sirijoje jau daugiau kaip šešis mėnesius pralaimi tiek Sirijos sukilėliams, tiek ISIS. Netgi remiama Rusijos aviacijos, režimą remianti pusė pasiekė tik ribotas pergales ir patyrė didelių nuostolių, įskaitant aukštų karo vadų žūtis. B. Asadas yra suinteresuotas pasiekti, kad į karą Sirijoje būtų žiūrima kaip į susirėmimą tarp B. Asado režimo ir ekstremistinio džihadizmo. Toks požiūris, beje, vis dažniau reiškiamas ir Vakaruose, yra naudingas ir ISIS, kuri sugeba gyvuoti kaip ginanti musulmonus sunitus nuo B. Asado kariuomenės puolimo. „Islamo valstybė“ pasirodė esanti gaji prieš koalicijos atakas ir netgi sugebėjo praplėsti savo įtaką ir kontroliuojamas teritorijas Sirijoje bei Irake. Rusijos logiką remti režimą galima paaiškinti tuo, kad ji pati turi problemų su džihadizmu Kaukaze, t.y. Čečėnijoje ir Dagestane. Tačiau V. Putino siūlymas Vakarams pasinaudoti B. Asadu yra iliuzija, nes sukeltų dar didesnį kraujo liejimąsi Sirijoje ir neišspręstų pabėgėlių krizės. Yra rizika, kad karas Sirijoje paskatintų aktyvesnį Saudo Arabijos ir Persijos įlankos valstybių, remiančių maištininkus sunitus, kišimąsi.

Rusijos karinis įsikišimas destabilizuoja padėtį Sirijoje

Pirmieji Sirijos sukilėlių užimtų teritorijų bombardavimai prasidėjo rugsėjo 30 dieną. Tai sukėlė Vakarų karinių ekspertų nusistebėjimą ir pasipiktinimą. Tačiau tai buvo tik pradžia. Jau spalio 7 dieną Rusijos kariniai laivai iš Kaspijos jūros paleido 26 itin modernias sparnuotąsias raketas – jos Sirijoje turėjo pasiekti sukilėlių objektus, esančius įspūdingai toli – maždaug už 1600 kilometrų. Šios raketos, Pentagone vadinamos „SS-N-30“, iki pat spalio 7 dienos išoriniam pasauliui buvo mažai nežinomos, todėl nustebino netgi akyliausius Rusijos kariuomenės stebėtojus. Šios raketų atakos irgi buvo itin regimos. Daugeliu atvejų tai buvo pranešimas pasauliui, ypač Amerikai, jog kadaise nusilpęs Rusijos karinis jūrų laivynas vėl atgimė, kad V. Putino raketos yra vienos pažangiausių pasaulyje. Raketų atakos pradėtos planuoti spalio 5-ąją, po šešių dienų, kai Maskvos kariniai lėktuvai surengė pirmuosius bombardavimus prieš sukilėlių pozicijas vakarinėje Sirijos dalyje. Rusijos gynybos ministerija aiškino, kad bepiločiai aparatai, žvalgybos palydovai, perimtas radijo ryšys ir šnipai žemėje padėjo pasirinkti taikinius, tad atakų metu buvo smogta gamykloms, gaminančioms amuniciją ir sprogmenis, vadovybės centrams, amunicijos, ginklų ir naftos saugykloms, teroristų rengimo stovykloms Rakos, Idlibo ir Alepo teritorijose. Raketos pasiekė visus vienuolika planuotų taikinių. JAV kariuomenė atidžiai sekė reaktyvines, valdomas raketas ir vėliau pranešė, kad kelios iš jų nepasiekė savo tikslo ir sprogo Irane. Vertindami Maskvos veiklą Vakarų Sirijoje JAV gynybos pareigūnai nurodė, kad Rusija į šią zoną perkėlė sausumos kovos ginklus ir pajėgas, taip galimai siekdama paremti Sirijos kariuomenę, planuojančią pulti prieš režimą kovojančias jėgas, o ne „Islamo valstybės“ junginius. Tarp įrangos yra keletas artilerijos vienetų, keturios daugkartinio paleidimo raketų sistemos „BM-30“. Visa tai laikoma labai tiksliais ginklais. Rugsėjį Rusija į Latakijos uostą perkėlė keletą artilerijos pabūklų. Rusija į Siriją perkėlė ir radioelektroninių trukdžių stotį. Tai galėtų suteikti Rusijai galimybę trukdyti koalicijos orlaivių radioelektronikai.

Rusijos smūgiai padeda B. Asado režimui atsigauti

Spalio 11-ąją, per vieną parą, Rusijos oro pajėgos smogė 53 taikiniams Sirijoje. Maskva teigė, kad oro atakos yra nukreiptos prieš džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“. Rusijos naikintuvai atakavo taikinius Hamos, Homso, Latakijos ir Idlibo provincijose, naikindamos „teroristų“ vadavietes, kovotojų mokymo stovyklas ir ginklų sandėlius. Sirijos armija ir jos sąjungininkų pajėgos, remiamos Rusijos karo lėktuvų, surengė dar vieną ataką prieš sukilėlius ir įgijo dar didesnį pranašumą regione. Hamos provincijoje Rusijos lėktuvai surengė mažiausiai 30 oro atakų, o Sirijos kariuomenės ir „Hezbollah“ kovotojų sausumos daliniai užėmė teritorijos dalį. Su Rusijos pagalba pajėgos, ištikimos prezidentui B. Asadui, sugebėjo atsikovoti vakarinę pajūrio teritoriją iš sukilėlių, prieš tai užsitikrinusių pranašumą daugelyje vietovių. Rusija nuo rugsėjo 30-osios, kai pradėjo bombardavimo Sirijoje kampaniją, iki spalio vidurio smogė į 456 „Islamo valstybės“ objektus. Iš viso buvo atlikti 669 kovos skrydžiai, iš jų 115 – naktį.

Sirijos kariuomenė, pasinaudodama Rusijos kariniais smūgiais, jau spalio pradžioje pradėjo didelį puolimą, kad susigrąžintų sukilėlių kontroliuojamus miestus ir kaimus. Tos operacijos tikslas – „išvaduoti teritorijas ir miestus, kentėjusius nuo terorizmo“.

Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) pranešė, kad Sirijos vyriausybės antžeminės pajėgos ir jas palaikantys sukarinti daliniai, remiami Rusijos aviacijos reidų, vykdė puolimą prieš sukilėlius strategiškai svarbioje al Gabo lygumoje šalies vakaruose. Antžeminės pajėgos intensyviai atakavo sukilėlių užimtas teritorijas raketomis „žemė–žemė“, o iš oro jas bombardavo Rusijos naikintuvai. JAV palaikoma sukilėlių grupuotė „Tajammu Alezzah“ kelis mėnesius kovėsi su Sirijos režimo pajėgomis prie Hamos miesto, bet į konfliktą įsitraukė nauji žaidėjai – Rusijos karo lėktuvai, jau ne kartą smogę priešakinėms kovotojų pozicijoms, dar ir vyriausybės aviacija. Sukilėlių – tiek nuosaikiųjų, tiek islamistų ir radikalų – grupėms teko evakuoti kai kurias bazes ir perkelti šaudmenų sandėlius. Sukilėliai ragina savo šalininkus regione, tokius kaip Persijos įlankos šalys ir Turkija, padidinti jiems teikiamą palaikymą, pavyzdžiui, aprūpinti modernesne ginkluote, įskaitant priešlėktuvines raketas. Daugelis perspėja, kad Rusijos intervencija tik sustiprins ekstremistus, tokius kaip „Islamo valstybė“ ir „al Qaeda“ padalinys Sirijoje „al Nusra Front“, skatindama žmones pereiti į jų pusę. Dauguma smūgių teko pozicijoms, užimtoms aljanso „Jaish al Fatah“, kuriam priklauso tiek griežtosios linijos islamistų grupuotės, tokios kaip „al Nusra Front“, tiek nuosaikiosios jėgos, tokios kaip Vakarų šalių palaikoma Laisvoji Sirijos armija.

Sukilėliai vienijasi

Demonstruodamos vienybę, 40 sukilėlių grupuočių – islamistų ir nuosaikiųjų – paskelbė pareiškimą, kuriame vadino Rusijos intervenciją nauja Sirijos okupacija ir tvirtino pradedančios „išsivadavimo karą“.  „Rusijos karinė agresija yra atvira okupacija“, o visos okupacinės jėgos yra „teisėti taikiniai“, – sakoma pareiškime, kurį pasirašė nuosaikios sukilėlių grupuotės bei radikalūs islamo daliniai „Ahrar al-Sham“, „Djaish al-Islam“ ir kitos grupuotės. Pareiškime smerkiamas Rusijos ir Irano aljansas, kurio tikslas yra okupuoti Siriją. Apie 40 Sirijos sukilėlių grupuočių aljansas kviečia kovai su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis. Jos kaltina rusus civilių žudynėmis Homse ir grasina kerštu.

Europos Sąjunga sunerimo dėl Rusijos įsikišimo į karą Sirijoje

Europos Sąjunga, reaguodamos į Rusijos karinius veiksmus Sirijoje, pareikalavo, kad Rusija nedelsdama nutrauktų aviacijos smūgius prieš nuosaikiąsias Sirijos sukilėlių grupuotes, ir perspėjo, kad, valdant Maskvos palaikomam prezidentui B. Asadui, tvari taika neįmanoma. ES užsienio politikos vadovė Federika Mogerini (Federica Mogherini) pavadino Rusijos karinę intervenciją Sirijoje nepageidautinu žaidimo taisyklių pasikeitimu, kuris kelia pavojų taikos pastangoms ir didina susidūrimų su „Islamo valstybės“ džihadistų objektus atakuojančiais Vakarų lėktuvais riziką. „Pastarieji Rusijos kariuomenės smūgiai, kurie peržengia kovos su ISIS ir kitomis Jungtinių Tautų įvardintomis teroristinėmis grupuotėmis ribas, kartu yra ir prieš nuosaikiąją opoziciją, kelia didelį susirūpinimą ir nedelsiant privalo būti nutraukti“, – sakoma ES 28 šalių užsienio reikalų ministrų pareiškime. „Toks karo veiksmų eskalavimas gali pagilinti konfliktą, sužlugdyti politinį procesą, apsunkinti humanitarinę padėtį ir sustiprinti radikalėjimą“, – nurodoma jame.

Lietuvos pozicija

Lietuvos pozicija sutampa su Vakarų. Vyriausiasis Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas užsienio politikos klausimais Renaldas Vaisbrodas pirmąją spalio savaitę teigė, kad Rusija į Siriją atvyko ne kovoti su „Islamo valstybe“, o paremti Damasko režimą ir prezidentą B. Asadą ir šie tikslai prieštarauja tarptautinės koalicijos, kovojančios su „Islamo valstybe“ siekiams. R. Vaisbrodas sakė, kad Maskvos veiksmai Sirijoje neatitinka Jungtinių Tautų chartijos tikslų, o bandymai siekti savo ribotų tikslų Artimuosiuose Rytuose ir nenoras bendradarbiauti su tarptautine bendruomene įneša dar daugiau chaoso Sirijoje.

Islamistų teroro aktai suvienijo Vakarus ir Rusiją

Tačiau padėtis pasikeitė, kai džihadistai įvykdė teroro aktą prieš Rusijos keleivinį lėktuvą A321, skridusį iš Šarm al Šeicho į Sankt Peterburgą ir sudužusį spalio 31 dieną. Lėktuvu skrido 217 keleivių ir septyni ekipažo nariai – visi žmonės žuvo. Nors Didžiosios Britanijos ir Amerikos žvalgybos netrukus įrodė, kad lėktuvas buvo susprogdintas į vidų įnešta bomba (britų žvalgyba net nurodė, kad išpuolį organizavo Sinajaus pusiasalyje veikiantis „Islamo valstybės“ sparnas „Wilayat Sinai“), V. Putinas ilgokai neigė teroro galimybę. Pagaliau pripažinęs lėktuvo avariją teroro aktu, įsakė dar stipriau naikinti ISIS objektus Sirijoje. Rusijos karo aviacija Sirijoje lapkričio 11 ir 12 dienomis surengė 107 skrydžius ir sunaikino 289 teroristų objektus. Karo lėktuvai smogė į taikinius Alepo, Damasko, Idlibo, Latakijos, Chamos, Daros, Chomso ir Deir az Zoro provincijose. Vakarų ir Rusijos pozicijos „Islamo valstybės“ atžvilgiu dar labiau suartėjo iškart po lapkričio 13-ąją Paryžiuje įvykdytų teroro aktų, nusinešusių mažiausiai 129 žmonių gyvybes. Atsakomybę už šiuos išpuolius prisiėmė ISIL. Lapkričio 15 dieną JAV prezidentas B. Obama ir Rusijos vadovas V. Putinas sutarė dėl pirmųjų žingsnių į taiką Sirijoje, kai Paryžių sudrebinusios kruvinos teroro atakos tapo skaudžiu akstinu pasaulio lyderiams imtis ryžtingų veiksmų prieš kovotojus iš užsienio. Žinia apie siaubingus išpuolius Paryžiuje lyderius užklupo per viršūnių susitikimą Turkijoje, priversdama juos kuo skubiau ieškoti būdų, kaip nutraukti ketverius metus vykstantį karą Sirijoje, atvėrusį kelią „Islamo valstybės“ iškilimui. Atidėję į šalį akivaizdžius nesutarimus, B. Obama ir V. Putinas surengė neformalias derybas prie kavos staliuko Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo Turkijos Antalijos kurorte užkulisiuose, siekdami suderinti savo pozicijas. Tai buvo pirmasis prezidentų susitikimas nuo rugsėjo pabaigos, kai Rusija pradėjo savo bombardavimus Sirijoje. Kaip pranešė Baltieji rūmai, pokalbio metu B. Obama kartu priminė opią Ukrainos temą, paraginęs Rusiją atitraukti savo pajėgas bei ginkluotę iš šios šalies bei nutraukti paramą prorusiškiems separatistams. Atsiliepdama į teroro aktus Paryžiuje, Prancūzija ėmėsi plataus masto antskrydžių prieš „Islamo valstybės“ pozicijas jos sostinėje Rakoje. Iš viso numesta 20 bombų, sunaikinta vadavietė, džihadistų verbavimo centras, ginklų sandėlis ir teroristų mokymų stovykla.

Turkija numušė Rusijos naikintuvą

Antradienį ryte Turkijos karinių oro pajėgų naikintuvai „F-16“ netoli sienos su Sirija numušė Rusijos naikintuvą „Su-24“. Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad naikintuvas sudužo Sirijos šiaurėje, o dviem karinio orlaivio pilotams pavyko katapultuotis, tačiau jie žuvo. Turkijos kariuomenės pareigūnai nurodė, kad į Turkijos oro erdvę įskridusį naikintuvą šalies pajėgos per penkias minutes įspėjo 10 kartų, tačiau „Su-24“ pilotams nereagavus, jį numušė. Maskva neigia, kad jos naikintuvas pažeidė Turkijos oro erdvę. Pasak Rusijos, visą skrydžio laiką lėktuvas buvo Sirijos teritorijoje ir nukrito į kalnus Latakijos provincijoje.

Parengta pagal Lietuvos ir užsienio žiniasklaidą

© 2015 „XXI amžius“