Paryþiaus þudyniø pamokos

Vytautas Sinica

Paryþiø sukrëtë didþiausias teroro iðpuolis nuo 2004 metø, kai 191 þmogus þuvo per sprogimus Madrido metro. Paryþiuje, negalutiniais duomenimis, pareikalauta 160 aukø, 350 suþeista. Gerai organizuoti, bombomis, granatomis ir automatais ginkluoti saviþudþiai teroristai surengë atakas futbolo stadione, koncertø salëje ir keliuose restoranuose. Paryþiuje paskelbta nepaprastoji padëtis, sustabdyta didelë dalis transporto, uþdarytos ðalies sienos. Pasaulis gedi, smerkia terorizmà ir reiðkia paramà Prancûzijai. Prisidëdami prie uþuojautos tragedijos aukoms, turëtume plaèiau paþvelgti á ávykiø kontekstà ir galimas pamokas.

Prancûzija kaip karo laukas

2015-ieji Prancûzijai tapo islamiðkojo teroro metais. Sausá ðalá sukrëtë ataka prieð áþeidþianèio turinio satyrinio þurnalo „Charlie Hebdo“ redakcijà. Tuo paèiu metu ðalyje vyko keli smulkesni iðpuoliai, ypaè prieð þydø parduotuves. Atakos prieð þydus kartojosi, musulmonø antiseminizmas ðalyje augo ir tai galiausiai privedë prie tûkstanèiø Prancûzijos þydø kraustymosi á Izraelá, kurio premjeras pakvietë gráþtanèius tautieèius iðskëstomis rankomis. Teroro iðpuoliai tæsësi: pramoniniame rajone netoli Grenoblio birþelá þmogui nupjauta galva. Auka buvo darbdavys teroristo, kuris aukos galvà apraðinëjo arabiðkais uþraðais, o iðpuolio metu turëjo „Islamo valstybës“ vëliavà. Galiausiai rugpjûtá automatu ginkluotas vyras bandë surengti skerdynes traukinyje, taèiau buvo laiku sustabdytas kartu vaþiavusiø JAV kariðkiø. Visi ðie ávykiai kûrë nesaugumo atmosferà, jau kuris laikas ðalyje buvo sustiprintas saugumas. Tai nesutrukdë á renginius Paryþiuje patekti automatais ginkluotiems teroristams.

Dar rugpjûtá teko raðyti, kad Europos laukia vieðø egzekucijø áraðai ið Europos ðaliø sostiniø. Þinant, kad teroristø veikimo tikslas – skleisti baimæ þudant civilius gyventojus, o teroro ir þudyniø perkëlimas á Europà yra nuosekli ir logiðka jø veiklos tàsa. Islamo valstybei viena nupjauta galva Prancûzijoje verta daugiau nei ðimtas nufilmuotø egzekucijø Sirijoje. Europieèiai turi jaustis nesaugûs savo namuose. Þinant vyraujantá Europoje màstymà, pakankamai tikëtina, kad pilieèiø reakcija á teroro iðpuolius bus ne skatinimas kovoti su teroristais jø ðalyse (èia jums ne JAV), o raginimai nebeerzinti musulmonø antskrydþiais Sirijoje. Penkis milijonus musulmonø gyventojø turinèioje Prancûzijoje klausimas, kaip reaguoti á tokius iðpuolius, iðkyla ypaè aðtriomis formomis.

Uþdaromos sienos ir migrantø grësmë

Prancûzijos prezidentas Fransua Olandas (Franšois Holland) paskelbë, kad Prancûzija uþdaro visas sienas, kiekvienas pasienio postas nuo ðiol bus tikrinamas. Priemonë skambi, tinkanti þmonëms nuraminti ir deranti prie bendros ES tendencijos uþdaryti vidaus sienas. Taèiau sienø uþdarymas tikrai nesuteiks ðaliai saugumo. Vieða paslaptis, kad su migrantø srautais á Europà pateko ir nauji ISIS kovotojai, taèiau rekrutø jiems netrûksta ir paèiose Europos ðalyse. Terorizmo grësmë (bent Prancûzijoje) tik netiesiogiai susijusi su pabëgëliø problema ir atviromis sienomis. Ðalis seniai turi savo potencialiø teroristø armijas. Vien 2012 metais Paryþiuje gyveno pusë milijono, o Il de Franso regione (Paryþiaus apylinkës) – 1,5 mln. musulmonø. Kaip matëme, ir deðimties uþtenka siaubui pasëti sostinës gatvëse. Jokiu bûdu negalima visø musulmonø laikyti potencialiais teroristais. Religija – ne diagnozë. Taèiau net 16 proc. Prancûzijos gyventojø teigia palaikantys ISIS tikslus, jaunimo gretose ðis skaièius siekia 27 proc. Ðie þmonës yra lengvai paþeidþiami teroristiniø grupiø propagandos ir verbavimo. Ir jie jau seniai Prancûzijoje – ten gimæ, uþaugæ, baigæ jokio lojalumo valstybei nebeugdanèias kairuoliðkas mokyklas. Bûtent toks buvo „Charlie Hebdo“ uþpuolikø profilis. Prancûzijai ðie skaièiai reiðkia maþiausiai du dalykus: visiðkà valstybinës ðvietimo sistemos fiasko ir akivaizdþià grësmæ nacionaliniam saugumui. Pabëgëliø per kelerius metus priimta tik 24 tûkstanèiai, didelë jø dalis telkiasi Kalë uoste ir pagarsëjo tik ðturmais prie Lamanðo tunelio. Iðkart po ðios nakties ávykiø Kalë migrantø stovykloje, vadinamosiose „dþiunglëse“, ásiplieskë gaisrai, nors visi korektiðkai neigia, kad tai – prancûzø kerðtas uþ atakas Paryþiuje. Ávykiai Paryþiuje, be abejo, yra arba privalo tapti rimtu signalu musulmonø migrantø priëmimo kitoms, uþdarø ir lengvai radikalizuojamø musulmonø bendruomeniø neturinèioms ðalims, pirmiausia Vidurio ir Rytø Europai. Kaip teigia buvæs ambasadorius JAV Þygimantas Pavilionis „negalime vien tik plaèiai atverti savo duris, nepatikrinæ, kas pro jas áeina. Negalime nuolat teigti, kad esame pasiruoðæ, kai ið tikrøjø nesame“. Europoje smarkiai per daug tikëjimo draugiðkos ir vieningos þmonijos pasaka. Taèiau tai – pamokos mums, ne Prancûzijai. Paryþiaus iðpuoliø atveju ðiandienos migrantø srautai, greièiausiai, ir vël nieko dëti. F. Olandas tiesiog uþsidaro kartu su savo teroristais“.

Politkorektiðkos kaltøjø paieðkos

Atakø centre atsidûræs socialistø prezidentas, kaip ir pridera, pasmerkë teroristus, papraðë draugiðkø ðaliø vienybës ir iðsakë uþuojautà aukø artimiesiems. Taèiau ið pirmøjø F. Olando ir B. Obamos pasisakymø atrodo, kad ir vël bus vengiama nurodyti, kad dël teroro iðpuoliø kaltas islamo ekstremizmas. Kà noriai skelbia patys musulmonø kovotojai, nedera iðtarti Vakarø ðaliø lyderiams. Vengiantieji ávardyti savo problemø kilmæ visada tuo kenkia tik patys sau, bet Vakarø vieðojoje erdvëje ásigalëjæs kultûrinis marksizmas ir politinio korektiðkumo kanonai neleidþia tai padaryti. Problema principinë: jeigu pripaþástame, kad egzistuoja ryðys tarp islamo religijos ir terorizmo, pripaþinsime, jog kultûriniai ir religiniai skirtumai nëra bereikðmiai – jie lemia visuomeniø stabilumà, sugyvenimà, o kraðtutiniais atvejais – ir jos nariø gyvybes. Bet Vakarø Europa jau pusæ amþiaus buvo mokoma, kad kultûriniai, religiniai ir kiti nesirenkami tapatybiø skirtumai nieko nereiðkia. Net Baþnyèia pradëjo skelbti, kad musulmonas krikðèioniui brolis, abu yra savaip ieðkantys kelio pas tà patá Dievà. Marksistuojantis Vakarø elitas, kokiam atstovauja F. Olandas su B. Obama, nëra pasiruoðæs pripaþinti, kad ne kaþkokie abstraktûs, o bûtent islamo teroristai yra nuolatinë ir vis didëjanti grësmë Europos gyventojams. Taèiau kuo ilgiau jie dels, tuo neadekvatesnës bus jø ir mûsø reakcijos priemonës.

Islamo taika

Vakarams bûtø sveika nustoti sau meluoti, kad islamas yra taikos religija, o „Islamo valstybë“ neturi nieko bendra su tikruoju islamo mokymu. Kai JAV valstybës sekretorius Dþonas Keris (John Kerry) aiðkina, kad „islamas yra taiki religija, kuri remiasi visø þmoniø orumo idëja, o Islamo valstybë yra islamo prieðas“, jis arba neþino, kà ðneka, arba ciniðkai ramina daugiakultûrinæ ðalies visuomenæ, kad JAV nekariauja prieð islamà, kaip toká. Abiem atvejais tai – netiesa. „Islamo valstybë“, prisiëmusi atsakomybæ uþ iðpuolius Paryþiuje ir susieta su ankstesnëmis atakomis Prancûzijoje, vadovaujasi autentiðku klasikiniu, kalifato laikus siekianèiu islamo aiðkinimu. Tai nëra jokia atskalûnø sekta. ISIS siekia atkurti pasauliná islamo kalifatà ir bent sunitø (ISIS – taip pat sunitai) islamo mokytojai ðiam tikslui ið principo pritaria. „Mes laukiame kuo greitesnio kalifato atëjimo, [taèiau] kalifo vardas gali bûti suteiktas tik visos musulmonø tautos (umos)“, – Islamo valstybës pretenzijas komentavo vienas garsiausiø sunitø islamo mokytojø ir autoritetø Jusufas al Kvaradavis (Yusuf al-Qaradawi). Taigi problema sunitams – ne ISIS tikslas islamizuoti visà pasaulá, o abejotina pretenzija prisiimti ðá vaidmená sau. Ne vienas Palestinos politikas yra pareiðkæs, kad „ISIS doktrina kyla ið Korano ir Sunos. Nëra tokio dalyko kaip „ISIS ideologija“, nes ði ideologija yra pats islamas“. Ne vienoje vietoje Suna tiesiogiai nurodo nupjauti kitatikiams galvas ir pirðtus, jei jie nesutinka atsiversti á islamà (47:4; 8:12). ISIS bûtent tai demonstratyviai daro. Turime reikalà su islamo ortodoksais, bet ne su tikëjimà iðkraipanèia sekta. Taèiau kaip ámanomas toks masinis átikëjimas islamu – „taikos religija“? Ilgametis islamo tyrinëtojas, buvæs Ronaldo Reigano komandos, o dabar JAV nacionalinës saugumo tarybos narys Robertas Reilis (Robert Reilly) paaiðkina ðá paradoksà. Jo teigimu, musulmonai toms paèioms sàvokoms suteikia visai kitas prasmes nei vakarieèiai. Klasikinio islamo tikslas yra taika (salam), bet tai – ne bet kokia taika, o taika pasaulyje, suvienytame islamo ir valdomame ðariato teisës principais. Agresija tikëjimo reikaluose negalima, taèiau tas (asmuo ar tauta), kas triskart atsisako atsiversti á islamà, pats yra laikomas agresoriumi (taghout) ir pradedanèiu karà (harb). Visa, kas trukdo islamo sklaidai, prieðtarauja Alacho valiai, tad tokio aiðkinimo ðalininkams belieka gintis. Islamo sklaida buvo kasmetinë kiekvieno kalifo pareiga. Karui skleidþiant islamà keliami reikalavimai ir ISIS nebûtinai juos visus atitinka. Bet bûtent á ðià klasikinæ, VII amþiø siekianèià kalifø pareigà pretenduoja naujoji teroristinë valstybë. Islamas, kaip taikos religija, tokioje ðviesoje neprieðtarauja ISIS tikslams ir metodams.

Kas toliau?

Nëra jokio pagrindo galvoti, kad teroro iðpuoliai Europoje liausis. Logiðka tikëtis jø aktyvëjimo. JAV ir Rusijai ásitraukus á karo veiksmus Sirijoje, o ISIS prarandant pozicijas tikrojo karo fronte, normalu, jog teroristinë organizacija gráþta prie iðbandytø ir veiksmingø savo veikimo bûdø. Kai yra silpna, jai labai svarbu pasirodyti stipriai ir perkelti dëmesá nuo savo problemø Sirijoje (tam tikra prasme tà patá Sirijoje veikia Putinas). Esamoje situacijoje, kai ne viena Europos valstybë yra ásileidusi, bet neintegravusi gausybës svetimai civilizacijai priklausanèiø pilieèiø. Bûtina skubiai stiprinti saugumo priemones trumpalaikëms grësmëms spræsti. Rytø Europà ðie ávykiai skatina suprasti atvirø ES iðoriniø sienø keliamà pavojø ir verèia pergalvoti dþiugaus migrantø priëmimo idëjà. Vakarø Europai iðkyla ekonominis ir kultûrinis integracijos aspektai. Pasigirsta aiðkinimø, jog Vakarø ðalys turi uþtikrinti atbëgëliams ir imigrantams orø pragyvenimà ir darbo vietas kaip bûtinà sëkmingos integracijos sàlygà. F. Olandas ir B. Obama tam pritartø. Taèiau jei imigrantams neatsiranda oriai pragyventi leidþianèio darbo priimanèiø ðaliø darbo rinkose ar jei jie patys nenori dirbti ir renkasi gyvenimà ið paðalpø, tokia naðta Europos valstybëms tiesiog nereikalinga.

Bûtina ne þodþiais, o darbais mesti multikultûriðkumo modelá á istorijos sàvartynà. Kritiná poþiûrá á savo valstybæ (ne valdþià!) ir á jos istorijà formuojanèios mokymo programos yra tiksinti bomba, lëtai ir uþtikrintai dezintegruojanti tautiðkai miðrias visuomenes. Tik kultûriðkai integruotus ir valstybiðkai lojalius pilieèius be skrupulø ugdanèios valstybës gali bûti ramios, jog uþantyje neaugina teroristø. Gailëdami Paryþiaus aukø, galime pasimokyti ið Prancûzijos padarytø klaidø..

Pro Patria

© 2015 „XXI amþius“