Elektros jungčių su Lenkija ir Švedija sėkmingai įgyvendinamas

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Švedijos vyriausybių atstovai, aukšti Europos Komisijos pareigūnai ir jungtis administruojančių kompanijų atsakingi asmenys dalyvauja elektros jungčių su Švedija ir Lenkija – „Nord Balt“ ir „LitPol Link“ inauguracijos ceremonijoje

Praėjusios savaitės pirmadienį Vilniuje vyko iškilminga simbolinė elektros jungčių su Lenkija ir Švedija įjungimo ceremonija. Šių projektų įgyvendinimas gali būti laikomas reikšmingiausiu Lietuvos energetikos politikos pasiekimu nuo nepriklausomybės atkūrimo. Elektros jungtys yra antras žingsnis link mūsų energetikos nepriklausomybės. Pirmas buvo suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas, kuris davė ne tik nepriklausomą dujų tiekimą, bet ir užtikrino rezervinę elektros gamybą. Elektros jungtys leidžia Lietuvai įsigyti trūkstamą elektrą ne tik iš Rusijos, bet ir iš Vakarų Europos: jungtimi su Lenkija galime gauti elektros iš kontinentinės Europos, jungtimi su Švedija – iš Šiaurės Europos.

Lietuvos kelias į energetinę nepriklausomybę yra susijęs su nesklandumais ir trukdymais. Tik po 25 valstybinės nepriklausomybės metų pasiektas ilgai lauktas rezultatas. Rusija ne kartą bandė sutrukdyti elektros kabelio „NordBalt“ tarp Lietuvos ir Švedijos statybai. LRT televizijai energetikos ministras Rokas Masiulis sakė: „Šiuo atveju tikrai svarbu paminėti, kad pavyko įveikti ir tam tikrus priešiškus Rusijos veiksmus. Jau šiandien galiu pasakyti, kad net keturis kartus Rusijos karinis laivas trukdė šiai statybai, buvo paprašyta, kad kabelio tiesimo laivas pasitrauktų iš savo vietos. Mes ir švedai protestavome, po tų protestų jie atsitraukė ir leido toliau statyti“. Tačiau viešai apie tai buvo pranešta tik vieną ar du kartus. Net ir šių projektų įgyvendinimas nebuvo sklandus: jų terminai buvo ne kartą atidėti, o įgyvendinimo metu buvo kilę nesutarimų su kitais regiono partneriais – Lenkija bei Latvija. Net pusantrų metų tęsėsi ginčas tarp Latvijos ir Lietuvos vyriausybių dėl to, į kurią Baltijos šalį turėtų būti tiesiama elektros jungtis su Švedija. Tik įsijungus Europos Komisijai ir Švedijos institucijoms, šį ginčą pavyko išspręsti. Europos Komisijos veikla, koordinuojant šių jungčių ir kitų Baltijos jūros regiono energetikos projektų įgyvendinimą Baltijos energetikos rinkos jungčių plano formatu, irgi tapo geru pavyzdžiu, kaip Europos Sąjungos institucijų įsijungimas gali padėti išspręsti nesutarimus tarp Baltijos valstybių. Minėtų projektų įgyvendinimą trikdė ne tik nesutarimai su kitomis regiono šalimis, bet ir Lietuvos vidaus politika ir sąsajos tarp politikų bei interesų grupių. Tai ypač sutrikdė planus įgyvendinti elektros jungtį su Lenkija. Gera idėja apie privataus partnerio įtraukimą pagrįstas, tačiau „buldozerio“ principu stumtas „Leo“ projektas supriešino visuomenę ir verslo bendruomenę, sulėtino šių projektų įgyvendinimo darbus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė minėjo, kad naujos elektros jungtys su Švedija ir Lenkija užtikrins, jog elektra nebebus naudojama kaip įrankis veikti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ekonomikos raidą. LRT radijui D. Grybauskaitė sakė: „Matome savo 25 metų kelią, kai buvome šantažuojami didžiausiomis kainomis už elektros energiją, už dujas. Ir todėl sugebėjome ir patys, ir kartu su savo kaimynais, ir su Europos Sąjunga nuspręsti, kad energetinės visų Baltijos šalių salos ne tik nestiprina, o priešingai, pakerta politinį ir ekonominį saugumą, ir nepriklausomybę. Todėl tai, kad po SGD terminalo atidarymo praeitą gruodį dabar atidarome jungtis su Švedija ir Lenkija, be jokios abejonės, tai – ne tik mūsų, bet ir visos Europos strateginis pasiekimas“. Anot Prezidentės, sujungus Baltijos šalis elektros jungtimis su Skandinavija ir su Vakarų Europa, elektra nebegalės būti naudojama kaip politinio spaudimo įrankis. „Tai reiškia, kad ne tik dujų, bet ir elektros įrankis jau nebebus naudojamas ir negalės būti naudojamas daryti įtaką mūsų valstybės raidai, pirkti mūsų politikus ir mūsų visuomenę“, – kalbėjo šalies vadovė. Prezidentė D. Grybauskaitė džiaugėsi, kad tokiais savo pasiekimais mes vykdome Europos Sąjungos sprendimus, priimtus dar 2008 metais, sukurti energetines jungtis Baltijos jūros regione, panaikinsiančias energetines salas. „Dabar turime bendrą energetinę Europos politiką, einame labai sparčiu žingsniu į energetinę sąjungą. (...) Kuriame galutinai integruotą europinę energetikos rinką ir būtiną infrastruktūrą, ir tai yra strateginiai visos Europos ir Baltijos šalių pasiekimai“, – sakė šalies vadovė.

„LitPol Link“ ir „NordBalt“ jungčių statybos darbai jau baigti, vyksta jų bandymai. „LitPol Link“ bandymus planuojama baigti iki gruodžio pabaigos. Elektra iš Lenkijos į Lietuvą bandomuoju režimu jungtimi „LitPol Link“ pradėjo tekėti jau nuo gruodžio 9-osios. Svarbiausias tikslas buvo išbandyti jungtį kuo ekstremalesnėmis sąlygomis. Stebint, kaip jungties įrenginiai reaguoja į įvairių parametrų pokyčius, pasiruošiama kuo greičiau nustatyti galimų gedimų priežastis ir jas pašalinti. Laikinai dėl gaisro nutrūkę „NordBalt“ bandymai bus atnaujinti sausį ir tikriausiai jie bus baigti iki kovo pabaigos. 370 mln. eurų vertės 500 megavatų (MW) galios „LitPol Link“ jungtis su Lenkija bus pirmoji linija, sujungsianti technologiškai skirtingus Lietuvos ir Vakarų Europos tinklus. Jos statybą finansavo Europos Sąjunga, Lietuvos bei Lenkijos elektros tinklų operatorės „Litgrid“ ir PSE. 550 mln. eurų vertės 453 kilometrų ilgio „NordBalt“ – pirmoji Lietuvos elektros jungtis su Skandinavija. Ji sujungs aplink Baltijos jūrą esančias valstybes į vieną infrastruktūrą, o galimybės importuoti skandinavišką elektrą padidės 70 procentų. Koncerno ABB pagamintas kabelis Baltijos jūros dugne sujungė Klaipėdos ir Nybro transformatorių pastotes.

Sukūrus tinkamą energetikos infrastruktūrą Baltijos jūros regione tolimesnis žingsnis būtų Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais, kuris užtruks iki 2025 metų. Tačiau tai vienas svarbiausių darbų, dėl kurio susitarti turi visos trys Baltijos valstybės ir Lenkija. Kol kas tokio susitarimo nėra, nes netgi galima pastebi, jog po 25-erių nepriklausomybės metų Baltijos valstybių negalima pavadinti regionu, siekiančiu bendrų tikslų. Jungtys Baltijos šalims atveria galimybę pirkti elektrą už rinkos kainą Švedijoje ir Europoje, tačiau tai nepadidina mūsų regiono energetinio saugumo. Elektrą šiomis jungtimis pirksime per srovės keitiklius, o tai mus vis dar laikys priklausomais nuo Rusijos energetikos, nes Baltijos valstybės vis vien dar yra BRELL žiede, kuris jungia Lietuvą, Latviją, Estiją, Baltarusiją ir Rusiją. BRELL darbą reguliuoja dispečeriai Maskvoje. Anot energetinio saugumo eksperto, Rusija jau ne kartą įrodė, kad energetiką naudoja kaip politinį ginklą, ir tą daryti ji pasirengusi ir ateityje, kai susidarys kokios nors ekstremalios ar ypatingos sąlygos.

Roberto Dačkaus (lrp.lt) nuotrauka

© 2015 „XXI amžius“