Rusijos informacinis puolimas nesilpnėja

Nuolatinėje Lietuvos atstovybėje Europos Sąjungoje praėjusią savaitę vyko Lietuvos režisierių Martyno Starkaus ir Jono Banio dokumentinio filmo „Karas 2020-ieji. Rusijos informacinė agresija“ premjera. Renginyje dalyvavęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, kad, vykdydama informacinę agresiją prieš Vakarus, Rusija siekia skaldyti transatlantinės šeimos partnerių tarpusavio pasitikėjimą, pasėti abejones tokiomis pamatinėmis Vakarų pasaulio vertybėmis, kaip pagarba žmogaus teisėms ir demokratijai, slėpti tarptautinės teisės pažeidimus po kitokios nuomonės skraiste. Ministras pabrėžė, kad, siekiant efektyviai pasipriešinti informacinei Rusijos agresijai, būtinos kur kas aktyvesnės ir labiau sutelktos Europos Sąjungos, NATO ir visos tarptautinės bendruomenės pastangos. Diskusijos, kurią moderavo Vokietijos Maršalo fondo Briuselio biuro vadovas Ianas O. Lesseris, metu L. Linkevičius sakė, kad dokumentiniame filme „Karas 2020-ieji. Rusijos informacinė agresija“ atskleidžiami prieš Vakarus nukreiptos propagandos principai, metodai ir šaltiniai prisidės prie aiškesnio realios situacijos suvokimo ir taps dar vienu Lietuvos indėliu priešinantis Rusijos informacinei agresijai. „Nieko naujo čia nepamatysite, tiesiog paprasta žmonių kalba paaiškinta, kaip viskas daroma“, – sakė filmo bendraautorius Martynas Starkus. Jo kolega Jonas Banys papildė: „Nors filmas skirtas Lietuvos auditorijai, šiuo filmu norime parodyti, kad propaganda skleidžiama ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje“. Renginį organizavimo nuolatinė Lietuvos atstovybė Europos Sąjungoje ir Vokietijos Maršalo fondas.

Prieš porą savaičių užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, duodamas interviu „The Washington Times“ sakė, kad Rusija su Lietuva ir kitomis buvusiomis SSRS valstybėmis kariauja galingą propagandinį karą, o NATO į tai neatsako efektyviai bei adekvačiai ir pralaimi. Pasak ministro, deramas atsakas galėtų būti tokių stočių, kaip „Laisvosios Europos radijas“ ar „Amerikos balsas“, finansavimo didinimas. Maskvos pinigai, skirti propagandai, atiteka į Lietuvoje registruotų leidinių sąskaitas. Valstybės saugumo departamentas (VSD) šią savaitę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui parodė schemas. Radijo ir televizijos komisija įpareigojo visas šalies kabelines televizijas papildomai apmokestinti „RTR Planeta“ transliavimą. Tai – jau antras kartas šiemet, kai ši televizija sulaukia sankcijų. Lapkričio 29 d. laidoje „Sekmadienio vakaras su Vladimiru Solovjovu“ raginta karine jėga susidoroti su Turkija, nes ši numušė rusų karinį lėktuvą. „Už vieną lakūną jūsų šimtą paguldysim žemėn, ir visas Turkijos oro bazes – susprogdinti“, – sakė Rusijos Dūmos vicepirmininkas Vladimiras Žirinovskis.

Latvijoje registruotas žiniasklaidos holdingas „Baltijas Mediju Alianse“ paskelbė, kad nuo kitų metų pradžios per „Pirmąjį Baltijos kanalą“ nebetransliuos Lietuvos rusakalbiams skirtų žinių. Holdingo vadovybė apkaltino Lietuvos valdžią, esą jos valdžios žiniasklaidos politika turi labai mažai ką bendro su europietiškomis vertybėmis. Spalio pabaigoje „Znad Wilii“ žurnalistai vienoje Vilniaus kavinių užtiko vakarieniaujančius „Pervij Baltijskij kanal“ (PBK) vadovą Antoną Blinovą su Lenkų rinkimų akcijos lyderiu Valdemaru Tomaševskiu. Toje pat kompanijoje buvo ir V. Tomaševskio padėjėja Europos Parlamente bei buvusi A. Blinovo pavaldinė Romualda Poševeckaja. Kartu buvoR. Poševeckajos sutuoktinis Sergejus Perepelica, kuris yra šios televizijos žinių redaktorius. Žurnalistams V. Tomaševskis aiškino, kad jį su „Pervyj Baltijskij“ kanalu sieja daug kas, tačiau neatskleidė pokalbio turinio. Pasak žiniasklaidos, per savivaldos rinkimus LLRA už agitaciją žiniasklaidoje išleido 146 tūkstančius eurų, didžiąją jų dalį gavo būtent PBK. Kovą Valstybės saugumo departamentas ataskaitoje apie grėsmes Lietuvai pranešė, kad rusiškos žiniasklaidos priemonės PBK, „Litovskij kurjer“, „Obzor“ ir „Ekspress nedelia“ „yra tiesiogiai veikiamos ir kontroliuojamos Rusijos informacinės politikos vykdytojų“. Prieš porą savaičių saugumo pareigūnai už nacionalinį saugumą atsakingam parlamentiniam komitetui pateikė informaciją, kokiais keliais ir kuriai rusiškai Lietuvos žiniasklaidai teka Maskvos pinigai. Šio komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas atskleidė, kad visą pasaulinį Rusijos propagandos mechanizmą, pagrindinius finansinius srautus valdo „Rossija segodnia“ vadovas Dmitrijus Kiseliovas. „Jis yra kaip ir vadovas, kuris laiko pinigus, o tas mechanizmas yra daug sudėtingesnis: per ofšorines įmones, kurios veikia užsienyje, per čia veikiančias įmones, vėliau per pinigų išgryninimus“, – aiškina Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Paulauskas. D. Kiseliovo vadovaujamas „Sputnik news“ siekia išsikeroti 30 valstybių, taip pat ir Baltijos šalyse. Čia ketinama steigti interneto svetaines, televizijas ir radijo stotis. Liepą buvo atskleista, kad „Sputnik news“ projektas Baltijos šalyse iš dalies jau veikia ir be oficialių leidimų: pernai spalį Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje įsukta interneto žiniasklaidos priemonė „Baltnews“, kurią finansuoja Nyderlanduose registruota „Exclusive Media Holding B.V.“, o ją kontroliuoja „Rossija segodnia“, vienas iš „Baltnews“ steigėjų – Eurazijos ekonominės sąjungos instituto direktorius Vladimiras Lelechinas. Lietuvoje už „Baltnews“ veiklą atsakingas buvęs vyriausiasis „Litovskij kurjer“ redaktorius Anatolijus Ivanovas, prieš tai dirbęs Ramiojo vandenyno „Krasnaja zvezda“ korespondentu. A. Ivanovas yra III rango atsargos kapitonas, Rusijos pilietis, turi nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje. Jis įkūrė vadinamąją jaunųjų žurnalistų ir politologų mokyklą, kurioje rengė Lietuvos moksleivius studijoms Rusijoje.

D. Kiseliovo vadovaujamas „Rossija segodnia“ – ne vienintelis šaltinis, iš kur teka Maskvos pinigai, perkama Lietuvoje veikianti žiniasklaida. Pernai Rusijoje įsteigtas specialus užsienyje veikiančios rusiškos žiniasklaidos paramos fondas, Maskvai ištikimai žiniasklaidai dosnus ir „Rossatrudničestvo“ fondas. Seimo Nacionalinio saugumo komiteto vadovas A. Paulauskas neketina prašyti, kad VSD šį žiniasklaidos priemonių sąrašą išslaptintų. „Išviešinti tos medžiagos tikrai nereikėtų“, – teigia A. Paulauskas. Tačiau VU Tarptautinių mokslų ir politikos instituto dėstytojo dr. Nerijaus Maliukevičiaus nuomone, toks apsivalymas – būtinas. Jis sako: „Tai dabar sakyti, kad kažkokia informacija apie tuos finansus, apie tuos rėmimus, kuri buvo pristatyta, tai yra sakyti „A“, bet nepasakyti „B“. Man atrodo, kad tai visuomenei būtų akivaizdi nauda“.

Kaip galėtų atrodyti rusiškos žiniasklaidos paramos schema? Įsivaizduokime, kad didžiausias pajamų šaltinis – „Rossotrudničestvo“. Iš jo fondo „Pravfond“ tam tikra pinigų suma keliauja į Lietuvoje veikiančios teisinių paslaugų įmonės sąskaitą, iš šios – į žiniasklaidos sąskaitą, neatmestina, kad į tą pačią banko sąskaitą, tačiau jau tiesiai, pervedama tam tikra suma iš Rusijos ambasados. Dosnus rėmėjas ir Baltarusijos valstybinis dienraštis, tiesiogiai pervedęs pinigus į banko sąskaitą. Į tą pačią sąskaitą teka ir vienos tautiniu pagrindu įsteigtos Lietuvos partijos lėšos. Jeigu tokia schema pasitvirtintų, sudėjus visus šiuos vadinamojo rėmimo šaltinius, per metus ši suma gali siekti vos ne 600 tūkstančių eurų. Nepaisant tokių slapčia Kremliaus remiamų žiniasklaidos priemonių, Baltijos šalyse kuriasi žiniasklaida, kuri deklaruoja skaidrumą – Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje startuoja internetinis dienraštis „Novaja Gazeta-Baltija“.

Filmą „Karas 2020-ieji. Rusijos informacinė agresija“ galima žiūrėti internete adresu: https://www.youtube.com/watch?v=SGK9CzsEWcw

© 2015 „XXI amžius“