Priimtas susitarimas dėl klimato kaitos

Ištirpę Antarktidos ledynai kelia pavojų vietinei gyvūnijai

Pavojingai apsemtos salos Karibų jūroje šalia Panamos

Didžiausius teršalus į atmosferą skleidžia energetinės pramonės įmonės

Pasaulyje nuolat mažėja gamtos „plaučiais“ vadinamų miškų plotai

Gruodžio 12-ąją, šeštadienį, dieną vėliau nei planuota, Prancūzijos prezidentas Fransua Olandas (Francois Hollande) pristatė visuotinę, galutinę ir istorinę teisiškai privalomo klimato kaitos susitarimo dėl klimato Paryžiaus konferencijos versiją – beveik dviejų savaičių derybų tarp visų pasaulio valstybių delegacijų rezultatą. Palyginus su pradiniu projektu, buvo padaryta šimtai pataisų ir patikslinimų, ieškant sudėtingų kompromisų tarp valstybių ir tarp sektorių, kurie susiję su žmogaus įtaka klimato kaitai: industrijos, mokslo ir technologijų, ekonomikos, vystymosi, atskirų valstybių interesų ir galimybių, istorinės atsakomybės. Už susitarimą balsavo 196 valstybių, kurios atsakingos už 96 proc. išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo įsipareigojimus. Tai yra didžiulis diplomatijos laimėjimas ir didžiulis žingsnis globalioje aplinkos apsaugos politikoje. Ne mažiau svarbūs ir kiti konkretūs susitarimo aspektai: kokius įsipareigojimus šalys turės priimti, kaip jie bus matuojami ir kontroliuojami.

Ambicingas ir subalansuotas susitarimas yra pirmasis XXI amžiaus daugiašalis susitarimas, kuris nustato globalių veiksmų planą siekiant išvengti pavojingų klimato kaitos padarinių, ribojant aplinkos temperatūros didėjimą. Bus siekiama, kad temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 2°C ir būtų siekiama 1,5°C, palyginti su priešindustriniu laikotarpiu (1750 m.)

Paryžiaus klimato kaitos susitarimas – 20 metų tarptautinių derybų rezultatas. Atsižvelgiant į ribotą šalių dalyvavimą Kioto protokole ir tai, kad 2009 metais Kopenhagoje susitarimas nebuvo pasiektas, ES, atlikdama tarptautinėse klimato kaitos derybose lyderės vaidmenį, telkė besivystančias ir išsivysčiusias šalis ambicingam visuotiniam klimato kaitos susitarimui patvirtinti, kurio rezultatas – visuotinis Paryžiaus klimato kaitos susitarimas, kurį Prancūzijos užsienio reikalų ministras pavadino ambicingu.

Iki šiol, reguliuojant aplinkosauginius klausimus, pagrindinis tarptautinis susitarimas buvo 1997 metų Kioto protokolas, įsigaliojęs 2005 metais. Tačiau realus jo poveikis buvo minimalus, nes jis lietė tik išsivysčiusius kraštus, kai didžiausiais teršėjais palengva tapo didžiosios besivystančios ekonomikos: Kinija, Indija, Brazilija, Korėja, Indonezija, Meksika, Pietų Afrikos Respublika. Tad 2011 metais tarptautinėje konferencijoje Durbane (Pietų Afrikos Respublika) buvo susitarta ruošti kitą susitarimą: taip ateita iki Paryžiaus susitarimo, kuris apima ir besivystančius kraštus.

Opiausi derybose Paryžiuje klausimai buvo, ar valstybės ryšis įsipareigoti investicijoms ir pertvarkyti savo strateginius sektorius, rizikuodamos gerovės augimu, kad šie mažiau terštų aplinką, kas suteiks technologijas ir finansavimą, ar iki šiol labiausiai prie taršos prisidėjusios istorinės industrinės valstybės, ar naujosios. Tačiau dauguma sutiko, kad būtina imtis priemonių. „Global Carbon Project“ ataskaitoje rašoma, kad, palyginus su 1990 metais, žmonija išmeta 60 procentų daugiau anglies dvideginio, tai savotiškas anti-rekordas žmonijos istorijoje. Kalbant apie industriją, anglies pramonei tenka 42 %, naftos – 33 %, dujų – 19 %, cemento – 6 % taršos. 2014-aisiais labiausiai teršė Kinija – 27 %, JAV – 15 %, ES – 10 % ir Indija 7 %, visos kartu išmesdamos 59% teršalų. Čia matome poslinkį, kuris įvyko nuo 1990 metų, kai industrinės šalys buvo atsakingos už du trečdalius teršalų, o tokios valstybės, kaip Kinija ir Indija, vis dar buvo priskiriamos prie besivystančių kraštų.

Tačiau tai – ne vienintelė jautri sritis. Štai karališkasis britų Tarptautinių reikalų institutas (Chatham House) paskelbė įdomią ataskaitą apie taršą, kurią skleidžia gyvulininkystės ir paukštininkystės sektorius pasaulyje – ji prilygsta viso pasaulio automobilių skleidžiamai taršai. Mėsos (kartu ir pieno ar kiaušinių) suvartojimas pasaulyje nepaprastai išaugo per pastaruosius dešimtmečius. Kai kuriose valstybėse jos suvalgoma paprasčiausiai per daug, kaip tai rodo nutukimas, diabetas ir kitos ligos, daugybė medicininių ir mitybos tyrimų. Plečiantis gyvulininkystės sektoriui, mažėja miškų plotai: jų teritorijos yra iškertamos ganykloms arba pašarų auginimui. Taigi, tai – dar vienas smūgis ekosistemai. Pasak Instituto ataskaitos, reikia visuomenės mitybos įpročių keitimo kasdieniame gyvenime, norint sumažinti šio sektoriaus taršą.

Daug kas reikalavo ryžtingo susitarimo Paryžiuje, nes, kaip pasakė ir popiežius Pranciškus, delsimas prilygtų savižudybei. Be to, reikia atsiminti, kad Paryžiaus susitarimui prireiks kelių metų, kol taps tikru tarptautiniu teisiniu dokumentu. Tai įvyktų po 2020-ųjų. Didysis siekis yra išlaikyti klimato atšilimą 2 laipsnių, geriau – 1,5 laipsnio ribose.

Gruodžio 8 dieną Paryžiaus konferencijoje kalbėjo Popiežiškosios taikos ir teisingumo tarybos pirmininkas, antras aukštas Šventojo Sosto pareigūnas kardinolas Peteris Turksonas (Peter Turkson). Konferencijos pradžioje pasisakė ir Popiežiaus valstybės sekretorius kardinolas Pietras Parolinas (Pietro Parolin). „Nebegalime užmerkti akių prieš aplinkos griovimą, prieš klimato kaitą, prieš milijonų žmonių patiriamą skurdą“, – kalbėjo kardinolas P. Turksoas, priminęs popiežiaus Pranciškaus enciklikos „Laudato si’“ principą: mums reikia kitokio progreso, kitokio ekonomikos ir vystymosi modelio, nes dabartinis, viena vertus, abejingas aplinkai, antra vertus, abejingas ir neturtingiems, veikia griaudamas aplinką ir kurdamas skurdą dėl nedaugelio gerovės. Klimato kaita yra šių didesnių procesų dalis, ne vien technologinis, bet ir vertybinis klausimas. „Iki 2030 metų reikėtų 2 trilijonų dolerių investicijų į švarią energetiką, – citavo ekspertų vertinimus kardinolas. – Tai – iš tiesų milžiniška suma. Tačiau tai – mažiau nei 2 proc. bendro pasaulio kasmetinio produkto. Tiek maždaug kiekvienais metais pasaulyje išleidžiama kariniams tikslams“. Pasak kardinolo, akivaizdu, kad tikrasis klausimas nėra „ar galime skirti tiek pinigų“, bet „kokie mūsų prioritetai“.

Gruodžio 8-ąją į konferencijos dalyvius kreipėsi ir Pasaulinės Bažnyčių tarybos generalinis sekretorius Olavas Fyksė Tveitas (Olav Fykse Tveit). Jis irgi ypač akcentavo solidarumą su vargšais, kurie klimato kaitai turi mažiausiai įtakos, o kenčia daugiausiai. Vilties ženklas yra tai, kad daug industrijos, finansų, prekybos įmonių jau keičia savo investicijas, praktikas ir prioritetus.

Prancūzijos prezidentui F. Olandui gruodžio 8-ąją buvo įteiktos peticijos su 1,8 milijono parašų, surinktų įvairioms religijoms priklausančių organizacijų, prašant persilaužimo sprendžiant dvigubą, klimato ir skurdo, problemą.

„Paryžiaus susitarimas siunčia aiškų signalą visų šalių politikams, pramonei, investuotojams, kad finansiniai ir ekonominiai ištekliai turi būti nukreipti nuo daug anglies dioksido emisijų išskiriančių investicinių projektų, susijusių su iškastinio kuro naudojimu, į klimatui draugiškas švarios energijos, atsinaujinančių energijos išteklių, didelio energetinio efektyvumo, mažą anglies dioksido kiekį išskiriančių technologijų diegimą“, – sakė Lietuvos aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Naujame klimato kaitos susitarime pavyko įtvirtinti ES ir Lietuvos pagrindinius tikslus: visų šalių įsipareigojimus imtis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo veiksmų, ilgalaikį išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą, užmojų padidinimo kas penkerius metus mechanizmą, skaidrumo nuostatas dėl įsipareigojimų vykdymo. Susitarime įtvirtintos ir solidarumo nuostatos, pagal kurias išsivysčiusios šalys, tarp jų ir Lietuva, pagal konvencijoje įtvirtintus įsipareigojimus teiks finansinę paramą besivystančioms šalims. Besivystančios šalys paragintos savanoriškai prisidėti prie tarptautinio klimato kaitos finansavimo. Lietuva kartu su kitomis šalimis prisijungė prie komunikato, raginančio imtis veiksmų palaipsniui atsisakyti subsidijų iškastinam kurui ir Anglies sankaupų didinimo kasmet 0,4 proc. dirvožemyje deklaracijos.

Paryžiaus susitarimas – ne tik laimėjimas Europai, vykdančiai ambicingą klimato kaitos politiką ir siekiančiai išsaugoti jos pramonės konkurencingumą trečiųjų šalių atžvilgiu, bet ir laimėjimas pasauliniu mastu. Kartu bus siekiama stabdyti klimato kaitą, gerinti oro kokybę, saugoti žmonių sveikatą, mažinti skurdą, apsirūpinti maistu ir geriamojo vandens ištekliais, išvengti nacionaliniam saugumui kylančių grėsmių dėl žmonių migracijos ir kt.

Pagal Vatikano radiją ir Aplinkos ministerijos informaciją

© 2015 „XXI amžius“