Ministras nenori tęsti šauktinių ėmimo

Nors prezidentė Dalia Grybauskaitė, praėjusią savaitę apsilankiusi Karaliaus Mindaugo husarų batalione Panevėžyje, kur tą dieną devynis mėnesius truksiančią karo tarnybą pradėjo 342 jaunuoliai, apsidžiaugė, kad „pirmasis šaukimas į atkurtą privalomąją karo tarnybą praėjo sklandžiai ir su kaupu pateisino lūkesčius, nes net „trys tūkstančiai jaunų žmonių nusprendė tapti savanoriais, parodydami didelę drąsą ir sąmoningumą“, tačiau kai kurie politikai, atsakingi už krašto apsaugą, pradėjo priešintis tolesniam šauktinių ėmimui į kariuomenę. Praėjusį ketvirtadienį Seimui rengiantis diskusijai dėl šaukimo į kariuomenę ateities, socialdemokratai premjeras Algirdas Butkevičius ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ragino jos neskubinti. A. Butkevičius teigė, jog tik po kelerių metų bus matyti, kiek iš dabartinių privalomosios pradinės karo tarnybos šauktinių liks tarnauti profesionalioje kariuomenėje, o tai ir turėtų paskatinti diskusijas dėl šaukimo į kariuomenę ateities. Panašiai savo neigiamą poziciją motyvavo ir krašto apsaugos ministras, sakydamas, kad, kaip bus po penkerių metų, matysime po dvejų–trejų metų, kai turėsime pagrindą įvertinti, kiek jaunuolių pasirinko savanoriškai atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, kiek jų liko tarnauti Lietuvos kariuomenėje. Krašto apsaugos ministras socialdemokratas J. Olekas sprendimą vadino per skubiu ir sakė norįs platesnės diskusijos dėl kariuomenės ateities. Priešindamasis aiškiai suformuotam motyvui pratęsti šaukimą ir po 1920 metų, J. Olekas teigė, kad apsispręsti dėl kariuomenės ateities reikėtų po poros metų atsižvelgus į šauktinių patirtį. Projektų nepalaikęs ministras siūlė atidėti diskusijas neapibrėžtam laikui: „Aš manau, kad reikia palaukti dvejus–trejus metus, pažiūrėti, kaip pildysis daliniai po tarnybos su šauktiniais ir profesionalais, ir tada žiūrėti kitą sprendimą, nes normaliai apsiginti reikia ne paruošti didelį rezervą, o turėti kariuomenę, kuri čia ir dabar galėtų gintis. Tam pirmiausia reikia užpildyti karinius dalinius ir apginkluoti tuos karius. Deja, kai mes plečiamės labai plačiai, lėšos, nors ir didėja, nepakankamos. Mano siūlymas – padaryti šitą diskusiją labai aiškią, padaryti tarppartinę diskusiją, ir tada padaryti diskusiją Seime, todėl aš pritariu pateikimui, bet dėl sprendimų manau, kad būtų labai gražu, jei Seimas vienbalsiai galėtų priimti tokį svarbų sprendimą“. Ministras pareiškė, kad negalima vienareikšmiškai sakyti, kad šauktinių kariuomenė kainuoja pigiau nei profesionalų. „Turėtume giliau įvertinti, nes kai kurie dalykai yra pigesni. Kai yra šauktinių kariuomenė, pavyzdžiui, atlyginimai yra mažesni, bet sąnaudos dėl karių gyvenimo, dėl aprangos yra didesnės būtent šauktinių“, – tvirtino jis. J. Oleko duomenimis, šiemet 3 tūkst. šauktinių priimti išleista apie 30 mln. eurų. „Tai – faktiškai apie 10 tūkst. eurų vienam šauktiniui“, – teigė ministras. Į šią sumą įeina ne tik šauktinių išlaikymas, bet ir kareivinių remontas, įrangos įsigijimas ir pan. Prieš privalomosios karo tarnybos palikimą ilgiau nei penkeriems metams ketvirtadienį pasisakė ir daugiau socialdemokratų. Seimo narė Giedrė Purvaneckienė ragino atlikti visuomenės apklausą ir po to Seimui apsispręsti dėl kariuomenės struktūros 2020 ir 2021 metais.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas aiškino, jog šaukimą į kariuomenę būtina išlaikyti ir toliau, pratęsiant jį ir po penkerių metų. „Mums tų penkerių metų, kuriems įvedėme ir atstatėme šauktinių kariuomenę, tikrai nepakaks, nes per ją sukursime tik 16–17 tūkst. karių rezervą, o mums reikia kur kas didesnio“, – ketvirtadienį paskelbtame interviu LRT radijui sakė D. Grybauskaitė. Ji pridūrė, kad šauktinio išlaikymas kainuoja dvigubai mažiau nei profesionalo. Pasak J. V. Žuko, tik turėdama mišrią kariuomenę, komplektuojamą iš profesinės, privalomosios pradinės karo tarnybos ir aktyviojo rezervo karių, Lietuva būtų pasirengusi savarankiškai priešintis ginkluotos agresijos atveju.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė projektui, pagal kurį šaukimas į ginkluotąsias pajėgas vyktų ir 2020–2021 metais. Už vieną tokį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko „darbiečio“ Artūro Paulausko inicijuotą projektą balsavo 74 Seimo nariai, prieš buvo trys, susilaikė 15 parlamentarų. Vienas iš trijų balsavusiųjų prieš projektą – krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas. „Dauguma NATO šalių yra pasirinkusios profesinę karo tarnybą, nes tai garantuoja geresnį pasirengimą, profesionalius gebėjimus, ir rengia rezervą“, – tvirtino jis. Vieninteliai vieningai prieš projektą buvo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai, socialdemokratų balsai pasiskirstė abejose pusėse, o kiti Seimo nariai vieningai balsavo „už“, išskyrus vieną susilaikiusi darbietį. Projektą toliau svarstys Seimo komitetas, dėl siūlymo paprašyta Vyriausybės išvados. Dėl kito projekto, šauktinių kariuomenės 2021 metais, po pateikimo 62 Seimo nariai buvo už, vienas – prieš, 30 susilaikė, šįkart ministras buvo tarp susilaikiusių. Parlamentas nusprendė, kad abu projektai turėtų būti svarstomi dar šioje sesijoje, šios savaitės trečiadienį, t. y. rytoj, bet, kaip sakė posėdžiui pirmininkavęs darbietis Vydas Gedvilas, tam Vyriausybė turi paskubėti su išvada. Projekto iniciatorius A. Paulauskas žurnalistams sakė, kad Lietuvos neapsisprendimas, kaip jos kariuomenė atrodys po penkerių metų, siunčia blogą žinią partneriams. „Žinia yra bloga. Juoba, kad ir mūsų partneriai, draugai regione latviai, estai, lenkai, ginklo broliai, sako: jūs padarėte labai gerą sprendimą, ryžotės atnaujinti šauktinių kariuomenę. Dabar jeigu mes nepatvirtinsime 2020 ir 2021 metais šauktinių, vėl duodame signalą visų pirma savo partneriams, antra, mūsų čia patiems žmonėms tampa nebeaišku – po penkerių metų šaukiami nebus“, – sakė NSGK vadovas. „Nesant aiškumo, stabilumo, nuspėjamumo, kariuomenė negali egzistuoti. Jos struktūra turi būti formuojama labai aiškiais principais, o šiandien mes tokį blaškymąsi demonstruojame. Mano pasiūlymas buvo duoti labai aiškią žinią, kad šauktinių kariuomenė lieka ir ji bus tęsiama. Juoba, kad mišrus kariuomenės modelis pripažintas kaip vienas optimaliausių“, – pabrėžė A. Paulauskas. Jo teigimu, tarnyba kariuomenėje ne tik ugdo jaunuolių patriotiškumą, bet ir padeda užpildyti dalinius, rezervą. „Atėjo savanoriai, mes iš karto kalbame apie antrą brigadą, kalbame apie naujų dalinių sukūrimą. Kariuomenės vadas „už“, abiem rankomis „už“, – kalbėjo A. Paulauskas.

Už projektus balsuoti raginusi buvusi krašto apsaugos ministrė konservatorė Rasa Juknevičienė sakė, kad 2020–2021 metų kariuomenės struktūros grafose prie šauktinių įrašius nulius bus siunčiamas neigiamas signalas visuomenei. Ji priminė, jog už šaukimo pratęsimą pasisako kariuomenės vadas generolas leitenantas J. V. Žukas. „Karinis patarimas, ateinantis iš kariuomenės vado, yra labai aiškus – šiandien negalima duoti neteisingo signalo, kad po penkerių metų Lietuvos kariuomenės pobūdis keisis, ir visuomenei, ir mokyklai, ir žmonėms, ir jaunuoliams. Todėl šiandien yra pasiūlytas kompromisinis sprendimas – palikime tą skaičių, kurį priėmėme šių metų pavasarį, ir nieko daugiau. (...) Mes šiandien siūlome tik nerodyti ir nesiųsti blogų signalų, neįrašyti nulio į 2021 metų eilutę, kad mes grąžinę šiemet šauktinius parodytume, kad tai ir tęsime bent iki 2021 metų, o kaip bus toliau, galės spręsti naujasis Seimas“, – sakė R. Juknevičienė.

Šauktinių grąžinimą valstybės ir kariuomenės vadovai argumentuoja būtinybe užpildyti kariuomenės dalinius ir parengti rezervą išaugus Rusijos grėsmei. Sprendimą grąžinti šauktinius į kariuomenę Seimas priėmė pavasarį. Valstybės gynimo taryba pasiūlė šauktinius grąžinti penkeriems metams. Kasmet planuojama pakviesti apie 3–3,5 tūkst. šauktinių nuo 19 iki 26 metų. Lietuvos kariuomenėje tarnauja apie 8 tūkst. profesinės karo tarnybos karių, apie 4,5 tūkst. karių savanorių. Planuojama, kad per penkerius metus Lietuvos kariuomenės rezervas bus papildytas 16–17 tūkst. karių.

© 2015 „XXI amžius“