„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2015 m. gruodžio 23 d., Nr. 6 (282)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno

Lenkijoje siekiama nuversti dešiniųjų valdžią

Tūkstančiai žmonių šeštadienį išėjo į gatves Varšuvoje ir kituose Lenkijos miestuose, kaltindami konservatyvią vyriausybę, kuri į valdžią atėjo tik praėjusį mėnesį, žlugdant demokratiją šalyje. Liberaliai ir prokomunistiškai nusiteikę opozicijos lyderiai suorganizuoja minias, kad spaustų teisėtai išrinktą katalikiškos partijos valdžią ir prezidentą. Apie 10 tūkst. demonstrantų skandavo prie parlamento rūmų Varšuvoje, kuriuos dabar kontroliuoja partija „Įstatymas ir teisingumas“, teigdami, kad reikia „apginti demokratiją ir konstituciją“, nors dabartinė valdžia išrinkta ir demokratiškai, ir pagal konstituciją. Prieš beveik dvi savaites Varšuvoje demonstracijas surengė „Teisės ir teisingumo partijos“ (PiS) šalininkai, ir pozicija. Rudenį Lenkijoje vykusius parlamento rinkimus laimėjo Jaroslawo Kaczynskio vadovaujama „Teisės ir teisingumo partija“.

Buvusios valdžios, atsidūrusios opozicijoje, nepasitenkinimą sukėlė naujosios vyriausybės sprendimas paskirti naujus konstitucinio teismo teisėjus. Valdantieji mėgino paskirti savo pasirinktus penkis teisėjus į 15 narių turinčią aukščiausiąją teismo instituciją ir atsisakė pripažinti teisėjus, paskirtus ankstesnės sudėties parlamento, kai vadovavo liberali partija „Pilietinė platforma“ (PO). Nauji paskyrimai numatyti ir valstybinėje televizijoje bei radijuje. Vėliau PiS pasiūlė naujas įstatymų pataisas, susijusias su Konstituciniu Tribunolu. PiS nuomone, Konstitucinis Tribunolas turėtų  priimti sprendimus dviejų trečdalių, o ne paprasta dauguma. Be to, siūloma pakeisti tvarką, kad teisėjus prisaikdintų ne prezidentas, o parlamento pirmininkas, ir kad teismo būstinė būtų iškelta iš Varšuvos, siekiant sumažinti politinį spaudimą šiai institucijai. J. Kaczynskis sako, kad dabartinis Konstitucinio Tribunolo mechanizmas trukdytų vykdyti didelio masto socialines ir politines reformas, kurias jis yra pažadėjęs.

Teisėtai išrinktos valdžios priešininkai siekė panaudoti ir naujojo Lenkijos užsienio reikalų ministro Vitoldo Vaščykovskio (Witold Waszczykowski) interviu laikraščiui „Berliner Zeitug“ teiginius, tariamai nukreiptus prieš Vokietiją, nors tame interviu ministras aiškiai pasakė: „Mes norime gerų santykių ir didesnio supratimo mūsų norui dislokuoti Lenkijoje NATO pajėgas“. Buvęs Lenkijos prezidentas ir Nobelio taikos premijos laureatas Lechas Valensa (Lechas Walęsa), prisidėjęs prie dabartinių opozicijos rėksnių, net pagąsdino apie pilietinio karo pavojų. Mat jis prieš keletą metų susipyko su J. Kačynskiu.

Neramumams kelti opozicija panaudojo ir tą faktą, kad gruodžio 18 dienos rytą naujoji šalies dešiniojo sparno vyriausybė po vidurnakčio mėgino patekti į NATO kontržvalgybos biurus Varšuvoje, kad pakeistų šios tarnybos vadovą. Jos atstovai turėjo rakto kopiją ir buvo lydimi karo policijos. Opozicija tai pavadino „per visą NATO istoriją“ negirdėtu „skandalu“, kad „šalis narė surengtų ataką prieš NATO įstaigą“, – taip žurnalistams padėtį apibūdino buvęs gynybos ministras Tomašas Siemonakas (Tomasz Siemioniak), šiuo metu priklausantis politinei opozicijai. Tačiau tokius opozicijos bauginimus atvėsino NATO, nurodydamas, kad tie įvykiai yra vidaus reikalas, o minimas centras nėra akredituotas NATO, nėra NATO organas, o tik tarptautinis tyrimų centras, dirbantis jo viduje. Atleistasis šio centro vadovas pulkininkas Kšyštofas Duša (Krzysztof Dusza) sakė, kad bendrą lenkų ir slovakų centrą penktadienį anksti rytą atvyko tikrinti Gynybos ministerijos ir karo policijos pareigūnai. „Aš pasakiau jiems, kad jų buvimas čia yra neteisėtas. Jiems išvykus, aš paprašiau policijos užantspauduoti duris“, – aiškino visuomeninei televizijai K. Duša, kuris dar sakė informavęs Slovakiją ir kitas užsienio partneres. Gynybos ministerija paskelbė pranešimą apie šį incidentą ir nurodė tik tai, kad paskirtas naujas laikinasis centro direktorius pulkininkas Robertas Bala. K. Duša tvirtina formaliai tebesąs šio centro vadas, nes norint jį atleisti reikia bendro Lenkijos ir Slovakijos sprendimo. Lenkijos gynybos viceministras Bartošas Kovnackis (Bartosz Kownacki) sakė, kad to centro pareigūnai buvo atleisti prieš savaitę, bet neteisėtai laikėsi savo postų, atmesdami įsakymus. Užsienio reikalų ministras V. Vaščykovskis visuomeniniam radijui sakė, kad jie (tie pareigūnai) „prarado teisę dirbti su konfidencialiais dokumentais ir turi būti pakeisti tais, kurie turi tokią teisę“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija