2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Te Šv. Velykos išsklaido karo debesis

Kun. Robertas Pukenis

Visi pasilgome šaltų žiemų, bet jos būdavo šaltojo karo laikais. Tada vaikai žaisdavo sniego gniūžtėmis, o dabar kai atėjo atšilimas, papūtė karštesni vėjai, o dar „karšti taškai“ atsivėrė, sniegas nebeiškrenta arba greitai ištirpsta. Tai tada „galingi“ vyrai pradėjo planuoti, kaip čia pažaisti su raketomis. Tik nežinome, kada ir kur bus nukreiptos. O gal įdomiau gyventi, kai nežinai, kada mirtis ateis? Tad gal dar turime laiko apsitvarkyti namuose? Tačiau nuo ko pradėti, jau nebeaišku. Ir turiu kukliai prisipažįnti, kad nebesuvokiu, kas darosi Lietuvoje, ir bijau iškišti nosį, kad kas nors nepaklaustų mano nuomonės. Gerai, kad pakliūna tai pirmokas, tai trečiokas, o kas bus toliau, pažiūrėsime.

Gaila, kad kilo didžiulis sąmyšis, minint Sausio 13-ąją, dėl prof. Vytauto Landsbergio apdovanojimo. Bet niekas nesugebės Jo pažeminti. Jis atliko daug, taikiu būdu išvesdamas Lietuvą į laisvę.

JAV prezidentas Kuboje – po 88 metų

JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) pirmadienį Havanoje susitiko su Kubos lyderiu Rauliu Kastru (Raul Castro). Abu jie Revoliucijos rūmuose pasisveikino paspausdami vienas kitam ranką. Paskui  ėjo kalbėtis apie 2014-ųjų pabaigoje pradėto suartėjimo proceso gilinimą. Tai yra pirmasis JAV prezidento vizitas Kuboje nuo 1928 metų, kai čia lankėsi Kelvinas Kulidžas (Calvin Coolidge). Po 1959-ųjų revoliucijos tarp abiejų valstybių buvo įsivyravęs priešiškumas, trukęs kelis dešimtmečius. Kuba tada glaudžiais ryšiais susisaistė su Sovietų Sąjunga, 1962-aisiais sovietams Kuboje dislokavus raketas buvo iškilusi atominio karo grėsmė. Pirmasis B. Obamos ir R. Kastro susitikimas 2015 metų balandį įvyko Panamoje per Amerikos šalių viršūnių susitikimą, antrasis – praėjusių metų rudenį JT Generalinėje Asamblėjoje.

Teroro aktai Briuselyje

Antradienį Briuselį sudrebino net keli sprogimai. Zaventemo oro uoste ir Malbeko metro stotyje nugriaudėjusių sprogimų aukų skaičius perkopė 30, mažiausiai 220 sužeistų, 10 iš jų sunkios būklės. Atsakomybę už išpuolius prisiėmė „Islamo valstybė“. Šalies vidaus reikalų ministras patvirtino, kad tai buvo teroro aktas. Ne tik Belgijoje, bet ir daugumoje kaimyninių Europos valstybių buvo paskelbtas aukščiausio lygio teroro pavojus. Bombos oro uoste buvo lagaminuose. Vienas jų rastas prie Briuselio oro linijų bagažo registravimo punkto, kitas – prie Amerikos oro linijų registravimo punkto. Skelbiama, kad, patikrinus oro uostą, rasta ir daugiau bombų.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija griežtai pasmerkė Briuselyje įvykdytus teroro išpuolius, nusinešusius nekaltų žmonių gyvybes. „Reiškiame gilią užuojautą žuvusiųjų šeimoms ir artimiesiems. Įvykdytas brutalus teroro aktas yra išpuolis ne tik prieš Belgijos žmones, bet ir prieš visą tarptautinę bendruomenę, prieš žmogiškąsias vertybes. Lietuva solidarizuojasi su Belgijos žmonėmis. Terorizmą įveiksime tik laikydamiesi drauge, todėl Lietuva tvirtai pasiryžusi toliau remti Belgijos ir tarptautines pastangas kovoje su terorizmu“, – pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Lietuvos ambasada Belgijoje neturi duomenų, kad per išpuolius Briuselyje būtų nukentėję Lietuvos piliečiai.

Vyriausybė pritarė siūlymui didinti išmokas šauktiniams

Vyriausybė pritarė  Krašto apsaugos ministerijos  pateiktam Karo prievolės įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo numatoma didinti išmokas savo noru tarnybą atliekantiems šauktiniams kariams.

„Įstatymą keičiame norėdami dar labiau paskatinti jaunuolius savo noru atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, gerinti tarnybos sąlygas, didinti kario profesijos patrauklumą“, – sakė pakeitimus pristatęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Seimui teikiama Karo prievolės įstatymo pakeitimu siekiama, kad finansinėmis išmokomis būtų skatinami ne tik savanoriškai atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pasirinkę jaunuoliai, bet ir metiniame šaukimo sąraše esantys ir pirmumo norą atlikti tarnybą pareiškę asmenys. Šiuo metu norą atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pareiškę vaikinai ir merginos gali pasirinkti tarnybos laiką, vietą ir gauti 25 proc. didesnę piniginę išmoką. Priėmus Karo prievolės įstatymo pataisas, finansinė išmoka šiems asmenims didėtų iki 30 proc. ir būtų įvesta nauja 15 proc.  piniginė išmoka sąraše esantiems, t. y. vėliau pirmumo norą pareiškusiems asmenims.

Smerkia neteisėtą Rusijos teismo nuosprendį

Rusijos teismas Donecko mieste antradienį Ukrainos pilotei Nadijai Savčenko skyrė 22 metų laisvės atėmimo bausmę. Prokuroras buvo reikalavęs pasiųsti ją už grotų 23 metams. „Teismas neturi pagrindo netikėti kaltintojų liudytojų duomenimis“, – sakė teisėjas Leonidas Stepanenka. Tyrėjų įrodymai esą yra patikimi ir objektyvūs. N. Savčenko jau pirmadienį buvo pripažinta kalta prisidėjusi prie dviejų rusų žurnalistų mirties Rytų Ukrainoje. Ji kaltinimus neigia.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija griežtai pasmerkė Rusijos Federacijos Donecko miesto teismo sprendimą įkalinti Ukrainos karinių oro pajėgų lakūnę N. Savčenko ilgiems metams kalėjimo. Lietuva vertina Rusijos teisėsaugos institucijų veiksmus Ukrainos piliečių N. Savčenko, Olego Sencovo, Aleksandro Kolčenkos ir kitų atžvilgiu, neteisėtai juos sulaikant, ribojant jų teises į gynybą ir kalinant, kaip pažeidžiančius tarptautinės teisės principus, žmogaus teises ir pagrindines laisves. Kaip sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime, N. Savčenko teismo procesas nuo pat pradžių buvo politiškai motyvuotas ir neteisėtas.  Lietuva ragina Rusijos valdžios ir teisėsaugos institucijas gerbti žmogaus teises ir atsakingai vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus šioje srityje, objektyviai ištirti Ukrainos piliečių neteisėto sulaikymo ir kalinimo aplinkybes ir nubausti asmenis, atsakingus už šiuos veiksmus, taip pat nedelsiant išlaisvinti Rusijos teritorijoje neteisėtai laikomus Ukrainos piliečius politinius kalinius ir sudaryti jiems sąlygas saugiai grįžti į Tėvynę.

Katalikiškasis fundamentalizmas, kaip sielos dorybė

Monika Morkūnaitė

Ne paslaptis, jog daugelis filosofų yra linkę aiškiai apibrėžti svarbiausius savo samprotavimų objektus. Taip daroma ne be reikalo, ir ne tik todėl, kad šito reikalauja tvarkingo ir koncentruoto loginio mąstymo taisyklės. Viešai skleisdamas savo idėjas žmogus sąžiningai įsipareigoja nesileisti į dviprasmybes ir nesuteikti galimybės manipuliacijoms jo vartojamomis sąvokomis. Visa tai ypač aktualu kalbant apie abstrakčias idėjas, kurių daugialypis suvokimas neretai sukelia konfliktą ar nesusikalbėjimą vien dėl to, kad oponuojančios pusės kalba apie visiškai skirtingus dalykus. Todėl, kalbant apie fundamentalizmą, privalu pabrėžti, kad pastaroji sąvoka išreiškia bekompromisį, nuoseklų tam tikrų principų laikymąsi, nors dėl savo abstraktumo neretai yra užteršiama klaidingomis ir jos esmės neatitinkančiomis idėjomis, leidžiančiomis konstruoti nepagrįstą kritiką pačiai fundamentalizmo koncepcijai.

Lietuvos gyventojai – apie musulmonus ir pabėgėlius

2015 metų lapkritį įvykdytos teroristinės atakos Paryžiuje, kiti šiemet įvykdyti teroro aktai ir jų aptarimas Lietuvos viešojoje erdvėje turėjo neigiamos įtakos Lietuvos gyventojų nuostatoms musulmonų ir pabėgėlių atžvilgiu. Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto užsakymu visuomenės nuostatų apklausa buvo atlikta praėjus savaitei po Paryžiaus teroristinių išpuolių (lapkričio 19–29 dienomis), todėl gautus rezultatus reikėtų vertinti kaip pirminę žmonių reakciją į naujienas apie įvykdytą smurtą. Lyginant su ankstesnių metų apklausomis, galima pastebėti, kad žymiai padaugėjo Lietuvos gyventojų, teigiančių, kad pablogėjo jų nuomonė apie musulmonus (73 proc.) ir pabėgėlius (72 proc.) (palyginimui – 2014 metais atliktos apklausos metu pasiskirstymas buvo atitinkamai 42 ir 38 proc.). 2015 metais išaugo žmonių dalis, teigiančių, kad jie nenorėtų gyventi kaimynystėje su musulmonais (58 proc.) ir pabėgėliais (50 proc.). Dirbti vienoje darbovietėje su musulmonais nenorėtų 38 proc., su pabėgėliais – 28 proc., išnuomoti būstą – atitinkamai 57 ir 52 proc. Lietuvos gyventojų.

Vilniaus Rusijos forume diskutuota apie Rusijos raidos perspektyvas

Trakų apylinkėse kovo 8–9 dienomis vyko kasmetinis Vilniaus Rusijos forumas, kuriame diskutuota aktualiais Rusijos vidaus ir užsienio politikos, žmogaus teisių padėties Rusijoje klausimais, aptartos ekonominės ir politinės Rusijos raidos perspektyvos, Rusijos ir Vakarų santykiai ir jų ateitis. Tarp forumo dalyvių – žinomi sovietinių laikų disidentai Sergejus Kovaliovas ir Tomas Venclova, vienas iš Rusijos opozicijos lyderių Garis Kasparovas, Rusijos Valstybės Dūmos narys Ilja Ponomariovas, žurnalistai Jevgenijus Kiseliovas, Maša Gesen, Michailas Zygaras, Artemijus Troickis, Lilija Ševcova.

„Vilniaus Rusijos forumas – tai dar viena galimybė mums visiems aptarti Rusijoje vykstančius procesus, pasikeisti nuomonėmis dėl to, kaip galėtume plėtoti ryšius su Rusijos demokratinėmis jėgomis ir visuomene“, – forumo metu pabrėžė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Pasak ministro, būdami principingi ir kritiški Kremliaus vykdomos politikos atžvilgiu, turime dėti visas pastangas, kad Rusijos žmonės nemanytų, jog mes atsukome jiems nugaras ir paliekame likimo valiai. „Visuomet prisiminsime Rusijos visuomenės palaikymą, kurį jautėme lemtingomis 1991 metų sausio dienomis. Tuo metu beveik milijonas Rusijos gyventojų Maskvoje išėjo į gatves, solidarizuodamiesi su Lietuva, palaikydami mūsų laisvę. Tokios diskusijos kaip šis forumas, mūsų įsitraukimas dialoge su Rusijos visuomene, demokratinių jėgų palaikymas – tai savotiškas mūsų skolos demokratinei Rusijai grąžinimas“, – sakė L. Linkevičius.

Bangladeše – „Lietuvos istorijos“ vertimas į bengalų kalbą

Kovo 10-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse, Kultūros ministras Bangladešo sostinėje Dakoje dalyvavo  „Lietuvos istorijos“ vertimo į bengalų kalbą pristatyme. Susirinkusiesiems ministras teigė, kad „Lietuvos istorija“ nuo šiol gimtąja kalba bus prieinama maždaug 250 milijonų bengalų ir tai yra didžiulė dovana mūsų valstybei.

Knygą, bendradarbiaudamas su Lietuvos ambasada Delyje ir Lietuvos garbės konsulu Bangladeše, išleido Dakoje įsikūręs Tarptautinis gimtosios kalbos institutas.

„Lietuvos istorija nuo šiol gimtąja kalba bus prieinama maždaug 250 milijonų bengalų – tai didžiulė dovana mūsų valstybei“, – susirinkusiems svečiams sakė knygą pristatęs Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Lietuvos gyventojai pradeda aktyviau ginti savo privatumą

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) gauna vis daugiau žmonių skundų, kuriuose skundžiamasi dėl privačiose valdose ir viešose erdvėse įrengtų vaizdo kamerų bei dėl elektroniniu paštu gaunamų reklaminių laiškų. Pavyzdžiui, dažniau savininkams įsirengiant prie namų vaizdo kameras, daugėja ir skundų dėl galimo privatumo pažeidimo. Dėl vaizdo kamerų skundžiasi ir parduotuvių lankytojai bei darbuotojai, kuriuos šia technika stebi darbdavys. Pirmą 2013 metų pusmetį dėl galimo privatumo pažeidimo naudojant vaizdo kameras buvo gauti 8 skundai, tai šiemet jų skaičius padvigubėjo – gauta 18 skundų.  Daug skundų gaunama ir dėl tiesioginės rinkodaros, kuomet žmonės į savo elektroninį paštą gauna nepageidaujamus laiškus. Pirmą 2013 metų pusmetį tokių skundų buvo 30, 2014-aisiais per 6 mėnesius – 109, 2015 metais – 53.

Iš Vilniaus į Klaipėdą veš nauji modernūs traukiniai

Lietuvą pasiekė naujas traukinys, kuris keleivius veš maršrutu Vilnius–Klaipėda–Vilnius. Jau pavasarį, kai bus atlikti visi reikalingi bandymai, jis išvyks į pirmąjį reisą. Iki rudens į Lietuvą bus pristatyti visi septyni modernūs Lenkijoje pagaminti traukiniai „Pesa 730ML“.

„Šie traukiniai naudos mažiau kuro, bus daug ekologiškesni už dabar naudojamus šilumvežius ir mažiau terš aplinką. Maršrutu Vilnius – Klaipėda kasmet pervežama apie pusė milijono keleivių. Nuo šiol jų kelionės bus saugesnės ir patogesnės“, – sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Naujieji traukiniai bus žemagrindžiai, pritaikyti neįgaliųjų poreikiams, su ergonomiškomis sėdynėmis ir oro kondicionieriais. Traukiniuose bus 150 sėdimų vietų, iš jų 16 – pirmos klasės. Visuose traukiniuose sumontuota Wi-Fi ryšio įranga, todėl juose veiks ir bevielis interneto ryšys.

Lietuvoje didėja naudingųjų iškasenų gavyba

Praėjusiais metais naudingųjų iškasenų gavyba šalyje, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, padidėjo, išskyrus smėlio ir žvyro. Mažesnį pastarųjų poreikį lėmė sumažėję statybų ir kelių tiesimo mastai.

Lietuvoje ištirta 17 rūšių naudingųjų iškasenų. Iš jų yra eksploatuojamos devynios: klintis, dolomitas, smėlis, žvyras, molis, durpės, nafta, sapropelis ir kreidos mergelis. Tai daugiausia statybinių medžiagų pramonėje ar keliams tiesti naudojamos iškasenos.

2015 metais labiausiai išaugo klinties gavyba – išgauta 12 proc. daugiau nei 2014 metais. Molio – 8 proc. daugiau. Pernai pagreitį įgavo sapropelio gavyba. Tai unikali ekologiška medžiaga, tinkanti trąšoms, pašarų priedams, kosmetikai ir ypač balneologinėms procedūroms.

Dėl pabėgėlio statuso, migracijos Europoje ir emigracijos Lietuvoje

Lietuvos intelektualų ir nevyriausybinių organizacijų koalicijos pareiškimas

Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Seimo frakcijoms, Vyriausybei, Užsienio reikalų, Teisingumo, Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo ir mokslo ministerijoms

Europos ir Lietuvos viešojoje erdvėje aštrėjant diskusijoms tarp visuomeninių ir politinių jėgų, remiančių tik pabėgėlių humanitarinę globą, ir nevaldomos imigracijos šalininkų, Lietuvos valdžios institucijos, mėgindamos pateisinti nuostatą perkelti į Lietuvą ir dalį migrantų, apibendrintai juos įvardija pabėgėliais.

Atkreipiame dėmesį, kad ne visi į ES valstybes atvykstantys migrantai turi teisę į pabėgėlio statusą.

Pagal 1951 metų Ženevos konvencijos nuostatas pabėgėlio statusas gali būti suteiktas užsieniečiui prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti (gali būti kankinamas, patirti žiaurų, nežmonišką elgesį, gali būti įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, žeminamas jo orumas, kyla grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei ir kt.).

Sirijoje žmonės miršta badu

Maistas tapo pavojingiausiu Sirijos konflikto ginklu, tvirtina kun. Andžejus Halemba (Andrzej Halemba), labdaros organizacijos „Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai“ vadovas, atsakingas už Artimųjų Rytų regioną. Kunigas, nuolat su misijomis keliaujantis į Siriją, atkreipia dėmesį, kad tiek krašto vyriausybė, tiek sukilėliai kliudo tiekti humanitarinę pagalbą, kad būtų paprasčiau kontroliuoti gyventojus. Pasitaiko, kad žmonės ne tik alksta, bet net miršta badu. Kunigas papasakojo apie tragišką atvejį, įvykusį kiek toliau į šiaurę nuo sostinės Damasko esančiame miestelyje Maday, kuriame mirė keli žmonės vien todėl, kad neužteko maisto. Badu mirštama ir kitose Sirijos vietose. Labdaros organizacija „Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai“ paskaičiuoja, kad apie keturi milijonai Sirijos žmonių gyvena zonose, kurių negali pasiekti humanitarinė pagalba ir dėl to šitaip miršta daugiau žmonių nei pačiame konflikte.

Nuožmiausias holokaustas

Irena Tumavičiūtė

1945 m. sausio 27 d. Pirmojo ukrainiečių fronto kariai išvadavo Osvencimo (Aušvico) konclagerius. Ši diena Vokietijoje yra nacionalsocializmo aukų atminimo diena. Nuo 1996 metų Bundestago plenarinių posėdžių salėje vyksta aukų atminimui skirtas renginys. Jame kalba įvairių tautų atstovai. 2011 m. sausio 27 d., Nacionalsocializmo aukų atminimo dieną, Bundestage pirmą kartą istorijoje kalbėjo romų atstovas – Coni Veisas (Zoni Weisz), holokaustą išgyvenęs Nyderlandų sinti romų atstovas. Visi jo artimieji – tėvai, broliukai, sesutės, tetos, dėdės ir tolimesni giminės – žuvo koncentracijos stovyklose. C. Veisas kalbėjo apie „pamirštąjį romų holokaustą“, nes žiniasklaida jam beveik neskiria dėmesio, nors jis sunaikino pusę milijono romų. Visuomenė iš istorijos nepasimokė, „nes priešingu atveju ji su mumis elgtųsi atsakingiau“.