Europarlamentarai įsitikinę, kad ES vizų panaikinimas Turkijai neturi tapti preke

Turkijos prezidentas Recepas Tajipas Erdoganas

Europos Parlamentas aptarė Turkijos pažangą siekiant atitikti ES vizų panaikinimo sąlygas. Europarlamentarai reiškė susirūpinimą pažangos trūkumu, nors kovo 18 dienos susitarimu dėl migracijos valdymo Turkija įsipareigojo įvykdyti visas ES iškeltas sąlygas vizų liberalizavimui.

ES Tarybai pirmininkaujančių Nyderlandų gynybos ministrė Janinė Henis Plasšert (Jeanine Hennis-Plasschaert) priminė, kad kovo 18 dienos susitarimas paspartino dar 2013 metais patvirtintą ES vizų panaikinimo Turkijos piliečiams veiksmų planą. „Tai nėra dovana ar nuolaida prezidentui Recepui Tajipui Erdoganui (Recep Tayyip Erdogan), o visiems naudingas sprendimas: milijonams Europos turistų, milijonams turkų, įskaitant žmogaus teisių aktyvistus“, – teigė ji, o kartu pripažino, kad Turkijai dar reikia atlikti daug namų darbų.

ES migracijos komisaras Dimitris Avramopoulos pabrėžė, kad Turkija dar turi pasitempti, tačiau pridūrė tikįs, kad Ankara įgyvendins reikiamas reformas iki birželio pabaigos. Jis patikino, kad ES nesirengia švelninti vizų panaikinimo reikalavimų.

Europos liaudies partijos vardu kalbėjusi EP narė Marija Gabriel (Bulgarija) parėmė kovo 18 dienos susitarimą ir atkreipė dėmesį, kad iki balsavimo Europos Parlamente Turkija turės atitikti visas vizų panaikinimo sąlygas. „Turime skirti laiko įsigilinti į detales, išnagrinėti ES Tarybos poziciją ir nustatyti saugiklius“, – sakė ji.

Tania Fajon (Socialistai ir demokratai, Slovėnija) irgi akcentavo, kad ES neturėtų skleisti pažadų, neįsitikinusi, kad bus patenkinti visi reikalavimai. Ji ragino Turkiją patikslinti kovos su terorizmu ir duomenų apsaugos taisykles ir pabrėžė, kad „negalima leisti išimčių, nes tai turės bumerango efektą“.

Europos konservatorių ir reformistų vardu kalbėjusi Helga Stevens (Belgija) siūlė netaikyti Turkijai dvigubų standartų ir griežtai prižiūrėti reikalavimų įgyvendinimą. Pasak jos, „gėda dėl neatsakingo Europos Komisijos elgesio diktatoriaus atžvilgiu“.

„Prezidentas R.T. Erdoganas šantažuoja ES, nes mes esame silpni ir susiskaldę“, – teigė Sofija int Veld (Sophia in ´t Veld, Liberalai ir demokratai, Nyderlandai), apgailestaudama, kad ES lyderiai susitaria su diktatoriais užuot priėmę bendrą Europos prieglobsčio politiką.

Mari Kristin Veržiat (Marie-Christine Vergiat, Europos vieningieji kairieji, Prancūzija) teigė, kad R.T. Erdoganas siekia sutvirtinti autoritarinį režimą. „Remiu vizų panaikinimą, tačiau jis negali būti besąlyginis. Turime matyti tai, kas iš tikrųjų vyksta Turkijoje“, – apibendrino ji.

Atkreipusi dėmesį į gausėjančius demokratijos ir žmogaus teisių pažeidimus Turkijoje, Žaliųjų frakcijos pirmininkė Rebeka Harms (Rebecca Harms, Vokietija) ragino ES išsivaduoti iš „priklausomybės“ nuo šios šalies, prisiimti atsakomybę ir kartu su Jungtinėmis Tautomis rasti pabėgėlių krizės sprendimą. „Klaida – suplakti pabėgėlius ir kaimynystės politiką“, – teigė ji.

Fabijus Masimo Kastaldo (Fabio Massimo Castaldo, Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europos frakcija, Italija) kritikavo „neteisėtą“ ES ir Turkijos susitarimą ir pažymėjo, kad R.T. Erdoganas „negali būti mūsų draugas“. Mari Le Pen (Marine Le Pen, Tautų ir laisvių Europos frakcija, Prancūzija) vadino vizų panaikinimą Turkijai „visiška nesąmone“ ir pridūrė, kad migracija R.T. Erdoganui tapo „puikiu ginklu prieš ES“.

© 2016 „XXI amžius“