2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Šventojo Sosto diplomatija taikos labui

Kardinolas Pietro Parolinas Jono Česnavičiaus nuotrauka

Gegužės 9 dieną Šventojo Sosto Valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas (Pietro Parolin) Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčioje skaitė paskaitą „Šventojo Sosto diplomatija taikos tarnyboje“. Dalijamės paskaitos rašytiniu tekstu. Paskaita vyko anglų kalba.

Kard. Pietro Parolinas

Jūsų Ekscelencijos!

Gerbiami valdžios Atstovai!

Ponai ir Ponios!

Man labai malonu susitikti su jumis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentais, taip pat ir su kitų Lietuvos studentų ir akademinės bendruomenės atstovais. Linkiu sėkmingų studijų ir viliuosi, kad jos padės jums panaudoti savo talentus tarnaujant savo šaliai ir bendrajam gėriui.

Nelietuviai – Lietuvai

Neoficiali Lietuvos garbės konsulė Vroclave – Europos kultūros sostinėje

Gerimantas Statinis

Dr. Tatjana Vologdina

Atstumas nuo Vilniaus iki Vroclavo 795 km, tačiau skrendant lėktuvu kelionė neprailgsta, su persėdimu Varšuvoje užtrunka apie tris valandas. Išskridus anksti ryte, jau 10 val. galima pradėti pažintį su šių metų Europos kultūros sostine Vroclavu. Jo porininkas – San Sebastiano miestas Ispanijoje.

Kodėl verta aplankyti Vroclavą?

Žemutinės Silezijos vaivadijos sostinės – Vroclavo – senamiestis išsidėstęs labai kompaktiškai, upės Odros pašonėje ir apsuptas fosos – gynybinio vandens griovio. Tai – bene vienintelis Europoje išlikęs fortifikacinis reiškinys, nes daugelyje miestų gynybiniai grioviai buvo sulyginti su žeme. Pasiklysti gana sunku, nes nusukęs į šoną, visuomet atsiremsi į kanalą. Mieste net dvylika salų, o tiltų netgi 120. Todėl kai kas Vroclavą vadina Lenkijos Venecija – čia baidarėmis ar laiveliais galima apiplaukti senamiestį, o Odros upe iškylauti pramoginiais laivais.

Dezinformacijos labirintuose

Į horizontus pasižvalgius

Kun. Robertas Pukenis

Bežvelgiant į Tėvynės horizontus, ir vėl nematyti skaidrios padangės. Kai buvo nuspręsta atsiųsti 4 000 greito reagavimo karių (anglų, vokiečių po vieną ir du JAV batalionus), atrodė, kad laikas eina mūsų naudai, NATO atbunda. Bet kai perskaičiau Danijos generolo Maiklo Klemenseno (Michael Clemmensen) interviu, pasitvirtino ir mano nuojautos bei įžvalgos. Kol kas nematau jokių Rusijos žingsnių atgal, tik į priekį, nėra jokių ženklų, kad Rusija atsitrauktų. Dar baisiau buvo skaityti, kai palikdamas postą NATO pajėgų vadas generolas Filipas Markas Bredlovas (Philip Mark Breedlove) teigė: „Oro gynybai Baltijos šalyse užtikrinti gali tekti atsiųsti ir daugiau naikintuvų, kurių šiuo metu Lietuvoje ir Estijoje dislokuota po keturis“. Generolas patvirtino gal jau kelintą kartą: „Reikia, kad NATO politinė vadovybė apsispręstų dėl mechanizmo, pagal kurį Baltijos šalių oro policijos misijos naikintuvai krizės atveju galėtų dalyvauti kovos veiksmuose. Ar suprantate, ką tai reiškia? Kai užpuls, tik tada vadovybė nuspręs, kaip ir ką daryti. Greičiau šitie prezidentai ir ministrai purkštaus „iš didelio susirūpinimo“, nes bus per vėlu, o rusai greičiau užims Baltijos šalis, negu NATO pajėgos spės atvykti. Ne komiška, bet išdavikiška.

Europarlamentarai įsitikinę, kad ES vizų panaikinimas Turkijai neturi tapti preke

Turkijos prezidentas Recepas Tajipas Erdoganas

Europos Parlamentas aptarė Turkijos pažangą siekiant atitikti ES vizų panaikinimo sąlygas. Europarlamentarai reiškė susirūpinimą pažangos trūkumu, nors kovo 18 dienos susitarimu dėl migracijos valdymo Turkija įsipareigojo įvykdyti visas ES iškeltas sąlygas vizų liberalizavimui.

ES Tarybai pirmininkaujančių Nyderlandų gynybos ministrė Janinė Henis Plasšert (Jeanine Hennis-Plasschaert) priminė, kad kovo 18 dienos susitarimas paspartino dar 2013 metais patvirtintą ES vizų panaikinimo Turkijos piliečiams veiksmų planą. „Tai nėra dovana ar nuolaida prezidentui Recepui Tajipui Erdoganui (Recep Tayyip Erdogan), o visiems naudingas sprendimas: milijonams Europos turistų, milijonams turkų, įskaitant žmogaus teisių aktyvistus“, – teigė ji, o kartu pripažino, kad Turkijai dar reikia atlikti daug namų darbų.

Lietuvos maisto perdirbimo įmonių desantas Kinijoje neliko nepastebėtas

Lietuvos maisto perdirbimo įmonių susidomėjimas Kinijoje, Šanchajuje, vykstančia viena didžiausių tarptautinių parodų „Sial China“ didžiulis – joje dalyvauja visų didžiųjų Lietuvos maisto perdirbimo įmonių desantas. Pirmą kartą parodoje dalyvauja ir žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“ (pristatoma produkcija – pieno baltymai). Tai pirmasis Lietuvoje pieno gamintojus vienijantis kooperatyvas, kuris pastatė savo pieno perdirbimo gamyklą ir su perdirbta produkcija aktyviai eina į užsienio šalių rinkas. Iš viso parodoje savo produktus pristato 16 Lietuvos bendrovių, o 4 lietuviški produktai buvo nominuoti kaip „Sial China“ inovacija ir pateko tarp geriausių gaminių.

Išskirtinių simpatijų nusipelnė mineralinis vanduo „Birutė“, „Mantingos“ spurgytės su vyšnių įdaru, „Bon chance“ duonos traškučiai su vasabi prieskoniais bei sūris „Džiugas“. Šiuos gaminius „Sial China“ parodos organizatoriai atrinko kaip vienus geriausių iš 151 produkto iš viso pasaulio. Gaminiai yra atrenkami atsižvelgus į jų skonio savybes bei pakuotės išvaizdą.

Seimas pritarė siūlymui bausti už „teroristines“ keliones

Seime po pateikimo pritarta Teisingumo ministerijos siūlymui nustatyti baudžiamąją atsakomybę už keliones į kitas užsienio valstybes teroristiniais tikslais. Už tai siūloma Baudžiamajame kodekse (BK) numatyti laisvės atėmimo bausmę iki 7 metų.

„Šiandieninė tarptautinė situacija įpareigoja mus peržiūrėti baudžiamuosius įstatymus kovojant su tarptautiniu terorizmu. Tai mus įpareigoja padaryti ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija bei Europos Tarybos konvencijos dėl terorizmo prevencijos Papildomo protokolo nuostatos,“ – sakė teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Pagal įstatymo projektą atsakomybė būtų taikoma asmenims, kurie vyko į kitą valstybę, siekdami rengti ar daryti teroristinį nusikaltimą arba dalyvauti darant teroristinį nusikaltimą, arba rengti teroristus, arba mokytis teroristiniais tikslais, už kelionę į kitą valstybę, siekiant dalyvauti teroristinės organizacijos veikloje. Be to, įstatymo projektu siūloma baudžiamojon atsakomybėn traukti asmenis, kurie siekdami gautas žinias ar įgūdžius panaudoti teroristiniais tikslais, aktyviai rinko ar iš kito asmens įgijo specialių žinių ar įgūdžių, būtinų teroristiniam nusikaltimui rengti, daryti arba dalyvauti darant teroristinį nusikaltimą.

Lietuviškas prekes norima pristatyti Šanchajaus laisvosios prekybos zonoje

Lietuva svarsto galimybę įkurti nacionalinį paviljoną Kinijos Šanchajaus bandomojoje laisvosios prekybos zonoje, kur bendrovės galėtų pristatyti savo gaminius. Sutartis dėl tokių paviljonų įkūrimo jau yra pasirašiusi Bulgarija, Slovėnija, Makedonija, Latvija, artimiausiu metu prie jų ketina prisijungti Vengrija. Paviljonų lankytojai yra ne tik Kinijos vartotojai, bet ir investuotojai, prekybininkai, importuotojai, verslininkai.

„Lietuvos verslas turi galimybę ateinančius penkerius metus eksponuoti savo produktus Kinijos Šanchajaus bandomojoje laisvosios prekybos zonoje. Ketinama įrengti paviljoną, kur galima bus pristatyti Lietuvoje gaminamus produktus, nuo maisto iki mokslo inovacijų“, – teigia žemės ūkio viceministras Saulius Jakimavičius. Tokie paviljonai padėtų kinams pristatyti Centrinės ir Rytų Europos regiono produktus, tad tai palengvintų įėjimą į Kinijos rinką. Savo šalies paviljonas Kinijos laisvosios prekybos zonoje – savotiškas pirmasis žingsnis link Kinijos vartotojų. LEZ galima bus pristatyti net tuos produktus, kuriems nėra išduoti eksporto leidimai. Visiškai įrengtą paviljoną jau turi Australija ir Rusija, Italija, Vietnamas ir kt. Australai savo paviljone pristato maisto produktus, alkoholinius gėrimus, kosmetiką, maisto papildus, avalynę ir kitus produktus, kuriuos gamina savo šalyje.

Lietuviškam skilandžiui europiečiai klijuoja naują pavadinimą

Lietuviškas skilandis buvo įtrauktas į Garantuotų tradicinių gaminių registrą. Iki šiol minėtame registre buvo įregistruotas pavadinimas „Skilandis“, tačiau šiam mėsos gaminiui nebuvo taikoma pavadinimo apsauga. Žemės ūkio ministerija Europos Komisijai pateikė paraišką, kuria ir buvo prašoma pakeisti gaminio pavadinimą, suteikiant jam išimtinę naudojimo teisę. Europos Komisija savo sprendimą paskelbė po kelis mėnesius trukusios prieštaravimo procedūros, kurios metu kitos ES valstybės narės arba trečiosios šalies valdžios institucijos arba fiziniai bei juridiniai asmenys, turintys teisėtą interesą ir įsisteigę trečiojoje šalyje, Europos Komisijai galėjo pateikti pranešimą apie prieštaravimą, kuriame būtų nurodoma, jog gali būti pažeidžiamos teisės aktuose nustatytos sąlygos, numatančios registruojamo produkto pavadinimo naudojimą. Tačiau atlikus visas būtinas procedūras jokių prieštaravimų nebuvo nustatyta, tad nuo šiol į Garantuotų tradicinių gaminių registrą bus oficialiai įtrauktas naujas pavadinimas „Lietuviškas skilandis“.

Dėl tautos ir valstybės išsaugojimo

Vilniaus forumo, vykusio gegužės 7 dieną, rezoliucija

Lietuvių tautos sukurta Lietuvos valstybė kelis kartus buvo išnykusi iš pasaulio politinio žemėlapio ir vėl atgimdavo. 1990 metais atkūrus Lietuvos Respubliką ir jai 2004 metais tapus visateise transatlantinės ir europinės bendrijos nare puoselėtos viltys, kad lietuvių tauta ir jos valstybingumas pagaliau įgis tvirtas saugumo garantijas ir klestėjimo galimybes.

Šios viltys dūžta: Lietuva sutiko nepriklausomybę turėdama 3,7 milijono gyventojų, tačiau dabar jų yra jau mažiau nei 3 milijonai. Per ketvirtį amžiaus dėl masinės emigracijos praradusi beveik ketvirtį gyventojų Lietuva virto viena sparčiausiai nykstančių Europos šalių ir šios grėsmingos tendencijos išlieka. Toks spartus tautos nykimas taikos sąlygomis yra didžiausias visoje valstybės istorijoje. Jis reiškia, kad būdami nepriklausomi ir iš pažiūros saugūs, kaip valstybė ir tauta, vėl atsidūrėme  būklėje, vedančioje visiško išnykimo link.

Kultūros ministerijoje lankėsi studentai savanoriai iš JAV

Gegužės 20 dieną kultūros viceministras dr. Romas Jarockis susitiko su grupe JAV Ksavero (Xavier) universiteto savanorių, atvykusių į Lietuvą tvarkyti žydų kapinių. Viceministras pasveikino studentus, pasiryžusius atlikti svarbų atminties išsaugojimo darbą, o kartu ir susipažinti su daugiatautės, daugiakultūrės mūsų šalies istorija, paveldu, kultūra. Studentus lydėjo JAV NVO „Rytų Europos žydų kapinių tvarkymo projektai“ įkūrėjas dr. Maiklas Lozmanas (Michael Lozman), Ksavero universiteto tarpreliginės bendruomenės įtrauktumo centro vykdantysis direktorius rabinas Abis I. Ingberas (Abie I. Ingber) ir Vilniaus universiteto Jidiš tyrimų instituto direktoriaus pavaduotoja Rūta Puišytė.

Studentai vieną savaitę praleido Lietuvoje, Aukštadvaryje, Stakliškėse, kartu su vietos bendruomene tvarkydami žydų kapines, lankydami su žydų istorija ir Holokaustu susijusias vietas, studijuodami Lietuvos istoriją, kultūrą ir šiandieninę visuomenę.