Referendumas Didžiojoje Britanijoje

Premjeras Deividas Kameronas pasisako už Didžiosios Britanijos pasilikimą Bendrijoje

Šiandien, ketvirtadienį, Didžiojoje Britanijoje vyksta referendumas dėl jos narystės Europos Sąjungoje (ES), vadinamasis „Brexit“ (naujadaras, reiškiantis Britanijos išėjimą iš ES). Netrukus žinosime referendumo, nulemsiančio tolesnį šalies likimą, rezultatus.

Kai kurios apklausos rodo, kad Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES priešininkai agitacinėse lenktynėse ėmė stelbti euroskeptikus. Pakitusias nuomonių proporcijas rodė tyrimų centro BMG atlikta apklausa telefonu – tyrimą užsakė Škotijos laikraštis „Herald“. Anot apklausos, 46 proc. respondentų pasisakė už šalies išlaikymą ES. Britanijos pasitraukimą iš Sąjungos dabar palaiko 43 proc. asmenų. Ir toliau išlieka gana didelė vis dar neapsisprendusių gyventojų dalis – 11 proc.

Tačiau referendumo dieną situacija gali žymiai pasikeisti.

Artėjant birželio 23-iosios referendumui dėl narystės Europos Sąjungoje, pagrindiniai agitacijos renginiai Britanijoje nevyko tris dienas – nuo ketvirtadienio iki šeštadienio. Taip sutarė abi pusės („Pasitrauk“ ir „Pasilik“), gedinčios dėl parlamentarės Džo Koks (Jo Cox) nužudymo prieš savaitę, praėjusį ketvirtadienį. Džo Koks, šalies narystės Europos Sąjungoje kampanijos dalyvė, pasisakiusi ir už didesnę Britanijos pagalbą pabėgėliams iš Sirijos, buvo nužudyta gatvėje savo rinkimų apylinkėje. Džo Koks buvo Britanijos narystės ES šalininkė, agitavo ir Sirijos pabėgėlių naudai. Kaip dauguma leiboristų partijos parlamentarų ji agitavo už tai, kad Britanija liktų Europos Sąjungoje, balsuojant referendume birželio 23 dieną. Dėl šio išpuolio likus savaitei iki referendumo dėl tolesnės šalies narystės Europos Sąjungoje buvo sustabdyta agitacinė kampanija, kurioje vienas daugiausiai aistrų keliančių klausimų buvo migracija. Ir Britanijos narystės ES šalininkų, ir priešininkų stovyklos paskelbė, kad iš pagarbos nužudytai parlamentarei sustabdys savo kampanijas. Praėjus trims paroms be agitacijų, iki šios dienos referendumo liko tik keturios dienos rinkėjų agitavimui. Radijo ir televizijos stotims uždrausta perduoti bet kokius politinius pareiškimus. Pirmadienį agituoti negalėjo ir parlamentarai, nes rinkosi į parlamentą pagerbti nužudytos kolegės Džo Koks.

Parlamentarės žudikas Tomas Meiras (Thomas Mair) yra seniai žinomas kaip baltųjų nacionalizmo propaguotojas, Nacionalinio aljanso (NA), kuris anksčiau ne vieną dešimtmetį buvo svarbiausia neonacių organizacija JAV, šalininkas. T. Meiras esą už daugiau nei 620 JAV dolerių buvo įsigijęs skaitymui skirtos medžiagos iš NA, kuris ragino sukurti išimtinai baltųjų kraštą ir išnaikinti žydus.

Britanijos išėjimas iš Europos Sąjungos sukeltų radikalius pokyčius. Nors ką nors pakeisti „Brexit“ referendume Lietuva negali, tačiau referendumo šalininkų laimėjimas mums galėtų duoti nepalankius rezultatus, tad reikėtų ruoštis tokiam scenarijui. Tačiau korupcijos skandalai, paralyžiavę bet kokią rimtesnę mintį, palaidojo visas problemas – tiek dabartines, tiek laukiančias ateityje. Padėtį sunkina ir tai, kad neaišku, kokios jėgos ateis į valdžią rudenį.

Galimo Britanijos išėjimo iš ES referendumas vyko birželio 23 dieną. „Brexit“ šalininkų argumentai panašūs į lietuviškų „tautinių“ euroskeptikų – būdama ES narė, Britanija esą praranda suverenumą, labai daug valdžios funkcijų perima Briuselis, nacionalinė valstybė miršta. Tačiau lietuvius nemaloniai nuteikti turi tai, jog „Brexit“ šalininkai, griežtai pasisako prieš imigrantus. Paskutinės sociologinės apklausos rodė, jog „Brexit“ šalininkų skaičius didėjo kaip tik dėl imigrantų baimės. Jeigu britai balsuos už išėjimą iš ES, nėra abejonių, kad tai reikš Europos Sąjungos byrėjimo pradžią. Tiek kraštutinės kairiosios, tiek kraštutinės dešiniosios Europos partijos seniai burba prieš ES, linki jai blogo ir kaltina visomis nuodėmėmis.

Vykstantis Didžiosios Britanijos referendumas yra galbūt svarbiausias žemyno balsavimas per pastaruosius dešimtmečius ir gali iš esmės pakeisti visą Europos istoriją ir tai daugeliui Vakaruose yra žymiai didesnis galvos skausmas už rytinės ES dalies reikalus. Migracijos krizė niekur nepasitraukė – paskendusių kūdikių vaizdai nebekelia tokių kaip pernai audringų raginimų politikams veikti, bet kai migrantų kelias iš palyginti tvarkingos Turkijos pasisuko į nevaldomą Libiją, o Viduržemio jūroje kas savaitę žūsta jau šimtai, tai netrukus vėl ims virsti nevaisingais, bet šimtus valandų reikalaujančiais politinių derybų maratonais. Byrant Europos Sąjungai, Lietuva atsidurtų labai nepavydėtinoje situacijoje. Viena yra būti vieno stipriausio pasaulyje ekonominio darinio dalimi, o kita – likti vienai. Britanijoje norinčius įsikurti lietuvius nemaloniai nuteikti turi tai, jog „Brexit“ šalininkai, griežtai pasisakydami prieš imigrantus, taip pat ir prieš atvykėlius iš Rytų Europos ir iš Lietuvos. Išėjimo iš ES šalininkams laimėjus, tie imigrantai, kurie jau gyvena 5 metus, neturėtų didelių problemų, nes jie turi teisę į pastovų gyvenimą. Tačiau tie, kurie Britanijoje gyvenę trumpiau, atsidurtų sunkesnėje padėtyje, nes jie jau taptų trečiųjų šalių piliečiais. Bet tai kol kas tik tokia prielaida – viską spręstų Britanijos vyriausybė. Galimybė leisti kokius tik nori įstatymus be „Briuselio diktato“ (to nekantriai siekia lietuviai euroskeptikai), vargu ar suteiktų rimtą perspektyvą ant buvusios ES griuvėsių likusiai Lietuvai. Lietuvos narystė ES, kuri nors ir nėra tobula, reiškia esminį geopolitinį pokytį, pagaliau atvedusį Lietuvą į Vakarų pasaulio erdvę.

Politologas Kęstutis Girnius sako, kad britų išstojimas iš ES būtų Bendrijos pabaigos pradžių pradžia. Taip jis dar prieš pusantro mėnesio teigė Edmundo Jakilaičio LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“. Nors abiejų stovyklų jėgos buvo apylygės, K. Girniaus nuomone, daugelis žmonių supranta, kad išeiti iš ES vis dėlto yra labai svarbus ir rizikingas žingsnis. Ir nors tų, kurie apsisprendę išeiti, pozicija yra labai tvirta, per likusį iki referendumo laiką „bus labai aiškiai pabrėžiama, koks pavojingas šis žingsnis būtų ne tik Didžiajai Britanijai, bet ir visai ES ir net transatlantiniams ryšiams. Didžioji Britanija visada didžiuojasi, kad turi ypatingą santykį su JAV, tai tas santykis bus gerokai kuklesnis, jei Didžioji Britanija liks už Europos ribų“. Politologas manė, kad du trečdaliai britų nuspręs pasilikti ES. K. Girniaus nuomone, Britanijos išstojimo iš ES pasekmės Europos Sąjungai būtų neigiamos – gal pabaigos pradžios pradžia. Pirma, ES susilpnėtų kaip gynybinė institucija. Didžioji Britanija ir Prancūzija turi didžiausias ginkluotąsias pajėgas. Yra sukurtas įvaizdis, kad Vokietijos ir Prancūzijos duetas yra beveik vienvaldis, o tam priešinosi Didžioji Britanija. Galų gale tai – atsvara Rusijai, transatlantiniai ryšiai. Dar labai svarbu, kad praktiškai visos Didžiosios Britanijos sąjungininkės – Australija, Kanada, Naujoji Zelandija – siūlo likti. Indijos premjeras pasakė, kad Anglija yra jų vartai į ES. Dar yra svarbu, kaip tai paveiks euroskeptines partijas. Po trijų dienų po šito referendumo bus rinkimai Ispanijoje. Jei Didžioji Britanija išeitų, tai daugumai euroskeptikų būtų duotas pagrindas, kuo pasiremti. Jau dabar yra visokių skilimų ES, pavyzdžiui, dėl Rusijos vyksta skilimas tarp Rytų ir Vakarų, ginčijamasi dėl pabėgėlių, ūkio politikos. Dar vienos iš valdančiojo stipriausio trejetuko pasitraukimas būtų signalas, kad ES nebėra tokia organizacija, į kurią visos šalys veržiasi. Vienas iš „Brexit“ šalininkų minimų argumentų, – kad britai yra netekę suverenumo, negali valdyti savo sienų, turi priimti pabėgėlius, faktiškai yra mitas ir nėra absoliuti tiesa. Yra paskaičiuota, kad migrantai daugiau prisideda negu atima. Galima sakyti, kad Anglijos ūkis klesti geriau nei ES, bet tol, kol jis yra ES. Dauguma Anglijos bendrovių sako, kad išstojimas labai brangiai kainuotų. Tai sako žmonės, kurie labai puikiai supranta apie tą ūkį, kuriuos tai konkrečiai paveiks.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius laidoje aiškino tikįs, kad laimės konservatyvios pažiūros. Premjeras Deividas Kameronas (David Cameron) pasakė emocingą kalbą, kurioje jis skelbė, kad „Brexit“ šalininkai „praktiškai ragina šokti į tamsą“, nes yra labai daug neatsakytų klausimų. D. Kameronas minėjo, kad Didžiajai Britanijai ES naudinga būti dėl konkrečių priežasčių – saugumo, ekonomikos, prekybos, tam, kad Didžioji Britanija išliktų kaip reikšmingas aktyvus veikėjas. „Brexit“ iniciatoriai net nesivargina atsakyti į daugybę neatsakytų klausimų. Didžioji Britanija pragmatiškai išloštų ar bent jau nepraloštų, kartu suprantant, kad priekaištai, kurie jau buvo ne kartą išsakyti, taip pat turi pagrindo. Neseniai buvo susitarta, premjeras pasakė, kad tie susitarimai vyriausybę tenkina. Kalbama apie suverenitetą, konkurencingumą, socialines išmokas. Beje, jis savo kalboje paminėjo ir Baltijos valstybes kaip argumentą ir išskyrė tris iššūkius – Rusiją, migraciją, terorizmą. Visose srityse Didžioji Britanija su ES gali nuveikti daugiau, nes svertai visai kiti.

© 2016 „XXI amžius“