„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2016 m. birželio 23 d., Nr. 6 (288)

PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno



ARCHYVAS

2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

 

Referendumas Didžiojoje Britanijoje

Premjeras Deividas Kameronas
pasisako už Didžiosios Britanijos
pasilikimą Bendrijoje

Šiandien, ketvirtadienį, Didžiojoje Britanijoje vyksta referendumas dėl jos narystės Europos Sąjungoje (ES), vadinamasis „Brexit“ (naujadaras, reiškiantis Britanijos išėjimą iš ES). Netrukus žinosime referendumo, nulemsiančio tolesnį šalies likimą, rezultatus.

Kai kurios apklausos rodo, kad Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES priešininkai agitacinėse lenktynėse ėmė stelbti euroskeptikus. Pakitusias nuomonių proporcijas rodė tyrimų centro BMG atlikta apklausa telefonu – tyrimą užsakė Škotijos laikraštis „Herald“. Anot apklausos, 46 proc. respondentų pasisakė už šalies išlaikymą ES. Britanijos pasitraukimą iš Sąjungos dabar palaiko 43 proc. asmenų. Ir toliau išlieka gana didelė vis dar neapsisprendusių gyventojų dalis – 11 proc.


Dezinformacijos labirintuose

Kai „išvaduotojai“ patys neišeina

Kun. Robertas PUKENIS

Vieni įvykiai nugrimzta horizontuose, o kiti padedantys pasimokyti iš praeities ir numatyti ateitį, palieka medžiagą apmąstymams žmonių sąmonėje. Įvykius analizuojant, galima geriau suvokti ir pasaulio raidą, – nušviesti piliečių orentaciją, o valstybininkai irgi nagrinėja įvykių raidą, kad geriau formuotų valstybės kryptį bei taktiką. Kiekvienas skaitytojas visada privalo kritiniu žvilgsniu vertinti bet kokio apžvalgininko teiginius.

Ir vėl išgirdau apie Kiniją, kuri taikiu būdu, pamažu, atkakliai įsisavina Sibirą. V. Putinas, kai Vakarai paskelbė sankcijas, tikėjosi paramos iš Pekino. Deja, kaip pastebėta vokiečių laikraščiuose, Pekinas „jaunesnio brolio“ pasiūlymus priėmė labai „šaltai ir santūriai“. Investicijos beveik nepadidėjo, Pekinas Krymo atžvilgiu laikosi neutraliai, kinai nustato dujų kainas ir kiekius, o labiausiai prekyba vystoma su JAV.


NATO pajėgų integravimo vienetas Lietuvoje pabrėžia Lietuvos paramą jo veiklai

Lietuvos kariuomenės vadas ltn. gen.
Jonas Vytautas Žukas pasirašo raportą

Nuo 2015 metų rugsėjo Lietuvoje veikiančio NATO pajėgų integravimo vieneto vadovybė penktadienį Lietuvos kariuomenės vadui generolui leitenantui Jonui Vytautui Žukui pristatė ataskaitą apie savo veiklą. Apie tai rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime spaudai. Pabrėždamas, kad ypač vertina Lietuvos, kaip priimančiosios šalies, paramą, NATO pajėgų integravimo pajėgų Lietuvoje vadas pulkininkas Jakobas Larsenas sako: „Po intensyvaus devynių mėnesių darbo NATO pajėgų integravimo vienetas, kuriame tarnauja itin patyrę ir profesionalūs 14 šalių atstovai, pasiekęs pilną operacinį pajėgumą, yra pajėgus užtikrinti, kad, jei NATO ypač greito reagavimo pajėgoms prireiktų atvykti į Lietuvą, mes būtume pasirengę vykdyti savo užduotį – prisidėti prie greitesnio ir sklandesnio šių pajėgų ir vėlesnio kitų pajėgų atvykimo į Lietuvą“.


Lietuvos saugumo klausimai vis dėlto sprendžiami

Praėjusią savaitę NATO gynybos ministrai, susitikę Briuselyje, o po mėnesio – ir valstybių vadovai Varšuvoje baigs svarstyti klausimus, kaip sustiprinti priešakinių NATO valstybių gynybą, siunčiant papildomus batalionus. Tai – gera žinia: nors tokius sprendimus puikiausiai buvo galima priimti Velso viršūnių susitikime užpernai, sprendimų priėmėjai pagaliau suvokia, kad vien troškimais Rusijos keliamų problemų neatsikratysi, ir reikia aiškių žingsnių. Bet tai – ir bloga žinia. Niekas netiki, kad priemonės, dėl kurių bus sutarta, pakankamos. NATO dabar jau nuolat ir garsiai kalba, kad reikia nebe užtikrinti sąjungininkus Aljanso rytuose dėl solidarumo, bet atgrasyti priešą už NATO sienų. Tačiau baigiami rengti sprendimai priešo neatgrasys, o papildomų sprendimų vargu ar galima tikėtis artimiausioje ateityje.


Po pasaulį išsklidę lenkų institutai keičia veiklos kryptis

Lenkų institutai, išsibarstę po daugelį pasaulio šalių, esantys ir Lietuvoje, keis savo veiklos kryptis. Jeigu iki šiol buvo užsienyje propaguojama lenkų kultūra, tai dabar jų veiklos prioritetu bus tose šalyse gyvenančių lenkų problemos ir istorinė diplomatija. Apie tai rašo dienraštis „Gazeta Wyborcza“. Dabartiniams Lenkijos URM vadovams svarbiau yra užsienyje gyvenančių lenkų dalyvavimas institutų veikloje. Lenkijos URM patvirtino, jog sieks, kad lenkai būtų lenkiškų reikalų ambasadoriais viešosios ir kultūrinės diplomatijos srityse. Apie tai šių metų pradžioje Lenkijos UR ministras Vitoldas Vaščykovskis (Witold Waszczykowski) paskelbė, kad 25 institutai, įsikūrę nuo Niujorko iki Tokijo, atsidūrė nežinioje, kadangi šis planas – 180 laipsnių posūkis šių institutų veikloje. Nors jų darbuotojai naujų planų nekomentuoja, tačiau kalba, jog nuo seno Lenkijos kultūros diplomatija laikėsi nuostatos, jog jos uždavinys – stiprinti užsieniečių susidomėjimą lenkų kultūra ir jos išskirtinį vaidmenį lenkų kultūriniame gyvenime. Kaip sako Lenkų instituto direktorė Londone Ana Godlevska (Anna Godlewska), užsienyje gyvenančių lenkų poreikiai yra skirtingi ir jais rūpinasi Lenkijos konsulatai, veikia gana skaitlingos įvairios lenkiškos organizacijos, todėl į savo renginius visada kviečia lenkus, tačiau programos ruošiamos turint galvoje vietinius gyventojus. Pasak lenkų institutų darbuotojų, žmonės, kurie gyvena įvairiose šalyse, domisi visai kita tematika, o vietos lenkus traukia folkloriniai koncertai ir įvairioms datoms skirti patriotiniai vakarai. Vieno seniausių lenkų instituto direktoriaus nuomone, jeigu šios įstaigos pavirs Polonijos kultūros centrais, tai reikš jų mirtį.


Paminėtas diplomatinių santykių tarp Vokietijos ir Baltijos valstybių atkūrimas

Gegužės 23 dieną Berlyne vyko Vokietijos diplomatinių santykių atkūrimo su Lietuva, Latvija ir Estija minėjimas. Vokietija niekada nepripažino Lietuvos okupacijos ir buvo viena iš pirmųjų valstybių, atkūrusių diplomatinius santykius su Baltijos valstybėmis 1991 m. rugpjūčio 28 d. Minėjime buvo prisiminta Baltijos tautų kova už laisvę ir aptarti agresyvios Rusijos politikos keliami iššūkiai Europos saugumui. Vokietijos federalinės kanceliarijos ir Užsienio reikalų ministerijos atstovai pabrėžė glaudžius Vokietijos ryšius su Baltijos valstybėmis. Lietuvai podiumo diskusijoje atstovavo pirmasis Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis. Sveikinimo kalbą pasakė Vokietijos federalinės kanceliarijos vadovas ir ministras ypatingiems klausimams Peteris Altmajeris (Peter Altmaier). Renginyje kalbėjo buvę Danijos ir Islandijos užsienio reikalų ministrai Ufė Elemanas-Jensenas (Uffe Ellemann-Jensen) ir Jonas Baldvinas Hanibalsonas (Jón Baldvin Hannibalsson), Europos Parlamento narės iš Latvijos ir Estijos Sandra Kalnietė ir Marju Lauristin, Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Europos direktorato vadovas Martin Kothausas (Martin Kotthaus) ir kiti diplomatai. V. Landsbergis pabrėžė tvirtą lietuvių ryžtą atkurti nepriklausomybę, priminė demokratinių Rusijos jėgų ir jos Prezidento Boriso Jelcino paramą Baltijos tautų laisvei, įtvirtintą Lietuvos ir Rusijos 1991 m. liepos 29 d. sutartyje. V. Landsbergis atkreipė dėmesį į 25 metų sukaktį nuo 1991 m. gruodžio 8 d., kai Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos vadovai Beloveže paskelbė apie nustojusią egzistuoti Sovietų Sąjungą. Vokietijos federalinės kanceliarijos vadovas P. Altmaieris kalbėjo apie Vokietiją ir Baltijos valstybes siejančią stiprios ir vieningos Europos viziją. Jis išskyrė Vokietijos indėlį vykdant NATO oro patruliavimą ir bendradarbiavimą stiprinant visuomenės atsparumą propagandos poveikiui. Kalbėdamas apie būsimą Varšuvos viršūnių susitikimą Vokietijos federalinės kanceliarijos vadovas pažymėjo NATO pasirengimą reikšmingai sustiprinti savo buvimą Baltijos valstybėse. Jis padėkojo V. Landsbergiui už jo nuopelnus atkuriant Baltijos valstybių nepriklausomybę ir pavadino jį kovos už laisvę Europoje simboliu. Podiumo diskusiją moderavo Šiaurės Rytų Europos instituto prie Hamburgo universiteto direktorius bei Lietuvoje ne kartą pranešimus apie Rytų Vokietijos saugumo „Stazi“ veiklą skaitęs Vokietijos ir Lietuvos forumo pirmininkas Joachimas Tauberis  (Joachim Tauber). Renginio dalyviai Šiaurės valstybių ambasadų Berlyne patalpose apžiūrėjo partizaniniam karui Lietuvoje skirtą parodą „Karas po karo: ginkluotas antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944–1953“.


Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos teisingumo ministrai pasmerkė 1941-ųjų deportacijas

Minint masinių gyventojų trėmimų 75-metį, Lietuvos teisingumo ministras Juozas Bernatonis bei Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Ukrainos teisingumo ministrai paskelbė bendrą deportacijų pasmerkimo pareiškimą. Jame atkreipiamas dėmesys, kad Rusija, perėmusi Sovietų Sąjungos teises, iki šiol nesiėmė veiksmų, kad kompensuotų žiaurių nusikaltimų žalą. Aneksuodama ir okupuodama suverenias demokratines valstybes, Sovietų Sąjunga siekė palaužti žmones dvasiškai, ištrinti iš atminties valstybingumo suvokimą. Tačiau nusikaltimai, įvykdyti žmogiškumui, nepajėgė sunaikinti dvasioje kerojusio laisvės siekio. Praėję metai nepadengė užmaršties dulkėmis dešimčių tūkstančių nekaltų žmonių išgyvento skausmo, patirto žiauraus neteisingumo. Agresoriui buvo nesvarbu, iš ko atima šeimą, namus, gyvenimą, ką suvaro į gyvulinius vagonus ir išveža nežinoma kryptimi. Pareiškime rašoma: „Istorija negali būti nei pakeista, nei pamiršta. Juolab, kai šiandien vis dar yra gyvų patirtų nusikaltimų liudytojų. Šie žmonės, nublokšti į Sibirą, išblaškyti po plačias tuometinės Sovietų Sąjungos teritorijas, pergyvenę dabar sunkiai įsivaizduojamas fizines ir dvasines kančias, nusipelno atminimo, teisingumo ir aktyvaus įvykdytų nusikaltimų pasmerkimo“. Pareiškimo autoriai atkreipia dėmesį, kad oficialioji Rusijos retorika lieka nepakitusi: nusikaltimai neigiami, o sovietinė praeitis ir to meto lyderiai – garbinami. „Visada prisiminsime tuos, kurių šiandien jau nebėra, ir visada smerksime šiuos ir kitus žmoniškumą pamynusius totalitarinių režimų nusikaltimus“, – sakoma teisingumo ministrų pareiškime.


Suomijoje pristatytas lietuvės tremtinės knygos vertimas į suomių kalbą

Vertėja Reta Tuoresmiaki

Lietuvos ambasadoje Suomijoje gegužės 23 dieną vyko lietuvių autorės Dalios Grinkevičiūtės atsiminimų knygos „Lietuviai prie Laptevų jūros: atsiminimai, miniatiūros“ vertimo į suomių kalbą pristatymas ir susitikimas su vertėja Reta Tuoresmiaki (Reeta Tuoresmäki) bei knygą išleidusios leidyklos atstovais. Lietuvos ambasadorius Suomijoje Arūnas Jievaltas padėkojo Donelaičio lietuvių bičiulių draugijai ir leidyklai „Absurdia“ už iniciatyvą pristatyti Lietuvą ir jos istoriją suomiams skaitytojams, o vertėjai R. Tuoresmiaki už entuziazmą, kruopštų ir atsakingą darbą, dėl kurio tremtinės Dalios Grinkevičiūtės atsiminimus apie išgyvenimus tremtyje bus galima skaityti ir suomių kalba. Tai – viena pirmųjų lietuvių autorių knygų, išverstų iš lietuvių į suomių kalbą.

 


Dezinformacijos labirintuose

Informaciniai karai

Rusija vėl žvangina ginklais, kariauja prieš Europą nekonvencinį propagandinį karą ir tikisi, kad Lietuva ir kitų šalių piliečiai savo rankomis išsikas duobę naujai okupacijai.

Vidmantas Užusienis

Prof. Ona Voverienė

Mes, Lietuvos informacijos sistemos darbuotojai, apie informacinius karus ir jų pagalba užkariautas šalis – neokolonializmą – buvome daug skaitę ir žinojome dar gerokai prieš Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Ypač įtaigiai ir kvalifikuotai apie tai rašė mokslininkas kariškis, vienas iš sovietų karo Afganistane vadų G. Gromovas (Gromov G. Nacionalnyje informacionnyje resursy. Problemy eksploataciji. – M., 1984. – 296 p.). Tada net mintis nekilo, kad tokia neokolonializmo grėsmė gali iškilti ir mano Tėvynei, todėl surinkusi visas knygas šia tema padovanojau jaunam kariškiui, kad jis sėkmingai parašytų ir apgintų daktaro disertaciją. Ar jis ją parašė ir apgynė, dabar jau nežinau. O informacinis karas, kurį dabar vykdo Rusija ir jos penktoji kolona Lietuvoje prieš Lietuvą, kitas Baltijos šalis, Lenkiją ir ES, tapo realybe ir užklupo mus nepasiruošusius. Tenka pripažinti, kad dabartinė V. Putino valdoma Rusija tą karą Europoje laimi.


Pijus XI ir nacionalizmas

Pietvakarinės Lenkijos Opolės mieste vyko konferencija, skirta popiežiui Pijui XI, kuris 1918–1921 metais buvo apaštališkasis vizitatorius, vėliau nuncijus Lenkijoje. Achilė Ratis (Achille Ratti) į Lenkiją atvyko 1918 metų pavasarį kaip apaštališkasis vizitatorius. 1919 metų spalį buvo paskirtas nuncijumi ir konsekruotas vyskupu Varšuvos katedroje. 1921 metų birželį paskirtas Milano arkivyskupu, o netrukus – ir kardinolu. 1922 m. vasario 6 d. išrinktas Popiežiumi. Būsimam Popiežiui patikėta misija Lenkijoje buvo sudėtinga, tačiau jos metu susiformavo kai kurios pozicijos, kurių Pijus XI laikėsi visą pontifikatą – ne tik antikomunizmas, bet ir nepasitikėjimas tikėjimo vertybėmis paremtu nacionalizmu.

Įvadinį pranešimą, remdamasis archyviniais Varšuvos nunciatūros dokumentais ir paties būsimojo popiežiaus dienoraščiu, parengė italas istorikas, Popiežiškosios istorijos mokslų komisijos narys Džianpaulas Romanatas (Gianpaolo Romanato). A. Ratis palaikė lenkus, tuo metu turinčius karinius konfliktus šiaurėje su lietuviais, rytuose su bolševikais ir ukrainiečiais, vakaruose su vokiečiais, nes Lenkijoje jis matė katalikybės forpostą, kuriam žlugus grėstų pavojus visai Europai. Tačiau, kaip liudija archyviniai dokumentai, labiau susipažindamas su vietinėmis problemomis, jis ėmė vis atsargiau žiūrėti į tų kraštų patriotinį ir nacionalistinį religingumą. Ataskaitoje kardinolui Valstybės sekretoriui jis rašė, kad būtina keisti požiūrį, reikia katalikybę atskirti nuo vietinio nacionalizmo, o tam galėtų būti naudingos kunigų studijos Romoje, kad jie geriau susipažintų su Bažnyčios visuotinimu ir pagytų iš savo perdėto patriotizmo.


Ilgiausias pasaulyje geležinkelio tunelis

Po beveik du dešimtmečius trukusių darbų Šveicarijoje pagaliau atidarytas 57 km ilgio geležinkelio tunelis, kuris yra ilgiausias pasaulyje. Kai šveicarų inžinierius Karlas Eduardas Gruneris 1947 metais sugalvojo pastatyti ilgiausią pasaulyje geležinkelio tunelį, einantį po Alpėmis, jis prognozavo, kad toks projektas galėtų būti baigtas 2000-aisiais. Paaiškėjo, kad jis apsiriko 16 metų. Ilgiausias pasaulyje geležinkelio tunelis, pavadintas Pagrindiniu Gotardo tuneliu (GBT), buvo atidarytas birželio 1-ąją. Į jo atidarymo ceremoniją atvyko Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Fransua Olandas (Francois Hollande), Italijos premjeras Matejus Renzis (Matteo Renzi) ir Austrijos kancleris Christianas Kernas. Jos metu tuneliu priešingomis kryptimis išvažiavo du traukiniai, vežantys šimtus keleivių, kurie bilietus išlošė loterijoje. Tunelis visu pajėgumu pradės veikti gruodį.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija